Daugiabučio Namo Kiemo Tvarkymo Reikalavimai Lietuvoje

Daugiabučio namo kiemas yra svarbi gyvenamosios aplinkos dalis, tačiau ne visi gyventojai žino, koks yra jo teisinis statusas ir kokias teises jie turi. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su daugiabučio kiemo teisiniu statusu Lietuvoje, tvarkymo reikalavimus ir gyventojų galimybes.

Kas Yra Daugiabučio Kiemas?

Daugiabučio kiemas - tai žemės sklypas, kuriame stovi daugiabutis namas ir kuris skirtas namo gyventojų poreikiams tenkinti. Tai gali būti žaliosios zonos, vaikų žaidimų aikštelės, automobilių stovėjimo vietos ir kitos bendro naudojimo teritorijos.

Bendro Naudojimo Teritorijos

Daugiabučio kiemas dažniausiai priskiriamas prie bendro naudojimo teritorijų. Tai reiškia, kad juo gali naudotis visi namo gyventojai, laikydamiesi nustatytų taisyklių. Tai reiškia, kad kiekvienas buto savininkas turi proporcingą dalį žemės sklype, priklausomai nuo jo buto ploto. Jei žemė priklauso savivaldybei ar valstybei, butų savininkai turi teisę ją nuomoti.

Gyventojų Teisės ir Pareigos

Gyventojai, naudodamiesi daugiabučio kiemu, turi tam tikras teises ir pareigas:

  • Teisės:
    • Naudotis bendro naudojimo teritorijomis pagal jų paskirtį
    • Dalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su kiemo priežiūra ir tvarkymu
    • Teikti pasiūlymus dėl kiemo gerinimo
  • Pareigos:
    • Laikytis nustatytų taisyklių ir tvarkos
    • Nešiukšlinti ir saugoti aplinką
    • Prisidėti prie kiemo priežiūros išlaidų

Kiemo Priežiūra ir Tvarkymas

Už daugiabučio kiemo priežiūrą ir tvarkymą atsakingi namo butų savininkai. Jie gali patys organizuoti priežiūros darbus arba samdyti įmonę, kuri teikia tokias paslaugas. Pirmas žingsnis - išsiaiškinti, kas yra teritorijos savininkas. Kaip pranešime spaudai pastebi daugiabučius administruojančio „Mano BŪSTAS“ Vilniaus regiono vadovas Ramūnas Burokas, neretai gyventojai vis dar nežino, į ką tiksliai kreiptis, turint klausimų ar skundų dėl teritorijos tvarkymo. Jis atkreipia dėmesį, kad pirmas žingsnis - pasidomėti, kam priklauso atitinkama teritorija.

„Nepriklausomai nuo miesto, visų pirma, daugiabučio gyventojai turi įsitikinti, ar teritorija priklauso daugiabutyje name gyventiems gyventojams, ar savivaldybei. Jeigu teritorija privati, tai yra priklausanti daugiabučio gyventojams, jos priežiūra rūpinasi jų pasirinktas ir pagal pasirašytą sutartį numatytas paslaugų teikėjas. Iš savo patirties galime pasakyti, kad paprastai tokiais atvejais gyventojai yra sudarę sutartis su daugiabučio administratoriais. Prieš sudarydami tokią sutartį, daugiabučio administratoriai su teritorijos savininkais suderina, kokių teritorijos priežiūros darbų jie pageidauja, kokia apimtimi, išsigrynina darbų įsipareigojimus, jų mastus, terminus ir kitus reikiamus niuansus. Tuomet pagal teritorijos savininkų pageidaujamas darbų apimtis, skelbiamas konkursas teritorijos priežiūros darbams atlikti, randami rangovai ir atsakoma, kad sutartus teritorijos priežiūros darbus jie atliktų laiku ir kokybiškai“, - pasakoja R. Burokas.

Tokiu atveju dėl visų klausimų bei pageidavimų, nesvarbu, ar juos turi prižiūrimos teritorijos savininkai, ar bet kuris kitas daugiabučio gyventojas, galima kreiptis į daugiabučio administratorius. „Pavyzdžiui, gauname iš gyventojų klausimų, kada bus nugenėti arba kodėl dar nenugenėti medeliai, atliktas žolės skarifikavimas ar panašiai. Tuomet mes, daugiabučių administratoriai, sutiksliname, ar ir kokia apimtimi bei terminais šie darbai įeina į su teritorijos savininkais suderintą sutartį. Jeigu darbai, dėl kurių gauname klausimų ar pageidavimų, pagal sutartį priklauso mūsų paskirtiems rangovams, imamės veiksmų, kad darbai būtų laiku ir kokybiškai įgyvendinti. Jeigu mūsų paskirti rangovai atlieka darbus ne taip, kaip sutarta, aptariame su teritorijos savininkas, prireikus, keičiame rangovus. Todėl visų gyventojų prašymai, klausimai ar kiti komentarai mums būtini, kad galėtume užtikrinti darbų kokybę“, - sako pašnekovas.

R. Burokas pastebi, kad paprastai jų paskirti rangovai prižiūri sklypus, kurie yra šalia naujesnės statybos daugiabučių namų, mat taip yra dėl to, kad senesnės statybos daugiabučiuose dažnesniu atveju aplinkinės teritorijos priklauso savivaldybėms. Jis papildo, kad dar vienas neatsiejamas pavasario darbas yra požeminių parkingų valymas, automobilių stovėjimų vietų tvarkymas, kurio metu išvalomi tepalai, po žiemos likęs smėlis, druskos.

Jeigu daugiabučio teritorija priklauso miesto savivaldybei, jos priežiūra rūpinasi savivaldybės paskirti darbuotojai ar samdomi rangovai. Tokiu atveju, kaip pastebi R. Burokas, kilus bet kokiems klausimas dėl teritorijos priežiūros reikia kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrių. „Bet kuriuo atveju, jei tik gyventojams kyla klausimų, kam iš tiesų priklauso daugiabučio lauko teritorija, į ką kreiptis, kokie darbai įeina į teritorijos tvarkymą, jie visada gali kreiptis į daugiabučių administratorius“, - teigia pašnekovas.

„Pastebime, kad tų daugiabučių, kurių lauko teritorijomis rūpinasi savivaldybė, neretai ir patys, nieko nelaukdami, organizuoja talkas. Tai puikios iniciatyvos, kurios ne tik pagražina aplinką, bet dar ir suteikia bendruomenei smagių emocijų“, - sako R. Burokas.

Daugiabučio Namo Sklypo Formavimas

Daugiabučio namo sklypo formavimas yra svarbus procesas, leidžiantis nustatyti teritoriją, kuri priskirta konkrečiam pastatui. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip šis procesas vyksta, kokie dokumentai reikalingi ir kokie yra svarbiausi aspektai, kuriuos reikia žinoti daugiabučių namų administratoriams ir gyventojams.

Sklypą apie daugiabutį namą suformuoti ir apmatuoti Jums padės matininkai. Suformavus žemės sklypą aplink daugiabutį galima ne tik užkirsti kelią ateities statyboms, bet ir turėti teisę spręsti jūsų namui būtinus dalykus: parkavimas, vaikų žaidimo aikštelės, takai.

Suformavus sklypą, bendrija turėtų sudaryti su nacionaline žemės tarnyba: panaudos sutartį, nuomos sutartį arba išpirkti sklypą. Kai sklypas turi nuomininkus, turi panaudos sutartį arba yra išpirktas, tai tikrai nebus jokių statybų šiame sklype be bendrijos/gyventojų pritarimo.

Turėsite galimybę rengti teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius planus), su galimybe numatyti/spręsti parkavimo problemas, takus, želdinius ir t.t.

Šiaulių Miesto Savivaldybės Iniciatyvos

Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau - Administracija) kviečia daugiabučių namų administratorius bendradarbiauti kuriant patogų daugiabučių namų kvartalų tvarkymą. Administracijos iniciatyva Šiaulių miesto teritorijoje yra parengti teritorijų planavimo dokumentai (DP) ir žemėtvarkos planavimo dokumentai (ŽSFP), kuriuose yra suprojektuotos žemės sklypų ribos.

Daugiabučiam namui eksploatuoti suprojektuotos žemės sklypo ribos yra projektinės - jos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau suprojektuotos ribos suteikia galimybę, nerengiant jokio žemės planavimo dokumento, daugiabučio namo administratoriui inicijuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypas yra registruojamas VĮ Registrų centre (tai atlieka Šiaulių miesto savivaldybė kaip valstybinės žemės patikėtinis).

Valstybinės Žemės Nuoma

Įregistruotą žemės sklypą DNSB ar kitas administratorius, kuriam yra pavesta sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį bendrijos narių vardu, gali išsinuomoti žemės sklypą ir tokiu būdu įgyti visas nuomininkui priskirtas teises. Svarbu paminėti, kad organizuojant daugiabučio namo bendrijos narių susirinkimą dėl valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, reikalingos daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti nuomos, būtinas DNSB balsavimas dėl sprendimo pavesti bendrojo naudojimo objektų valdytojui sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų vardu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Valstybinės žemės nuomininkas įgyja statytojo teisę: „nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo“.

Automobilių parkavimo aikštelių projektavimas ir statymas vykdomas pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai.

Daugiabučių Valdymas

Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės teisę reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, Statybos įstatymas, Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai bei teisės aktai.

Civilinio kodekso 4.72 - 4.85 straipsniuose nustatyta bendrosios nuosavybės įgyvendinimo, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka. Gyvenamojo daugiabučio namo bendroji dalinė nuosavybė yra valdoma bendraturčių susitarimu ir tik patys gyvenamojo daugiabučio namo bendraturčiai turi nuspręsti, kuris valdymo būdas yra jiems priimtiniausias.

Daugiabučių namų savininkų bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo (namų) bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui (namams) priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.

Sprendimus dėl bendrojo turto valdymo gali priimti bendrijos pirmininkas, valdyba ir visuotinis bendrijos susirinkimas balsų dauguma. Tvarką, kaip priimami sprendimai, nustato bendrijos įstatai. Kuriant daugiabučių namų bendrijas, išsaugoma galimybė patiems spręsti bei tvarkyti namo reikalus.

Alternatyvūs Daugiabučio Valdymo Būdai

Jei daugiabutyje nėra bendrijos, yra keletas alternatyvių valdymo būdų:

  • Jungtinės veiklos sutartis: Daugiabučio namo patalpų savininkai kooperuodami savo turtą (bendrąją dalinę nuosavybę), įsipareigoja veikti bendrai tam tikram tikslui.
  • Administratorius: Administruojanti įmonė (administratorius) skiriama, kai daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties.

Sklypo Formavimas ir Savivaldybės Iniciatyvos

Savivaldybės skatina daugiabučių gyventojus patiems imtis iniciatyvos dėl sklypų formavimo. Teisės aktai reglamentuoja, kad dėl žemės sklypo formavimo turi kreiptis nekilnojamojo turto savininkai (butų savininkai, DNS bendrijos), o projektas yra rengiamas gyventojų lėšomis.

Savivaldybė kviečia pasinaudoti Kaimynijų programa - atnaujinti savo kiemą, kvartalą, paversti jį vieta, kur jauku, patogu ir norisi leisti laiką. Kaimynija - tai erdviškai susijusių daugiabučių namų, pastatytų anksčiau kaip prieš 15 metų, gyventojų bendruomenė.

Norint suformuoti žemės sklypą prie statinių, tame tarpe ir daugiabučių, statinių ar patalpų savininkai turi pateikti elektroninę prašymo formą užpildytą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje.

Veiksmai, Siekiant Suformuoti Sklypą:

Norint suformuoti sklypą, dalyvauti kvartalinėje renovacijoje ir kurti kaimyniją, reikia daugiabučių gyventojų pritarimo. Kadangi dauguma namų administratorių yra pasyvūs šiais klausimais, patys gyventojai turi organizuoti balsavimą.

Yra du būdai tapti namo šeimininkais - arba kurti namų bendriją, arba pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Toliau namo gyventojai patys savarankiškai sprendžia ir įgyvendina sklypo formavimą, dalyvavimo kvartalinėje renovacijoje ar kaimynijos su gretimais namais kūrimo klausimus.

Savivaldybės Parama Utenoje

Utenos rajono savivaldybės taryba patvirtino Daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo tvarkos aprašą, kuriuo siekiama paskatinti daugiabučių gyventojus suformuoti žemės sklypus aplink savo namus, kad galėtų tas teritorijas eksploatuoti, tvarkyti ir prižiūrėti taip, kaip patys nori. Taigi aprašas suteikia visas galimybes tapti savo daugiabučio namo kiemo šeimininkais.

Jei bendrija arba administratorius prašo skirti finansavimą žemės sklypui formuoti, o daugiabutis dalyvavo ar dalyvauja daugiabučio atnaujinimo programoje (yra renovuotas arba renovuojamas), žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektui iš savivaldybės biudžeto skiriama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Gyventojai suformuotame sklype galės remontuoti, rekonstruoti arba įrengti naujas automobilių stovėjimo aikšteles, šaligatvius, pėsčiųjų takus, įvažiuojamųjų kelių ir kiemų dangas, vaikų žaidimų, sporto aikšteles, komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikšteles, lietaus nuotekų sistemas, teritorijos apšvietimą, dviračių stogines, elektromobilių įkrovimo stoteles, sodinti medžius.

Žemės Nuomos Mokesčio Skaičiavimas

Nuomininkas žemės nuomos mokestį moka pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo žemės sklypo vertės proporcingai išnuomoto žemės sklypo daliai. Nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės.

Žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus pagal Masinio žemės vertinimo taisykles.

Kauno Miesto Iniciatyvos

Kauno miesto savivaldybė taip pat aktyviai prisideda prie daugiabučių kiemų gerinimo. Štai keletas svarbių aspektų:

  • Miesto tvarkymo ir švaros taisyklės: Pagal šias taisykles, gyventojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką teritorijose, kuriomis naudojasi.
  • Želdinių priežiūra: Svarbu, kad neaugtų nepageidaujami krūmai ir piktžolės, būtina teritoriją šienauti taip, kad žolės aukštis nebūtų labai didelis.
  • Atsakomybė už kiemo įrangą: Gyventojai privalo žinoti, kad už kiemuose esančius suoliukus, vaikų žaidimų aikšteles ar kitus poilsiui skirtus objektus jie yra atsakingi patys.
  • Programa „(R)evoliucija“: Kauniečiai gali pasinaudoti galimybe visiškai nemokamai atnaujinti ir visą aplinką, esančią prie namų grupės.

Daugiabučių Namų Gyvenamųjų ir Bendrojo Naudojimo Patalpų Naudojimo Taisyklės

Šios taisyklės nustato butų ir kitų patalpų, esančių daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, taip pat bendrojo naudojimo objektų, įskaitant namų aplinką ir namams priskirto(-ų) žemės sklypo(-ų), naudojimo ir priežiūros tvarką.

Bendrosios Nuostatos

  • Visi Namų bendrojo naudojimo objektai butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.
  • Namų konstrukcijos, patalpos, inžinerinė įranga turi būti naudojama pagal jų tiesioginę paskirtį.
  • Namų priežiūrą organizuoja Bendrija ir/ar įstaiga, įmonė ar organizacija, sutarties pagrindu teikianti pastatų priežiūros administravimo paslaugas arba Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas Namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius.
  • Patalpų savininkai ir nuomininkai, naudodamiesi gyvenamosiomis ir kitomis patalpomis, taip pat Namų bendrojo naudojimo objektais, turi nepažeisti kitų patalpų savininkų ir nuomininkų teisių ir teisėtų interesų.

Patalpų Savininkų ir Nuomininkų Pareigos

  • Bendrosios pareigos:
    • Tausoti savo ir bendrojo naudojimo patalpas bei inžinerinę įrangą, tinkamai ją naudoti.
    • Taupiai vartoti vandenį, šilumos ir elektros ir energiją namo bendrosioms reikmėms.
    • Apmokėti Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas.
    • Pastebėjus bendrojo naudojimo patalpose esančių sistemų ir/ar prietaisų gedimus, pastatui ar gyventojų saugumui pavojų keliančius požymius, kuo skubiau informuoti Bendrijos pirmininką ar įgaliotinius ir atitinkamas specialiąsias ir/ar avarines tarnybas.
    • Inžinerinės įrangos avarijų atvejais leisti avarinių tarnybų darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, bet kuriuo paros metu patekti į butą ir kitas savo patalpas avarijai likviduoti.
    • Išeinant iš bendro naudojimo patalpos ar rūsio, jeigu tuo metu ten nėra kito asmens, privaloma užrakinti/užtrenkti duris ir išjungti apšvietimą.
    • Asmuo (-ys), pažeidęs (-ę) taisyklių nuostatas, privalo nedelsiant nutraukti pažeidimą ir kiek įmanoma pašalinti kilusius neigiamus padarinius.
  • Pareigos, susijusios su atliekų tvarkymu:
    • Atliekų turėtojas, prieš išmesdamas komunalines atliekas į joms skirtą konteinerį, privalo jas tvarkingai sudėti į plastmasinius (polietileninius) maišelius.
    • Visi atliekų turėtojai turi pasirūpinti, kad konteinerius aptarnaujantis autotransportas netrukdomai galėtų privažiuoti prie atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių, pastatytų Namų teritorijose.
    • Gyventojai privalo rūšiuoti buitines atliekas pagal atliekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės rekomendacijas.
    • Komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteineriai turi būti naudojami pagal paskirtį.
  • Pareigos, susijusios su gyvūnų laikymu:
    • Namuose ir jų aplinkoje laikyti gyvūnus tik Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių nustatyta tvarka.
    • Vesdami, vedžiodami ar būdami su gyvūnais bendrojo naudojimo patalpose ir Namų teritorijose, turėti reikiamas priemones (maišelius, semtuvus ar kitas tinkamas priemones) ekskrementams surinkti.
    • Užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.
    • Užtikrinti, kad bendrojo naudojimo patalpose ir Namų teritorijose gyvūnai nebūtų palikti be priežiūros.
    • Gyvūno laikymo vietoje užtikrinti švarą ir tvarką, laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų.
  • Kitos pareigos:
    • Šalinant sniegą iš butų balkonų ar terasų laikytis visų įmanomų saugumo priemonių.
    • Išvalyti užterštas bendrąsias patalpas atlikus patalpų remonto darbus.
    • Saugoti Namų teritorijose esamas vejas, gėlynus ir medžius bei krūmus.

Laikantis šių reikalavimų, daugiabučio namo kiemas gali tapti patogia ir malonia vieta gyventi.

Svarbiausi Aspektai

Apibendrinant, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos pagrindinius aspektus:

  • Atsakomybė: Už kiemo priežiūrą atsakingi gyventojai arba savivaldybė, priklausomai nuo sklypo statuso.
  • Sklypo formavimas: Tai suteikia gyventojams daugiau kontrolės ir galimybių tvarkyti savo aplinką.
  • Savivaldybių parama: Skirtingos savivaldybės siūlo įvairias programas, skirtas kiemų atnaujinimui ir gerinimui.
  • Gyventojų iniciatyva: Aktyvus dalyvavimas ir bendruomeniškumas yra būtini kuriant jaukią ir patogią gyvenamąją aplinką.

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo geriau suprasti daugiabučio kiemo tvarkymo reikalavimus ir suteikė naudingos informacijos, kaip prisidėti prie savo gyvenamosios aplinkos gerinimo.

Savivaldybė Iniciatyvos/Programos Paramos Dydis
Kaunas Programa "(R)evoliucija" Nemokamas aplinkos atnaujinimas
Utena Daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo tvarkos aprašas Iki 100% tinkamų finansuoti išlaidų renovuotiems namams, iki 50% - neremontuotiems
Šiauliai Teritorijų planavimo dokumentai (DP) ir žemėtvarkos planavimo dokumentai (ŽSFP) Galimybė inicijuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus

tags: #kaip #sutvarkyti #daugiabucio #namo #kiema