CPK Turto Apibrėžimas: Išieškojimo Procesas ir Teisiniai Aspektai

Vykdymo procesas dažniausiai prasideda antstolio raginimu skolininkui geranoriškai sumokėti skolą iki nurodyto termino. Tačiau įstatymai numato ir išimtis.

Pagal Civilinio proceso kodekso (CPK) 661 straipsnį, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, jei sprendimo įvykdymo terminai yra nurodyti įstatymuose arba vykdomajame dokumente. Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punktas nustato, kad skolos ir išieškojimo išlaidos pirmiausia dengiamos iš skolininko lėšų banko sąskaitoje.

Jei per 30 dienų skolos ir išieškojimo išlaidų nepavyksta išieškoti iš sąskaitoje esančių lėšų, antstolis gali pradėti išieškojimą bendra tvarka. Tais atvejais, kai raginimo skolininkui įteikti paštu nėra galimybės, jis įteikiamas viešo paskelbimo būdu - paskelbiamas oficialioje interneto svetainėje www.antstoliai.lt.

Skolininkui neįvykdžius prievolės per raginime nustatytą terminą, antstolis pradeda jo turto paiešką. Šių veiksmų apimtis priklauso nuo skolos dydžio, skolininko veiklos specifikos ir turimos informacijos apie skolininką.

Visoms kredito įstaigoms elektroninėmis priemonėmis pateikiamas antstolio nurodymas apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko lėšas. Asmens sąskaitoms pradedami taikyti reikiami suvaržymai.

Susisiekus su Nekilnojamojo turto registru, patikrinama, kokį nekilnojamąjį turtą turi skolininkas. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tikrinami duomenys apie jo darbovietę ir gaunamas pajamas. Per Valstybės įmonę „Regitra“ aiškinamasi, ar skolininkas neturi savo vardu registruotų transporto priemonių.

Jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo nuosavo turto neturi, gali būti tikrinama ir jo sutuoktinio (-ės) turtinė padėtis, nes skolos gali būti išieškomos ir iš sutuoktinio turte esančios skolininko turto dalies. Priklausomai nuo individualių skolininko savybių, gali būti kreipiamasi informacijos ir į kitus registrus.

Jeigu nustatoma, kad nei turto, nei pinigų tikrinimo metu skolininkas neturi, antstolis paprastai atlieka pakartotinius turtinės padėties patikrinimus. Kai surandamas asmens turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skelbiamos šio turto varžytynės. Skolininkas gali jų išvengti, jeigu pats susiranda areštuoto turto pirkėją ir iki varžytynių paskelbimo pasiūlo jį antstoliui. Tokiu atveju turtas parduodamas skolininko pasiūlytam asmeniui ir skola padengiama be varžytynių.

Pardavus turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui arba realizavus jį varžytynėse, gautos piniginės lėšos paskirstomos išieškotojams. Kai ilgai nerandama skolininko turto ir pajamų, antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojui.

Teismo sprendimų pagrindu išduoti vykdomieji raštai gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tačiau tam tikrais atvejais nustatyti trumpesni terminai, pavyzdžiui, jeigu vykdomieji dokumentai išduoti dėl nesumokėtų administracinių baudų, jeigu jie išduoti ne teismų, bet kitų institucijų pagal ne ginčo tvarka priimtus sprendimus.

Vienintelė išimtis - teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurią kreditorius iš karto gali pateikti antstoliui. Visais kitais atvejais priimtų sprendimų pagrindu teismas išduoda išieškotojui atskirą vykdomąjį raštą. Išieškotojas turi teisę pateikti tokį vykdomąjį dokumentą jo paties pasirinktam antstoliui, veikiančiam toje teritorijoje, kurioje yra skolininko turto, gyvenamoji ar darbo vieta.

Priverstinio vykdymo priemonės, kurios taikomos skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo per raginime nustatytą terminą, numatytos Civilinio proceso kodekso 624 straipsnyje.

Vykdymo Išlaidos

Vykdymo išlaidos skirstomos į dvi dalis: vykdomosios bylos administravimo išlaidos (būtinos ir papildomos), susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, ir atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Būtinas vykdymo išlaidas antstoliui privalo sumokėti išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą.

Išieškojus pinigines lėšas, pirmiausiai dengiamos visos išieškotojo patirtos vykdymo išlaidos. Kartu dengiama ir antstolio atlyginimo dalis, kuri yra proporcinga išieškotos sumos dydžiui. Teisės aktai įtvirtina išimtis, kada išieškotojas negali reikalauti, kad jo patirtos vykdymo išlaidos būtų dengiamos iš skolininko lėšų. Dažniausiai vykdymo išlaidos išieškotojui nekompensuojamos tada, kai išieškojimas nutrūksta dėl išieškotojo kaltės.

Teismų Praktika

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija balandžio 2 d. Civilinę bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog antstolis, įkainodamas areštuojamas skolininko turtines teises į Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą, remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, neturėjo abejonių dėl šių turtinių teisių rinkos vertės.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 681 straipsnio 1 dalyje ir 682 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, padarė išvadą, kad pagrindas skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, kai skolininkas ar išieškotojas nėra pareiškę prieštaravimų dėl antstolio atlikto įkainojimo, arba, nors yra pareiškę prieštaravimus, tačiau nėra sumokėję būtinų sumų už ekspertizės atlikimą ir nėra pagrindo atleisti jų nuo šių sumų sumokėjimo, yra tada, kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės.

Teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad ikiteisminėje skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo stadijoje teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas laiko atžvilgiu priklauso nuo skundo išnagrinėjimo rezultato. Jei skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimas pasibaigia ikiteisminėje stadijoje antstoliui visiškai patenkinant gautą skundą ir priimtu patvarkymu panaikinant skundžiamą procesinį veiksmą arba atliekant procesinį veiksmą, laikinosios apsaugos priemonės netenka galios ir tam nereikia teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Nors įstatymo nuostatos šiuo klausimu yra gana nuoseklios, teismų praktikoje matyti reikšmingų pokyčių. Iki 2012 metų turto areštas buvo taikomas gana dažnai, bet 2012 metais teismų praktika reikšmingai pasikeitė ir dėl to pasiekti, kad būtų pritaikytas turto areštas, tapo daug sudėtingiau.

Turto Areštas ir Laikinosios Apsaugos Priemonės

Jei ieškovui reikia įrodyti konkrečius atsakovo nesąžiningus veiksmus, taktikos požiūriu gana svarbus yra kreipimosi dėl turto arešto laikas. Turto areštas taikomas bet kokiam atsakovui priklausančiam turtui Lietuvos teritorijoje. Jeigu reikia areštuoti kitose jurisdikcijose esantį atsakovui priklausantį turtą, būtina kreiptis dėl Lietuvos teismo nutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti tose konkrečiose jurisdikcijose.

Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra veiksminga priemonė, kurios naudinga siekti. Remiantis Briuselio Ibis reglamentu, jeigu taikoma laikinoji apsaugos priemonė valstybės narės, kurioje siekiama jos vykdymo, teisėje nėra numatyta, šios valstybės narės teismas turėtų taikyti esamas priemones, kurių „poveikis būtų panašus ir kuriomis būtų siekiama tų pačių tikslų“.

Mūsų Civilinio proceso kodeksas reikalauja apie teismo posėdį, kuriame skiriamos laikinosios apsaugos priemonės, informuoti atsakovą, nors pagal Briuselio Ibis reglamentą šis reikalavimas nėra privalomas. Be to, galiojančios Civilinio proceso kodekso taisyklės suteikia mūsų nacionaliniams teismams teisę teikti pagalbą užsienio teismuose nagrinėjamose bylose taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Kai konkretus teismo sprendimas yra susijęs su valstybės turtu, galime susidurti ir su gana dideliu pasipriešinimu vykdyti teismo nutartį dėl turto arešto.

Lietuvos teismai nepagrįstus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net kai jos taikomos santykinai ne ilgą laiko tarpą, ėmė vertinti kaip ieškovo neteisėtus veiksmus ir pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo.

Taip pat turėtumėte būti atsargūs prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2020 m. sausio mėn. Vokietijos įmonė pradėjo bylą dėl deliktinės atsakomybės Lietuvos bankui. Byloje keliamas klausimas, ar Lietuvos bankas tinkamai atliko įmonės, kuria pasinaudojo sukčiai, „pažink savo klientą“ procedūras.

Apibendrinant, turto areštas yra efektyvi priemonė, leidžianti užtikrinti teismo sprendimo vykdymą.

Rekordinė korupcija, atvedusi ir į Seimą: milijoniniai kyšiai, auksas, narkotikai ir sprogmenys

tags: #cpk #turto #apibrezimas