Nekilnojamojo turto keitimas į savivaldybės butą: sąlygos ir aspektai

Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto keitimo į savivaldybės butą sąlygas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktus ir konkrečius pavyzdžius. Aptarsime, kokie reikalavimai keliami asmenims, norintiems įsigyti ar išsinuomoti savivaldybės būstą, ir kokie veiksniai gali turėti įtakos teisei į socialinį būstą.

Kauno rotušė - vienas iš savivaldybės simbolių.

Savivaldybės būsto pardavimo sąlygos

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas kaina, kuri nustatoma pagal rinkos vertę, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

Kaina mažinama remiantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, palyginti su 1998 m. liepos 1 d.

Šis mažinimas taikomas:

• Kai būstą perka nuomininkai, kuriems Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Lietuvos Respublikos butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. leido pirkti kambarį ar butą (ir jo priklausinius).
• Kai būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti savivaldybės būstams ir pagalbinio ūkio paskirties pastatams, ar jos dalis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas - bendraturčiams arba tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar jos dalis savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą priimtu sprendimu yra pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu.

Kauno miesto savivaldybės reglamentavimas

Kauno miesto savivaldybės taryba 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. Aprašas reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise priklausančio būsto ir (ar) pagalbinio ūkio paskirties pastatų, inžinerinių statinių, jų dalių (toliau - būstas ir ūkio pastatai) pardavimo pagal Įstatymą organizavimą, kainos nustatymą, sandorių sudarymą, atsiskaitymą ir lėšų panaudojimą.

Prašymo pateikimas

Norint pirkti savivaldybės būstą, reikia pateikti:

1. Prašymą pirkti Savivaldybės būstą.
2. Dokumentą, įrodantį naudojimosi Savivaldybės būstu teisinį pagrindą.
3. Savivaldybės būste nuomos teise gyvenančių (deklaravusių gyvenamąją vietą) asmenų notariškai patvirtintą susitarimą (sutikimą), kurio asmens (ar asmenų) vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis.

Taip pat gali reikėti pateikti leidimą, kai asmeniui Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d.

Atsižvelgiant į perkamą objektą, reikia pateikti:

• Prašymą pirkti ūkio pastatą, jo dalį (išskyrus laikinus pastatus).
• Prašymą pirkti būsto ar pagalbinio ūkio paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės dalį.

Kainos nustatymo principai

Nustatant parduodamo turto kainą:

1. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota nekilnojamojo turto rinkos vertė sumažinama remiantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, palyginti su 1998 m. liepos 1 d.
2. Įvertinamos parduodamo nekilnojamojo turto vertę pakeitusios nuomininko investicijos, t .y. nuomininko atliktas nekilnojamojo turto kapitalinis remontas ar rekonstrukcija, jei jis buvo atliktas, kaip nurodyta nuomos sutartyje ir Civiliniame kodekse.

Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis su nekilnojamojo turto pirkėju turi būti sudaryta ne vėliau kaip per vienus metus nuo turto vertinimo įmonės (turto vertintojų) parduodamo Savivaldybės būsto ir ūkio pastatų vertinimo ataskaitos pateikimo dienos. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu.

Kontaktai

Savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus Disponavimo turtu ir žemės sklypų valdymo poskyrio vyr. specialistai konsultuoja telefonu (0 37) 20 46 31, el. p. (0 37) 20 46 31, el. p. (0 37) 20 30 89, el. p. pirmadieniais - ketvirtadieniais nuo 8.00 val. Penktadieniais nuo 8.00 val. Pietų pertrauka nuo 12.00 val. iki 13.00 val.

Prašymus galima pateikti:

• Paštu - Savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius, J. Gruodžio g. 9, Kaunas.
• Tiesiogiai - Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyris, Laisvės al. 96, Kaunas.

Socialinio būsto nuoma

Teisę į socialinio būsto nuomą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Kitaip, nei savivaldybės būsto fondo sąlygomis nuomojami būstai (pavyzdžiui, gauti pagal orderius), socialinių būstų paskirtis - suteikti gyvenamąją patalpą asmenims ar šeimai, kurie neturi pakankamai pajamų (įskaitant ir turto).

Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje pateikiamos sąlygos asmenims, siekiantiems gauti arba išsaugoti teisę į socialinio būsto nuomą:

• Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas.
• Deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių.

Šie dydžiai priklauso nuo šeimos narių skaičiaus ir gyvenamosios vietos. Pavyzdžiui, jei šeimą sudaro 2 asmenys, kurie gyvena Kauno rajone, tai tokiu atveju jų gautos metinės pajamos negali viršyti 91 VRP dydžio, o turtas - 168 VRP dydžių (VRP - valstybės remiamų pajamų dydis).

Nuo 2024 m. sausio 1 d. VRP yra 176 Eur, kas reiškia, jog šeimos (dviejų ar trijų asmenų) metines pajamas gali sudaryti iki 16 016 Eur ir 29 568 Eur vertės turtas.

Taigi, vien tai, jog yra paveldimas nekilnojamasis turtas ar piniginės lėšos, nėra pagrindas vertinti, jog asmuo (šeima) praras teisę į socialinį būstą, tačiau reikėtų apsiskaičiuoti, ar gavus pajamas, metinių pajamų suma nepadidės tiek, jog viršytų nustatytus dydžius, atitinkamai ir ar paveldimo turto vertė neviršys nustatytų dydžių. Jeigu asmuo (šeima) neturi jokio turto, labiau rekomenduotina būtų palikimą priimti turtu, o ne jį atsidalinti su kitais paveldėtojais ir gauti pinigines lėšas.

Atitinkamai, rekomenduojama nustatyti kaip įmanoma mažesnę turto vertę (įprastai pačią mažiausią turto vertę rodo VĮ „Registrų centras“, atlikdamas masinį vertinimą - ši informacija yra viešai prieinama ir nemokama visiems gyventojams, tereikia įrašyti unikalų objekto numerį - tačiau jeigu ir ši vertė nėra tinkama, rekomenduojama konsultuotis su turto vertintoju, kuris patikrintų panašius sandorius ir jų dydį).

Kiti kriterijai

Reikėtų nepamiršti, kad nors metinių pajamų dydis ir turimo turto vertė yra esminis, tačiau ne vienintelis kriterijus, siekiant nustatyti, ar asmuo (šeima) nepraranda teisės gyventi socialiniame būste.

Asmuo neturi turėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 10 arba 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtine ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.

Taigi, šiuo atveju svarbu ne tik paveldimo turto vertė, tačiau ir jo paskirtis. Jeigu tai yra gyvenamosios paskirties objektas (butas, gyvenamasis namas, o ne žemės sklypas ir pan.), tokiu atveju, visų pirma, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastro duomenų registro išraše reikėtų atkreipti dėmesį į nusidėvėjimo procentą ir tokio procento nustatymo laiką.

Jeigu nusidėvėjimo procentas nustatytas itin seniai ir jis buvo jau ties 60 proc. riba, rekomenduotume kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl naujo procento nustatymo. Jeigu būtų nustatyta, jog nusidėvėjimo procentas yra 61 proc., tai sudarytų pagrindą šeimai toliau gyventi socialiniame būste laikant, jog paveldėtas gyvenamosios paskirties būstas nėra tinkamas gyventi.

Atitinkamai, būtina nustatyti ir paveldimo turto plotą, t. y. kiek kvadratų paveldėjo asmuo. Jeigu laikytume, kad asmuo paveldėjo 1/3 dalį buto, kurio plotas - 60 kv. m, tai reikštų, jog asmuo paveldėjo iš viso 20 kv. m, kadangi asmens šeimą sudaro 2 asmenys, tai laikytume, jog kiekvienam asmeniui priklausytų po 10 kv. m, kaip tai numatoma įstatyme (nebent vienas iš asmenų yra neįgalus asmuo ar sergantis sunkia lėtine liga), o tai reiškia, jog šeima gali prarasti socialinį būstą.

Svarbu pabrėžti, kad paveldimas turtas neturi būti ir nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc., ir didesnis nei 10 kv. m asmeniui, t. y. užtenka, kad būtų tenkinama tik viena sąlyga - pavyzdžiui, nors asmenims tenka po 10 kv. m, tačiau nusidėvėjimas yra 61 proc., arba nors nusidėvėjimas yra mažesnis nei 60 proc., tačiau asmenims netenka po 10 kv.

Socialinis būstas Vilniuje.

Bendradarbiavimas su savivaldybe

Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad svarbiausias dalykas yra bendradarbiavimas. Praktikoje egzistuoja situacijų, kai klientai kreipiasi į mūsų kontorą nurodydami, jog padidėjo jų pajamos, tačiau toks padidėjimas buvo tik vienkartinis - dėl tokių situacijų yra tekę bendrauti su savivaldybės atstovais, siekiant įtikinti instituciją, jog gautos papildomos pajamos niekaip ilgam nepagerina asmenų finansinės padėties, ypatingai, jeigu padidėjimas yra itin mažas, egzistuoja situacijų, kai pavyksta su savivaldybėmis taikiai išspręsti tokias problemas.

Alternatyvos išsaugant teisę į socialinį būstą

Atitinkamai, manytina, jeigu jau yra susiklosčiusi situacija, jog asmuo paveldėjo turtą, kuris yra gyvenamosios paskirties, nenusidėvėjęs, o asmenims tenka bent 10 kv. m, reikėtų ieškoti alternatyvų, kaip galima paveldėti turtą, tačiau ir išsaugoti teisę į socialinio būsto nuomą - kaip ir galima suprasti, svarbu yra paveldimo turto vertė ir jo nusidėvėjimas arba plotas. Jeigu šie kriterijai nesudaro pagrindo asmeniui išsaugoti teisės į socialinio būsto nuomą, tokiu atveju būtų galima svarstyti kitus variantus.

Paveldėjimo teisę (ne patį paveldimą turtą) yra galima padovanoti, tokiu atveju tai, jog asmuo būtų kada nors įgijęs turtą, neatsispindėtų turto deklaracijose. Tačiau akivaizdu, kad paveldėjimo teisės negalima dovanoti tam asmeniui, kuris kartu gyvena socialiniame būste, kadangi ir jo turtas, net ir padovanotas, turėtų būti traukiamas į turto deklaraciją, taigi, toks variantas nieko nepakeistų.

Iš tiesų, teoriškai yra galimybė neregistruoti turto viešuosiuose registruose, tik, iš esmės, tai būtų kitokia situacija - yra galimybė pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir neišsiimti paveldėjimo teisės liudijimo - paveldėjimo teisės liudijimas yra nuosavybės įgijimo dokumentas ir kol asmens prašymu jis nėra išduotas, tol jokia nuosavybė asmens vardu negali būti registruojama.

Įstatymas numato tik terminą, per kurį asmuo turi kreiptis su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau neegzistuoja joks terminas, per kurį asmuo turėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Žinoma, neįregistravus nuosavybės gali kilti įvairių naujų teisinių ginčų, pavyzdžiui, asmens neįregistruota paveldimo turto dalis bus toliau registruota mirusio asmens vardu, dėl ko valstybė gali kreiptis į notarą, prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą būtent valstybei (teisiškai tai vadintųsi palikimo perėjimo valstybei liudijimas), jeigu dėl žmogiškosios klaidos notaras nepatikrintų, ar buvo gautas paveldėtojo pareiškimas, gali susidaryti situacija, jog toks palikimo perėjimo valstybei liudijimas valstybei būtų išduotas, tačiau įprastai praktikoje esant tokiai situacijai, liudijimai būna nuginčijami, tik paveldėtojas patiria papildomas išlaidas.

Taip pat reikėtų nepamiršti, jog asmeniui kreipusis su pareiškimu į notarą, Testamentų registre priėmimo faktas turėtų būti išviešinamas (toks faktas nebūtų išviešinamas tik Nekilnojamojo turto registre), nors, iš esmės, savivaldybė neturi tiesioginio teisinio pagrindo reikalauti pateikti informaciją iš tokio registro, tačiau atsižvelgiant į kai kurių savivaldybių aktyvumą inicijuojant teisinius ginčus teismuose, negalėtume užtikrinti, ar savivaldybės, sužinojusios apie galimą asmens siekį nuslėpti svarbias aplinkybes, nesikreips į teismą dėl asmens iškeldinimo ir teisminiame procese nepateiks reikalavimo dėl tokios informacijos išreikalavimo.

Atsakant į klausimą, ar galima atsisakyti palikimo, tai taip, įstatymas numato, jog asmuo turi teisę atsisakyti palikimo arba jo tiesiog nepriimti, t. y. neatvykti pas notarą per 3 mėn. nuo palikėjo mirties ir nepateikti jokio pareiškimo. Tokiu atveju, suėjus numatytam 3 mėn. terminui, palikimą priėmusiais asmenimis yra laikomi tie asmenys, kurie pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir atitinka įpėdinių eilę. Jeigu per 3 mėn. palikimą priima 2 iš 3 palikėjo vaikų, tokiu atveju būtent 2 asmenys ir paveldi turtą lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam atitenka po ½ dalį turto.

Svarbiausi kriterijai norint išsaugoti teisę į socialinį būstą

Apibendrinant, norint išsaugoti teisę į socialinį būstą paveldėjus turtą, svarbu įvertinti šiuos kriterijus:

• Bendradarbiavimas su savivaldybe
• Paveldimo turto vertę
• Paveldimo turto nusidėvėjimą
• Paveldimo turto plotą

Jei šie kriterijai atitinka nustatytas normas, asmuo gali išsaugoti teisę į socialinį būstą. Priešingu atveju, reikėtų ieškoti alternatyvių sprendimų.

VRP dydžiai ir jų įtaka teisei į socialinį būstą

Šioje lentelėje pateikiami VRP (valstybės remiamų pajamų) dydžiai ir jų įtaka teisei į socialinį būstą:

Šie dydžiai yra svarbūs vertinant, ar asmuo atitinka reikalavimus gauti ar išsaugoti teisę į socialinį būstą.

tags: #nekilnojamojo #turto #keitimas #i #buta #savivaldybeje