Kaip padėti vaikui būti geram elgesiui: patarimai tėvams ir auklėtojams

Kiekvienas tėvas ar mama anksčiau ar vėliau susiduria su vaiko netinkamu elgesiu. Svarbu suprasti, kas slypi po netinkamu elgesiu, kad galėtume tinkamai reaguoti ir padėti vaikui pasiekti savo tikslus tinkamu būdu. Šeima yra hierarchinė sistema, kurioje nariai sąveikauja ir daro įtaką vieni kitiems.

Vilniuje ir Kaune veikiančios mokyklos „Eureka“ mokytoja Laura Aleksandravičiūtė dalinasi vaikų raidos specialisto Dr. William Mosier bei savo įžvalgomis, kaip išvengti keblių situacijų ir ugdyti mažųjų savikontrolę.

Šeimos Įtaka Vaikų Elgesiui

Sveika šeimos psichinė sveikata pasireiškia santykių darna, kai kiekvienas narys jaučiasi mylimas, priklausantis šeimai, kai yra aiškios ribos, taisyklės ir vaidmenys, o tėvai geba užtikrinti šeimos stabilumą.

Vaikystėje įgyta patirtis daro įtaką visam tolesniam vaiko gyvenimui: jo savivertei, gebėjimui prisitaikyti, kurti, išreikšti save, būti drausmingu, mandagiu, tolerantišku, pasitikinčiu savimi, užmegzti brandžius santykius.

„Vaikai be galo mėgsta tvarką,” - teigia edukologė Renata Lazdin. Trijų knygų autorė, lektorė ir dviejų vaikų mama R. Lazdin teigia, kad vaikams tvarka yra tokia pat svarbi kaip ir kūrybinė netvarka.

Jei mažylis pajėgia suimti daiktą ir padėti jį ten, kur nori, - jis jau pajėgus tvarkytis. Kai išmoksta vaikščioti ir nešti vienu metu - jo galimybės dar padidėja. Tvarkos mokymas prasideda nuo pavyzdžio, juk vaikas yra mėgdžiojimo čempionas. Pirmas ir labai svarbus įgūdis - grąžinti daiktą ten, iš kur jį paėmei. Grąžinti į daiktą į namučius.

Veiksniai, Triekdantys Šeimos Santykių Darną

Disfunkcinėse šeimose dažnai pastebimas pernelyg didelis tėvų nuolaidžiavimas vaikams. Baimindamiesi būti "blogais", tėvai nesugeba nubrėžti aiškių ribų, suteikia vaikams per daug galios ir atsakomybės, o tai gali pažeisti vaiko saugumo poreikius. Vaikas netenka atramos tėvuose, nesuvokia ir negerbia kitų žmonių ribų.

Kita dažna problema - tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu. Net jei tėvai geria ne prie vaikų, jie tampa nepasiekiami savo vaikams, negali stebėti ir atliepti jų poreikių. Tokiose šeimose vyrauja chaosas, nėra nuoseklios hierarchijos, taisyklių ir reikalavimų. Vaikai jaučiasi nesaugūs, nes gyvena neprognozuojamoje aplinkoje. Dažnai vyresni vaikai prisiima tėvų vaidmenis ir rūpinasi jaunesniaisiais bei pačiais tėvais. Piktnaudžiaujantys alkoholiu tėvai tampa impulsyvūs, konfliktiški arba depresiški, o vaikai išgyvena baimę, manipuliacijas, fizinį ir psichologinį smurtą.

Nors tai pagrindinės ir dažniausiai pastebimos vaikų auklėjimo problemos, tačiau daromos ne iš piktos valios, o tik norint vaikams suteikti viską, kas geriausia.

Pagrindinės vaikų auklėjimo klaidos:

• Lepinimas.
• Per daug griežtumo.
• Abejingumas ir per mažai laiko auklėjimui.
• Neatsakingi grasinimai.
• Elgesys su vaiku pagal nuotaiką.
• „Napoleoniški“ planai.

Motyvuojantis Pokalbis Kaip Pagalba Šeimai

Diskusijos metu pabrėžiama, kad tokioje šeimoje sunku pasiekti pokyčių, kol neatsiranda vidinė motyvacija keistis. Vienas svarbiausių mobilios komandos uždavinių - motyvuoti šeimą spręsti problemas, o vienas iš būdų - motyvuojantis pokalbis.

Kas yra motyvuojantis pokalbis?

Motyvuojantis pokalbis yra būdas prieiti prie problemos iš kitos pusės. Nesiekiant keisti žmogaus elgesio, o sužadinti jo motyvaciją, norą ir vidinius resursus, reikalingus pokyčiams. Motyvuojančio pokalbio metodas remiasi idėja, kad kiekvienas žmogus turi tendenciją augti ir yra motyvuotas siekti vidinės darnos, tik jį reikia paskatinti įsisąmoninti savo vertybes ir prieštarą tarp savo poelgių ir vertybių, padėti atrasti jam vidinius resursus tiems pokyčiams pasiekti ir padėti jam susidoroti su kylančiais sunkumais.Visa atsakomybė ir galimybės keistis priklauso tik nuo paties žmogaus.

Motyvuojantis pokalbis yra pokalbis tarp lygiaverčių pašnekovų. Žmogus bus linkęs atsiskleisti, kai jis jausis priimtas, suprastas ir galės pats tyrinėti savo prieštaravimus, atrasti priežastis, kodėl nori keistis, ir būdus, kaip tai padaryti.

Tyrimai rodo, kad pagrindinis motyvuojančio pokalbio privalumas - tai pokyčių ilgalaikiškumas.

Motyvuojančio Pokalbio Taikymas Vaikų Problemoms

Nors motyvuojantis pokalbis reikalauja tam tikro kliento sąmoningumo, jis gali būti sėkmingai taikomas sprendžiant vaikų problemas. Šis metodas turi daug sąsajų su pozityvaus auklėjimo būdais, skatinant vaiką bendradarbiauti, ugdant savarankiškumą, pasitikėjimą savo jėgomis ir sprendžiant problemas. Vengiant jėgos žaidimų ir išorinių motyvavimo priemonių, vaikas skatinamas elgtis tinkamai ne dėl spaudimo ar atlygio, bet dėl vidinės motyvacijos.

Pozityvių auklėjimo būdų, kurie apima ir motyvavimą, taikymas yra geriausia prevencija nuo galimų vėlesnių problemų santykiuose su vaikais.

Kodėl Vaikai Netinkamai Elgiasi?

Kiekvieno vaiko pasaulis prasideda nuo jo mamos, tėčio, lopšio, kambario. Vaikas pirmiausiai šeimoje sužino, kas gera ir kas bloga, kas dora ir kas ne, kas galima daryti ir ko nedera daryti. Tik gimęs vaikas nebūna nei geras, nei blogas, nei darbštus, nei tinginys, nei mylintis, nei neapkenčiantis, - jis toks tampa augdamas.

Visuomenę verčia nerimauti ir tai jog, daugelio tėvų aulėjimas apsiriboja vaiko sveikatos ir mitybos klausimais, o psichiniu vystymusi, prasidedančiu pirmosiomis gyvenimo dienomis ir trunkančiu visą gyvenimą, tėvai rūpinasi kur kas mažiau. Jie mano, kad jeigu vaikas sveikas, gerai valgo, miega, tai viskas ir gerai, o kad jis pernelyg ddrovus ar landus, baikštus ar įžūlus, ramus ar agresyvus, geraširdis ar nejautrus - nesusimąsto. Daugelį tėvų klaidina nuostata, jog „geroje šeimoje vaikai savaime uužauga geri, o blogoje - blogi“.

Labai anksti vaikai nori būti savarankiški. Noras savarankiškai veikti mėgdžiojant, bet nesugebant įvertinti savo jėgų bei galimybių kartais gali būti atsitiktinės priežastys tokio vaiko poelgio, kurį suaugusieji laiko išdykavimu. Reikia nepamišti, kad bet koks vaiko aktyvumo ir savarankiškumo apribojimas gali sukelti jo protestą, užaštrinti norą pasiekti savo.

Mažas vaikas į viską reaguoja greitai, betarpiškai, emocingai. Tačiau jo emocijos dar nepavaldžios nei protui, nei valiai. Daugelį tėvų jaudina vaikių užgaidos ir užsispyrimas. Liepiamas nusiplauti rankas, ruoštis eiti gulti, susitvarkyti žaislus, vaikas tyliai arba daro ssavo, arba ima triukšmingai prieštarauti.

Tačiau manyti, kad užgaidos ir užsispyrimas yra normalus vaikystės reiškinys, visai neteisinga. Užsispyrimas - visada yra sąmoningas ir apgalvotas vaiko priešinimasis bet kokiems suaugusių reikalavimams. Tai žymiausiai pastebima trečiaisiais vaiko gyvenimo metais, kada vaikas ima kada vaikas imas - jis nori būti savarankiškas, siekia atkreipti kitų dėmesį. Vadinasi, reikia atitinkamai keisti santykius su juo.

Taip vaikas elgiasi su tais , kurie nori atimti jam laisvę. Dvejų ttrejų metų vaikų užgaidos dažnai susiję su įgimtų poreikių nepatenkinimu, fiziniais nepatogumais. Tačiau dažniausia užgaidų priežastis - netinkamas auklėjimas. Vaikas savo ašaromis stengiasi pasiekti savo, o suaugusieji tenkina jo norus. Taip pamažu susiformuoja mažylio įprotis verksmu ir riksmu.

Elgesio lentelės

Vienas iš būdų, padedančių spręsti šias problemas ir formuoti pageidaujamą vaiko elgesį, yra elgesio lentelės. Elgesio ugdymo sistema - tai lentelė, kurioje surašytos vaiko pareigos, draudžiamas elgesys, dienos ir savaitės sėkmingumo vertinimo kriterijai ir privilegijos, kurias vaikas gali „užsidirbti“ tinkamu elgesiu. Tai vizualinė priemonė, kurioje pažymimi vaiko atliekami darbai, pareigos ar pageidaujamas elgesys.

Už kiekvieną atliktą užduotį ar pademonstruotą teigiamą elgesį vaikas gauna atlygį - dažniausiai pliusą, žvaigždutę ar kitą simbolį. Surinkęs tam tikrą kiekį atlygių, vaikas gauna iš anksto sutartą apdovanojimą. Tokios lentelės dar vadinamos paskatinimo, motyvacijos ar žvaigždučių lentelėmis.

Kodėl Verta Naudoti Elgesio Lenteles?

• Teigiamas elgesio skatinimas: Lentelės orientuojasi į teigiamą elgesį, o ne į bausmes už blogą. Tai padeda kurti pozityvią atmosferą ir stiprinti vaiko savivertę.
• Atsakomybės ugdymas: Vaikas aiškiai mato savo pareigas ir atsakomybę, o tai skatina savarankiškumą ir atsakomybės jausmą.
• Motyvacijos didinimas: Apdovanojimų sistema motyvuoja vaiką stengtis ir siekti užsibrėžtų tikslų.
• Bendradarbiavimo skatinimas: Lentelės kūrimas ir naudojimas gali tapti puikia proga tėvams ir vaikams bendrauti, susitarti ir kartu siekti tikslų.
• Elgesio koregavimas: Lentelės gali padėti koreguoti nepageidaujamą vaiko elgesį, nukreipiant dėmesį į teigiamus veiksmus.
• Aiškios elgesio ribos: Lentele nubrėžiamos elgesio ribos ir vaikai pasijaučia saugesni žinodami, kaip konkrečiai turi elgtis.

Kam ir kada tinka šis metodas?

• Nuo 4 metų: Galima bandyti labai paprastas lenteles su vienu konkrečiu tikslu ir aiškia, greitai pasiekiama paskata.
• Nuo 5-6 metų: Šis metodas tampa išties veiksmingas. Vaikai jau geriau supranta taisykles, gali palaukti atlygio, juos motyvuoja siekti tikslo ir matyti savo pažangą.

Kokias Elgesio Problemas Gali Padėti Spręsti?

• Konkretus elgesys: Skatinti pageidaujamą elgesį ir mažinti nepageidaujamą.
• Tvarka: Ugdyti tvarkymosi įpročius.
• Asmens higiena: Motyvuoti reguliariai valytis dantis, praustis, laiku kirptis nagus.
• Pareigų laikymasis: Skatinti atlikti sutartus darbus.
• Brolių ir seserų santykiai: Galima sukurti bendrą lentelę, skatinančią bendradarbiavimą, pagalbą vienas kitam, pagarbų bendravimą, konfliktų sprendimą be pykčių.

Kaip Sukurti Ir Naudoti Elgesio Lentelę? Žingsnis Po Žingsnio

• Aptarkite su vaiku: Įtraukite vaiką į tikslų ir taisyklių nustatymą - tai padidins jo motyvaciją.
• Pasirinkite tikslus: Pradėkite nuo svarbiausio, formuluokite pozityviai ir būkite konkretūs.
• Sukurkite lentelę: Įtraukite vaiką - leiskite vaikui prisidėti prie lentelės kūrimo.
• Naudokite patrauklius ženklus ir laikykite matomoje vietoje.
• Nuspręskite dėl „valiutos“ ir taisyklių: Kaip uždirbama? Kas nutinka pasielgus blogai?
• Sutarkite dėl apdovanojimų: Motyvacija yra būtina, ypač pradžioje.
• Pildykite nuosekliai ir aptarkite: Nuoseklumas - tai svarbiausia taisyklė. Lentelę reikia pildyti reguliariai ir sąžiningai.

Elgesio Lentelių Tipai

Yra keletas elgesio lentelių tipų, kuriuos galite pritaikyti savo vaiko poreikiams ir tikslams:

• Vieno darbo lentelės: Skirtos vienam konkrečiam tikslui pasiekti.
• Kelių darbų lentelės: Apima kelias užduotis ar elgesio modelius, kurie vaikui kelia daugiausiai iššūkių.
• Teminės lentelės: Orientuotos į tam tikrą sritį, pavyzdžiui, ryto darbų lentelė, namų ruošos lentelė ar geros nuotaikos lentelė.
• Pasikartojančios užduoties lentelės: Skirtos vienai konkrečiai užduočiai, kurią reikia pakartoti kelis kartus per dieną.

Svarbiausia, kad vaikas suvoktų, kam skirta lentelė ir kodėl jis turėtų stengtis siekti ją užpildyti pliusiukais.

Vaikas vis labiau pasitiki savimi, kai niekas neabejoja jo pasiekimais ir galimybėmis, kai vaikas skatinamas ir drąsinamas. Jei vaikas nuolat kritikuojamas, pasitikėti savimi jam darosi vis sunkiau. Tikėkite savo vaiku. Visada galvokite, kad jis gali.

Jei vaikas prašo dėmesio, o jūs tuo metu esate užsiėmę, nereikia ant jo dėl to pykti. Būtina jam paaiškinti, kodėl dabar negalite skirti laiko ir pasakyti, kada atsilaisvinsite.

Mokykite vaiką įvardinti savo jausmus, paklausdami, ar jis pyksta, nerimauja ir pan. Tegul vaikas mokosi atpažinti savo jausmus ir apie juos pasakyti. Iškart po įtemptų situacijų pasiūlykite kartu papiešti, palipdyti ar užsiimti kita menine/sportine veikla, kuri leistų vaikui išlieti savo jausmus.

Agresyvaus vaiko elgesys

Agresija yra būdinga kiekvienam žmogui - tai instinktyvi elgesio forma, kurios esminis tikslas - savisauga. Tėvai turėtų atsiminti vieną dalyką - nereikia versti vaiko užgniaužti agresiją, nes tai gali virsti autoagresija ir pasireikšti savęs mušimu, skriaudimu, susirgimu kokia nors liga, kuri dažnai yra psichologinės kilmės, ir pan.

Agresijos priežastys:

• Baimės jausmas ir nepasitikėjimas aplinka.
• Draudimai ir visi kiti nurodymai, kurie tuo metu kertasi su vaiko norais ir interesais.
• Noras įgyti didesnį savarankiškumą ir nepriklausomybę.

Kaip elgtis tėvams, kai jie mato ar tiesiogiai patiria vaiko agresiją?

• Pagalvokite, kaip galite padidinti vaiko savarankiškumą.
• Prisiminkite, kad meluojama tam, kuriam negalima pasakyti tiesos.
• Kritikuoti galima tik elgesį, bet ne vaiko asmenybę!
• Venkite tų situacijų, kurios didina agresiją.
• Būkite teisingi ir išklausykite abi puses.
• Svarbu ir geri tarpusavio santykiai su sutuoktiniu, nes į tėvų nesantaiką vaikai taip pat reaguoja agresija.

Jei vaikas suduotų kitam vaikui, nepulkite jo barti, o prieikite prie nuskriausto vaiko ir pagailėkite jo. Tokiu būdu Jūsų vaikas supras, kad būdamas „agresoriumi“ jis iš Jūsų dėmesio negaus. Situacijose, kai vaikui pavyksta susivaldyti, būtinai tai pastebėkite ir pagirkite jį.

Vaikų bėgimas iš namų

Vaikams reikalingas režimas, aiškus ribų ir taisyklių nustatymas. Amerikiečių mokslininkai yra įrodę, kad vaikams, kurių namuose buvo sukurta tam tikra sistema, ne tik labiau sekasi gyvenime, bet ir jų ryšys su tėvais yra glaudesnis.

Vaikai bėga iš namų, jei juose yra problemų ir nežinoma, kaip jas tinkamai spręsti. Vaikui labai svarbu, kad šeimoje jis jaustųsi visavertis šeimos narys: būtų išgirstas, turėtų galimybę išsakyti savo nuomonę, galėtų patenkinti poreikius.

Dažniausiai iš namų bėga paaugliai, nes šiame laikotarpyje viskas stipriai keičiasi ne tik biologiniame lygmenyje, bet ir socialiniame, - atsiranda noras atrasti save, priešintis tėvų diegiamoms vertybėms, lūkesčiams.

Vaikui, kuris jaučia tėvų meilės, šilumos, dėmesio stoką, bėgimas iš namų yra vienas iš problemų sprendimo variantų. Tokiu elgesiu vaikas siunčia tėvams žinią, kad jam trūksta dėmesio, meilės, supratimo, leidimo būti savarankiškesniam. Vaikas nori rūpėti, jausti, kad yra laukiamas, išgirstas ir mylimas.

Dažniausi pabėgimai iš namų prasideda paauglystėje, kai vyksta daug spontaniškų ir neapgalvotų poelgių, pasidavimų akimirkos nuotaikai. Tokių bendraminčių galima rasti sporto, teatro būrelyje, bet gali būti ir apleistuose pastatuose, kitaip vadinamose landynėse, sodo nameliuose, apleistuose pastatuose, vasarą tėvų paliktuose butuose, kur pagrindinis tarpusavio bendravimas dažnai vyksta vartojant alkoholį, narkotikus ar užsiimant atsitiktiniais ir nesaugiais lytiniais santykiais.

Jeigu tėvai atsisako vaiką pasiimti motyvuodami tuo, kad tegu pasimoko iš savo elgesio, policija kreipiasi į vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus, kurie bendrauja su vaiku, tėvais, vertina vaiko situaciją šeimoje, galimybes vaikui grįžti į šeimą ar laikiną apgyvendinimą saugioje aplinkoje, kurioje bus tinkamai pasirūpinta vaiko fiziniais ir emociniais poreikiais.

Grįžus pabėgusiam vaikui į namus, su juo reikėtų nuoširdžiai, ramiai pasikalbėti, jį išklausyti ir IŠGIRSTI bei bandyti rasti bendrą sutarimą, kuris būtų tinkamas visiems šeimos nariams. Svarbu išsiaiškinti kartu su vaiku jo bėgimo priežastis ir ieškoti tinkamų sprendimų.

Kad vaikas augtų psichologiškai sveikas ir laimingas, jis turi jaustis saugiai, palaikyti artimus ryšius su kitais, galimybę realizuoti save, būti priimtas ir mylimas.

tags: #ckaip #vaikui #but #geram