Bankrutuojančios Įmonės Turto Pardavimo Tvarka Lietuvoje

Bankrotas - tai teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą. Šiame straipsnyje aptarsime bankrutuojančios įmonės turto pardavimo procesą, įstatymus ir svarbius aspektus, kuriuos reikia žinoti.

Bankroto Procesas

Bankroto procesas yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kurio metu įmonės turtas yra realizuojamas siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus.

Visas bankrutuojančiai ar restruktūrizuojamai įmonei priklausantis turtas, nepriklausomai nuo jo sudėties (kilnojamasis ir nekilnojamasis, materialusis ir nematerialusis, turtinės teisės ir kt.) ar buvimo vietos, sudaro šios įmonės turtą. Bankroto ar restruktūrizavimo procese įmonės įgyjamas turtas ar gaunamos pajamos taip pat priskiriamos prie įmonės turto ir iš jo taip pat tenkinami kreditorių reikalavimai. Bankroto atveju kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą nustato įstatymas, o restruktūrizavimo atveju kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka nustatoma restruktūrizavimo plane.

Įmonės bankroto atveju paskirtas bankroto administratorius perima įmonės valdymą, disponuoja įmonės turtu, organizuoja jo realizavimą bei iš gautų lėšų atsiskaito su kreditoriais ir atlieka visus veiksmus, reikalingus įmonę likviduoti.

Įmonės bankroto atveju įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą jos valdymo organai netenka įgaliojimų, o paskirtas bankroto administratorius valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis įmonės lėšomis disponuoja. Administratorius organizuoja bankrutavusios įmonės turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams.

Įmonės ar fizinio asmens bankroto atveju individualių kreditorių reikalavimai turi būti perduodami paskirtam bankroto administratoriui. Kitais atvejais, t. Įmonės bankroto atveju įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą jos valdymo organai netenka įgaliojimų, o paskirtas bankroto administratorius valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis įmonės lėšomis disponuoja.

Įmonių ir fizinių asmenų bankroto atveju, taip pat įmonių restruktūrizavimo atveju teismas, iškeldamas atitinkamai bankroto ar restruktūrizavimo bylą, nustato terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus paskirtam bankroto ar restruktūrizavimo administratoriui ir pateikti šiuos reikalavimus patvirtinančius įrodymus. Juridinių asmenų bankroto ar restruktūrizavimo atveju nustatomas ne ilgesnis kaip 45 dienų terminas, o fizinio asmens bankroto atveju - ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas.

Paskirtas administratorius patikrina pateiktus reikalavimus ir nesant dėl jų buvimo ar dydžio ginčo teikia reikalavimus tvirtinti teismui. Ginčą dėl reikalavimų ar jų dalies, kurių administratorius nepripažįsta, sprendžia teismas. Teismo nutartis patvirtinti kreditoriaus reikalavimą gali būti skundžiama.

Kreditorių teises pažeidžiantys skolininko sandoriai per vienų metų ieškinio senaties terminą, taikomą nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie sandorį, paskirto nemokumo administratoriaus ar konkretaus kreditoriaus gali būti ginčijami actio Pauliana pagrindu.

1. kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, t. y.
2. ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditorių teises.

Be to, bankroto ar restruktūrizavimo metu įstatymai numato disponavimo skolininko turtu apribojimus.

Bankrutuojančios Įmonės Turto Pardavimo Ypatumai

Nuo 2020-01-01 bankrutuojančio juridinio asmens turto realizavimo reguliavimas yra pasikeitęs ir suteikia papildomų galimybių. Taigi asmuo pageidaujantis įsigyti bankrutuojančio asmens turtą, turėtų aktyviai domėtis bankroto proceso eiga ir kreditorių susirinkimuose priimamais sprendimais. Būtent nuo kreditorių susirinkimuose priimtų sprendimų priklauso tiek turto pardavimo tvarka, tiek ir kaina.

Skirtingų rūšių turtas parduodamas nevienoda tvarka: pavyzdžiui, nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, parduodamas iš varžytynių, o greitai gendantis turtas parduodamas už administratoriaus atsižvelgiant į rinkos kainas nustatytą kainą. Kito turto pardavimo tvarką ir kainą nustato bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas.

Turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas.

Kaip įsigyti bankrutuojantį juridinį asmenį?

Asmuo, pageidaujantis įsigyti visą bankrutuojantį juridinį asmenį kaip turtinį kompleksą arba jo esminę dalį, visų pirma, turėtų kuo ankstesnėje stadijoje kreiptis į nemokumo administratorių bei kreditorius ir:

• Pateikti preliminarų siūlymą pirkti juridinį asmenį;
• Pagrįsti, kad parduodant juridinį asmenį nauda kreditoriams būtų didesnė, negu juridinio asmens turtą parduodant atskirai.

Sprendimą dėl juridinio asmens pardavimo priima kreditorių susirinkimas. Tačiau juridinio asmens pirkimo-pardavimo sutartyje gali būti numatyta ir tai, kad pirkėjui yra perduodamos prievolės, atsiradusios iki juridinio asmens pardavimo.

Įkeisto turto pardavimas

Iki teismo nutarties dėl bankroto likviduoti juridinį asmenį priėmimo dienos įkeistas turtas įkaito turėtojo prašymu gali būti perduodamas įkaito turėtojui, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos (LR JANĮ 97 str.). Įsigaliojus teismo nutarčiai likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto, įkeistas turtas gali būti perduodamas įkaito turėtojui, jeigu varžytynės, kuriose buvo parduodamas įkeistas turtas, yra paskelbtos neįvykusiomis (LR JANĮ 97 str.).

Turto pardavimas varžytynėse

Vienas iš pagrindinių bankroto proceso etapų - bankrutuojančios įmonės turto pardavimas iš varžytynių. Šiame straipsnyje aptariama įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarka, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.

Kelių likviduojamų dėl bankroto juridinių asmenų funkciškai susijęs turtas gali būti parduodamas iš varžytynių kartu, jeigu šių juridinių asmenų kreditorių susirinkimai tam pritarė ir nurodė nemokumo administratorių, kuris vykdys turto pardavimą.

Jeigu varžytynės neįvyksta, kiekvienose paskesnėse varžytynėse nemokumo administratorius pradinę turto pardavimo kainą mažina kreditorių susirinkimo nustatytu procentiniu dydžiu, išskyrus atvejus, kai varžytynės neįvyksta dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos turto pardavimo kainos.

Antstolis per tris darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo varžytynių pabaigos, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos kiekvieno iš varžytynių parduodamo turto pardavimo iš varžytynių aktą. Turto pardavimo iš varžytynių akte nurodoma akto surašymo vieta ir laikas (nurodomas minučių tikslumu).

Varžytynėse parduodamas bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės ar banko turtas turi būti įvertintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu (Žin., 1999, Nr. 52-1672). Pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (likvidavimo komisija).

Varžytynių vykdytojas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki varžytynių perduoda Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos (toliau - Departamentas) duomenis, o Departamentas juos paskelbia savo interneto svetainėje. Informacija apie varžytynes Departamento interneto svetainėje turi būti paskelbta ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki varžytynių. Jeigu varžytynėse parduodamo turto vertė didesnė kaip 300 000 (trys šimtai tūkstančių) eurų, varžytynių vykdytojas ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki varžytynių papildomai paskelbia didžiausiu tiražu leidžiamame periodiniame leidinyje duomenis.

Varžytynių dalyviai turi mokėti pradinį įnašą, kuris įskaitomas į nupirkto turto kainą, grąžinamas varžytynėms neįvykus arba nieko nepirkusiam dalyviui (išskyrus 26 punkte nurodytą atvejį). Pradinio įnašo dydis - 10 procentų norimo įsigyti įmonės turto pradinės pardavimo kainos. Šią sumą varžytynių dalyvis perveda į skelbime nurodytą sąskaitą prieš varžytynes.

Pradėjęs varžytynes, varžytynių vykdytojas privalo paskelbti kiekvieno parduodamo turto (mažaverčio turto komplekto) pavadinimą, jį apibūdinti ir paskelbti pradinę kainą. Minimalus kainos didinimo intervalas turi sudaryti ne mažiau kaip tris procentus pradinės turto (mažaverčio turto komplekto) pardavimo kainos. Varžytynių dalyvis, siūlydamas didesnę kainą, turi pakelti kortelę su eilės numeriu, nukreiptu į varžytynių vykdytoją, ir garsiai paskelbti savo siūlomą kainą. Varžytynių vykdytojas pakartoja kiekvieną pasiūlytą kainą ir ją fiksuoja plaktuko dūžiu. Kai nė vienas varžytynių dalyvis nesiūlo didesnės kainos, varžytynių vykdytojas paskelbia didžiausią pasiūlytą kainą, ją pasiūliusio asmens kortelės numerį ir šią kainą pakartoja tris kartus, fiksuodamas plaktuko dūžiais.

Varžytynių vykdytojas, gavęs banko dokumentą, patvirtinantį, kad įmokėta visa suma už įsigytą turtą, surašo dviem egzemplioriais turto pardavimo viešose varžytynėse aktą (pagal 2 formą). Abu akto egzempliorius pasirašo varžytynių laimėtojas ir varžytynių vykdytojas, kurio parašas patvirtinamas įmonės antspaudu. Jeigu varžytynių laimėtojas - juridinis asmuo, jo vadovo ar įgalioto asmens parašas turi būti patvirtintas juridinio asmens antspaudu.

Jeigu varžytynių laimėtojas per 15 dienų po varžytynių neįmoka visos sumos, už kurią varžytynėse nusipirko turtą, varžytynės laikomos neįvykusiomis. Varžytynių vykdytojas tai įrašo varžytynių protokole. Varžytynių laimėtojui negrąžinamas jo įmokėtas pradinis įnašas.

Jeigu varžytynės neįvyksta, varžytynių vykdytojas ne anksčiau kaip po 10 dienų ir ne vėliau kaip po 30 dienų vykdo antrąsias varžytynes, kurios papildomai neskelbiamos, jeigu apie jas buvo paskelbta nustatyta tvarka. Antrosios varžytynės vykdomos laikantis pirmosioms varžytynėms nustatytų taisyklių. Šiuo atveju gali būti mažinama turto pardavimo kaina.

Turto kainos mažinimo dydį ir tvarką nustato kreditorių susirinkimas ar likvidavimo komisija (banko turto kainos mažinimo dydį ir tvarką administratoriaus ar likvidatoriaus teikimu patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas). Turto kainos mažinti neleidžiama tuo atveju, kai varžytynės neįvyksta dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos turto pardavimo kainos.

Jeigu antrosios varžytynės neįvyksta dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos turto pardavimo kainos, varžytynių vykdytojas organizuoja pakartotines varžytynes, kurios skelbiamos ir vykdomos laikantis antrosioms varžytynėms nustatytų taisyklių.

Varžytynėms neįvykus, varžytynių vykdytojas per 7 dienas turi pervesti į šių varžytynių dalyvių nurodytas sąskaitas jų pradinius įnašus, išskyrus atvejį, kai pažeista nurodyta tvarka.

Teismų praktika

Aiškinant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį ir ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalį daroma išvada, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės turto realizavimas ir išieškojimas nėra sustabdomas, jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylai iškelti reikalingi du savarankiški teismo procesiniai veiksmai: 1) priimti rezoliuciją dėl pareiškimo priėmimo; 2) priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Tik esant abiem procesiniams veiksmams, pripažintina, kad bankroto byla iškelta.

Kasacinis teismas pažymėjo ,kad apeliacinės instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad antstolis, vadovaudamasis ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalies nuostata, baigia vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka, taip pat turi teisę siūlyti išieškotojui perimti iš varžytynių neparduotą turtą už pradinę kainą.

Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad turto pardavimo CPK nustatyta tvarka proceso nutraukimas, esant ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygoms, neatitiktų įstatymo nuostatų, ekonomiškumo bei koncentruotumo principų (išieškojimo procesas galėtų pabrangti, kiltų poreikis administruoti įkeistą turtą, nustatyti jo kainą, skelbti naujas varžytynes ir pan.).

Verta paminėti ir tai, kad kasacinis teismas atmetė: Atmestini kaip teisiškai nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad buvo pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas. Kitų kreditorių padėtis nėra lygiavertė su kreditoriais, kurių reikalavimai neužtikrinti įkeitimu ar hipoteka. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad kadangi tokia padėtis susidaro dėl įstatyme nustatytų pagrindų, ji nereiškia kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimo.

Turto pardavimo tvarka

Pardavus įkeistą turtą, hipoteka (įkeitimas) pasibaigia.

Jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas. Nurašytas bankrutavusios įmonės turtas (išskyrus nekilnojamąjį turtą) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos turi būti panaudojamas arba sunaikinamas kreditorių nustatyta tvarka. Nurašytą nekilnojamąjį turtą administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų po jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą turi neatlygintinai perduoti savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas. Per nurodytą terminą savivaldybė privalo perimti šį turtą.

Įkeitimu ar hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą skolininko turtą, arba perduodant įkeistą turtą kreditoriui. Kai įkeisto turto vertės neužtenka įkaito turėtojo reikalavimui patenkinti, likusi nepatenkinta reikalavimo dalis tenkinama trečiąja eile įmonių bankroto atveju, antrąja eile restruktūrizavimo ar fizinio asmens bankroto atveju. Fizinio asmens bankroto atveju gali būti susitarta įkeisto turto neparduoti.

Taikos sutartis gali būti sudaroma vykstant įmonės bankroto procesui. Įmonės bankroto atveju sudaryti taikos sutartį leidžiama bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo. Pasiūlyti sudaryti taikos sutartį gali kreditoriai, administratorius, įmonės savininkai.

Įmonės bankroto atveju realizavus įmonės turtą bankrutavusi įmonė likviduojama ir išregistruojama iš Juridinių asmenų registro. Likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų niekas neatlygina.

Fizinio asmens bankroto atveju pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui kreditoriai turi teisę, kad fizinis asmuo patenkintų likusius nepatenkintus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, mirties, piniginių lėšų vaikui išlaikyti, baudų valstybei už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas sumokėjimo, žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis, atlyginimo, likusius nepatenkintus įkeitimu ar hipoteka užtikrintus reikalavimus (kai įkeistas turtas vykstant bankroto procesui nebuvo numatytas parduoti).

Įmonės bankroto atveju administravimo išlaidos dengiamos iš įmonės lėšų, įskaitant lėšas, gautas vykstant bankroto procesui. Iškėlus įmonės bankroto bylą teismas patvirtina lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Vėlesniems laikotarpiams bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas.

Fizinio asmens bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų, įskaitant ir gaunamas bankroto proceso metu.

33 straipsnis

1. 3) kito ir neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas.
2. Neparduotas turtas gali būti perduodamas kreditoriams.
3. Vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai), kuriuos turi bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, turi būti parduodami vertybinių popierių prekybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos parduodamos kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Uždarosios akcinės bendrovės, kurios akcijos yra parduodamos, akcininkai turi teisę akcijas įsigyti pirmumo tvarka.
4. Įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos, - už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Jei perimamo turto kaina yra didesnė nei įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus teismo patvirtinti reikalavimai, susidaręs skirtumas turi būti įmokėtas į bankrutuojančios įmonės sąskaitą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio turto perdavimo dienos. Nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto ir šio turto neperėmus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Visais atvejais, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje.
5. Jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas. Nurašytas bankrutavusios įmonės turtas (išskyrus nekilnojamąjį turtą) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos turi būti panaudojamas arba sunaikinamas kreditorių nustatyta tvarka. Nurašytą nekilnojamąjį turtą administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų po jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą turi neatlygintinai perduoti savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas. Per nurodytą terminą savivaldybė privalo perimti šį turtą.

Vykdymo veiksmai juridinio asmens bankroto atveju

Dėl priverstinių vykdymo veiksmų (LR CPK 624 str.) taikymo, galioja tos pačios jau aptartos nuostatos, t.y., po pareiškimo priėmimo LR CPK 628 str. 3 d. pagrindu antstolis gali surasti bei areštuoti skolininko turtą.

ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisinė pasekmė (t. y. bankrutuojančios įmonės turto realizavimo ir (ar) išieškojimo sustabdymas) nekyla esant ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytiems atvejams. ĮBĮ 33 str. 4 d. Jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir pardavus turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas antstoliui, perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą.

Pavyzdžiai iš skelbimų

• El. BANKRUTUOJANTI ĮMONĖ IŠPARDUODA ĮVAIRIUS ŽAISLUS , EDUKACINES PRIEMONES , GOLVOSŪKIUS IR KT.
• Likviduojama dėl bankroto MB Istilius už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę kaip 5537 Eur.
• Likviduojama (bankrutavusi) UAB Šiaurės santechnika parduoda reikalavimo teisę į fizinį asmenį M. A. gimusį: 1986 m.
• Likviduojama (bankrutavusi) UAB Dzūkijos verslo grupė parduoda reikalavimo teisę į fizinį asmenį D.Š. gimusį: 1984 m.
• Likviduojama (bankrutavusi) UAB Dzūkijos verslo grupė parduoda reikalavimo teisę į fizinį asmenį J.C. gimusį: 1983 m. kovo 30 d.
• Likviduojama (bankrutavusi) UAB ,Vitorus parduoda reikalavimo teisę į fizinį asmenį M. B. gimusį: 1990 m. sausio 3 d. 19 € E. 13.99 € E. 11.87 € E.

Teisės Aktai

• Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu (Žin.,1997, Nr. 91-2281, i. k. 1997 m. spalio 1 d. Nr. 1. 2. Nustatyti, kad įmonių, kuriose bankroto procesas pradėtas iki 1997 m. spalio 1 d.).
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. Nr. 816, 2014-08-27, paskelbta TAR 2014-08-28, i. k.
• Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu (Žin., 1999, Nr. 52-1672).

tags: #bankrutuojancios #imones #turto #pardavimo #tvarka