Telia sąskaitos už tinklų naudojimą daugiabučiame name: viskas, ką turite žinoti

Šiame straipsnyje rasite atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie sąskaitas už tinklų naudojimą daugiabučiuose namuose, įskaitant apmokėjimo būdus, remonto darbus ir bendraturčių teises bei pareigas.

Atsiskaitymo už paslaugas būdai

Atsiskaityti už paslaugas galite keliais būdais:

• Mokėjimo knygele (įrašant mokėjimus į 8-ą eilutę) visuose bankuose bei AB „Lietuvos spauda“ spaudos kioskuose, „Lietuvos paštas“ skyriuose, išskyrus AB „Swedbank“.
• Mokant AB „Swedbank“ privalote pateikti mokamąjį pranešimą ir nurodyti įmokos kodą 220300 (tokiu atveju atsiskaitymo knygelės 8-oje eilutėje nereikia nieko įrašyti).
• Naudojant internetinę bankininkystę, mokant už paslaugas paprastu pavedimu.

Siūlių remontas

Norint atlikti siūlių remontą, reikia atlikti šiuos veiksmus:

1. Patalpų savininkas turi pateikti rašytinį prašymą.
2. Administruojančios įmonės sudaryta komisija patikrina ir nustato remonto darbų apimtis ir būtinumą.
3. Atliekamas siūlių remontas.
4. Atlikus darbus, darbai priduodami laiptinės (namo) atstovui (pasirašant).
5. Faktiškai panaudotos lėšos siūlių remontui priskaičiuojamos visiems namo patalpų savininkams proporcingai turimų patalpų bendrajam naudingajam plotui, bet ne daugiau kaip 0,4444 Eur už 1 kv. m.

Susirinkimo ar balsavimo raštu organizavimas

Norint organizuoti susirinkimą ar balsavimą raštu sprendimui priimti, reikia atlikti šiuos veiksmus:

1. Butų / patalpų savininkai turi pateikti 1/4 namo ar laiptinės patalpų savininkų prašymą organizuoti susirinkimą ar balsavimą raštu sprendimui priimti, nurodant namo (laiptinės) atstovo vardą, pavardę, adresą ir kontaktinį telefono numerį.
2. Gavus 1/4 namo (laiptinės) butų savininkų rašytinį prašymą, paruošiama darbų sąmata bei lėšų kaupimo laikotarpis (suderinama su namo / laiptinės atstovu pasirašant), organizuojamas susirinkimas ar balsavimas raštu.

Dezinfekcija, dezinsekcija ar deratizacija

Daugiabučių namų rūsiuose ir kitose bendrojo naudojimo patalpose atsiradus blusoms, tarakonams, skruzdėlėms ir kitiems kenkėjams, dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos ar deratizacijos butų ir / ar kitų patalpų savininkai turi pateikti rašytinį prašymą.

1. Gavus 1/4 namo (laiptinės) patalpų savininkų rašytinį prašymą, paruošiama darbų sąmata; lėšų kaupimo laikotarpis (suderinama su namo (laiptinės) atstovu pasirašant) ir organizuojamas susirinkimas ar balsavimas raštu.

Remonto rūšys ir jų finansavimas

Yra trys remonto rūšys:

1. Paprastasis ir kapitalinis remontas;
2. Laikinasis arba vietinis remontas;
3. Darbai ir paslaugos, nesusiję su privalomaisiais daugiabučio namo reikalavimais.

Paprastasis ir kapitalinis remontas:

1. Patalpų savininkų (namo, laiptinės, korpuso) iniciatyva ir (ar) administratoriaus sprendimu (pagal apžiūrų rezultatus) nutariama remontuoti stogą, lauko sienų sandūras ir pan.
2. Administratorius organizuoja patalpų savininkų susirinkimą arba balsavimą raštu (apklausą) dėl kaupimo fondo numatomiems darbams finansuoti steigimo, kaupimo bei naudojimo tvarkos ir jo trukmės. Susirinkimui arba balsavimui raštu kartu su balsavimo biuleteniais pateikiami numatomų darbų preliminariųjų sąmatų variantai, pagal kuriuos patalpų savininkai išsirenka jiems tinkamiausią. Savininkai taip pat gali pasiūlyti savo variantą arba įpareigoti išrinktus įgaliotuosius atstovus teikti pasiūlymus administratoriui dėl rangovo parinkimo.
3. Administratorius pagal daugumos patalpų savininkų nustatytą lėšų kaupimo tvarką ir trukmę apskaičiuoja kasmėnesinius mokėjimus, pateikia juos patalpų savininkams, kaupia sumokėtas lėšas atskiroje sąskaitoje.
4. Sukaupęs lėšas, administratorius sudaro sutartį su patalpų savininkų pasirinktu rangovu, organizuoja remonto vykdymą, kontroliuoja darbų eigą, kartu su išsirinktais namo (laiptinės) atstovais priima atliktus darbus.

PASTABA: esant būtinybei (avarijos, inžinerinių komunikacijų pažeidimo grėsmei ir kt.) administratorius, vadovaudamasis norminiais aktais, pats priima sprendimą dėl remonto darbų, jų vykdymo tvarkos. Išlaidos remontui paskirstomos patalpų savininkams apmokėti proporcingai jų turimai bendrosios nuosavybės daliai.

Laikinasis arba vietinis remontas:

1. Pagal žodinį ar rašytinį patalpų savininko(ų) prašymą ir (ar) kasmetinių, neeilinių apžiūrų rezultatus administratorius organizuoja ūkio būdu arba pasisamdęs rangovą nedidelės apimties remonto darbus.
2. Esant reikalui, patalpų savininkai informuojami apie paprastojo arba kapitalinio remonto būtinumą bei pasekmes, jei dėl tokio remonto nebus priimti sprendimai.
3. Išlaidos remontui paskirstomos patalpų savininkams apmokėti proporcingai jų turimai bendrosios nuosavybės daliai.

Darbai ir paslaugos, nesusiję su privalomaisiais daugiabučio namo reikalavimais:

1. Sprendimą dėl tokių darbų ar paslaugų priima namo, laiptinės, korpuso patalpų savininkai balsų dauguma susirinkime ar balsuodami raštu.
2. Administratorius lėšų kaupimą, darbų vykdymą ar paslaugų teikimą organizuoja 1.2 ir 1.3 p. nustatyta tvarka.

Mokesčių skaičiavimas pagal patalpų plotą

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Civilinio kodekso 4. 84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Civilinio kodekso 4.82 str. Bendrasavininkų teisės ir pareigos įtvirtintos Civilinio kodekso 4.83 straipsnyje:

1. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.
2. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę:
   1. imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai;
   2. reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti.
3. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
4. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Palėpės įrengimas daugiabučiame name

Daugiabučių namų butų ar kitų patalpų savininkai, norėdami palėpėse įrengti gyvenamąsias patalpas ir tikėdamiesi išvengti galimų problemų, kreipiasi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos konsultantus.

Neišsiaiškinus reikalavimų gali kilti rūpesčių ne tik dėl nepatenkintų kaimynų, bet ir apsilankius pastatų naudojimo ar statybos priežiūrą atliekančioms tarnyboms.

Daugiabučio namo palėpė, jei ji nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims, yra bendrojo naudojimo patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams.

Ja, kaip ir kitais bendrosios dalinės nuosavybės objektais, disponuojama bendraturčių sutikimu.

Norint įgyvendinti nuosavybės teisę į visą palėpę ar jos dalį pirmiausia reikia atlikti palėpės kadastrinius matavimus, jeigu ji nebuvo oficialiai išmatuota (inventorizuota) ir nenustatyta kiekvieno daugiabučio namo buto ar patalpų savininko dalis.

Atlikus šiuos matavimus, neįrengta palėpė įregistruojama Nekilnojamojo turto registre (NTR) kaip atskira bendrosios dalinės nuosavybės patalpa.

Kad įregistruotoje atskiroje bendrosios dalinės nuosavybės patalpoje savininkai galėtų nustatyti savo palėpės dalies konkrečią vietą, būtinas jų susitarimas dėl palėpės plano, kuriame nurodoma, kurioje vietoje yra kiekvienam bendraturčiui priklausanti dalis.

Visų namo butų ir kitų patalpų savininkų pasirašytas susitarimas tvirtinamas notaro ir įregistruojamas NTR.

Norint gyvenamąsias patalpas įrengti didesnėje, nei gyventojui priklauso, palėpės dalyje, būtina gauti palėpės bendraturčių sutikimus - atsisakymus savo dalies.

Šildymo sistemos pertvarkymas

Šilumos ūkio įstatymas numato, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto, kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį.

Pastato šildymo sistema, kaip ir kitos bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) - yra pastato bendrojo naudojimo objektai.

Visi jie yra namo bendraturčių bendra nuosavybė.

Ją pertvarkyti galima tik gavus daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą įstatymų nustatyta tvarka.

Daugiabučio namo šildymo bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymas (visame pastate ar jo dalyje keičiant šildymo būdą, prisijungiant prie ar atsijungiant nuo centralizuotų šilumos tiekimo inžinerinių tinklų) užbaigiamas surašant statybos užbaigimo aktą.

Leidimas atlikti paprastąjį remontą

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 4.1 papunktyje nurodyta, kad leidimas atlikti daugiabučio namo paprastąjį remontą privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo paprastąjį remontą mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, - kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus.

Komunalinių atliekų išvežimas ir rinkliavos

Nuo 2018 m. gegužės 1 d. VASA buveinės adresas: Smolensko g.

Būsto nuoma ir atnaujinimas

Vis daugiau Lietuvos gyventojų siekia gauti pasyvių pajamų iš būsto nuomos, o augantis nuomos rinkos aktyvumas šalies didmiesčiuose suteikia tam puikias galimybes.

Visgi, norint jas pilnai išnaudoti ir užsitikrinti maksimalų nuomojamo būsto pelningumą gali tekti įdėti šiek tiek pastangų ir skirti papildomų lėšų.

Nemažai daliai nuomininkų būsto nuomos kaina didmiesčiuose nėra pats svarbiausias kriterijus.

Daugelis nuomininkų nori įsikelti į tokį būstą, kuriame niekuo rūpintis nereikėtų.

Tikimasi, kad bute bus visi reikiami baldai, buitinė technika ir įranga, todėl nuomojant būstą verta pasirūpinti ir tokiais smulkiais dalykais kaip virdulys ar dulkių siurblys.

Rinkdamiesi tarp dviejų kitais požiūriais panašių būstų daugelis nuomininkų pirmenybę teiks, kad ir šiek tiek brangesniam, tačiau geriau įrengtam.

Į ką verta investuoti nuomojantiems būstą, tai yra būsto interjeras, jo stilius.

Būstas gali būti kokybiškai įrengtas, turėti visus reikiamus baldus ir buitinę techniką, tačiau, jei jis atrodys senamadiškai, bus mažiau patrauklus potencialiems gyventojams.

Tokiam butui nuomininkus surasti gali būti sunkiau, o mažesnis susidomėjusių skaičius lems ir žemesnę būsto nuomos kainą.

Lietuviai vis daugiau pinigų skiria tiek nuosavo, tiek nuomojamo būsto įrengimui ir atnaujinimui.

Nuomojamą būstą rekomenduojama atnaujinti vidutiniškai kas penkerius metus.

Kalbant ne apie kapitalinį remontą, o kiek mažesnius darbus - baldų ir technikos atnaujinimą, natūralaus nusidėvėjimo ženklų pašalinimą, kitus su būsto pagerinimu susijusius darbus.

Klientai dažnai pasirenka įvairias prekes, pavyzdžiui, šaldytuvus, virykles įsigyti išsimokėtinai, o planuojant didesnės apimties remontą - pasinaudoti vartojimo paskola būsto remontui.

Kiekviena diena, kai būstas nėra išnuomotas, lemia prarastas pajamas.

Nepaisant to, savininkai įvairius būsto atnaujinimus neretai atlieka vieniems nuomininkams išsikėlus ir prieš atsikeliant naujiems.

Visgi, jei tai nėra labai didelis remontas, geriausia dėl darbų atlikimo susitarti su esamais nuomininkais.

Daugelis jų neprieštaraus savo gyvenamosios aplinkos pagerinimui, o ateityje tai leis greičiau surasti naujus nuomininkus ir padidinti iš nuomos gaunamas pajamas.

Pernelyg persistengti su investicijomis į nuomojamo būsto priežiūrą taip pat nereikėtų.

Būsto priežiūra ir atnaujinimas turėtų būti racionalūs.

Pavyzdžiui, norint atšviežinti virtuvę nebūtina skubėti pirkti pilno virtuvės komplekto, o pagalvoti, ar neužtektų pakeisti nusidėvėjusio stalviršio ar spintelių durelių.

Dažnai net ir nedidelės smulkmenos gali gerokai pagerinti bendrą vaizdą, o investicijos į tokius atnaujinimus yra ženkliai mažesnės.

Nuomojant būstą blogiausias požiūris yra „bus gerai ir taip, niekas nepastebės“.

Keičiantis būsto nuomininkams reikėtų gerai apžiūrėti butą, pašalinti atsiradusius defektus.

Galbūt pats savininkas prie jų jau gali būti pripratęs ir jų nepastebėti, tačiau naujai į butą atėjusiems žmonėms trūkumai greičiausiai kris į akis.

Dėl to perdegusių lempučių, atsikabinusių grindjuosčių ir atsilupusių plytelių nuomai ruošiamame bute būti neturėtų.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai savininkai iš buvusių nuomininkų pasiima kompensaciją už padarytus apgadinimus, tačiau šių pinigų neinvestuoja į defektų pašalinimą.

Visgi, vienas nedidelis trūkumas kambaryje, kitas virtuvėje, trečias vonioje - ir būsto nuomos kaina gali reikšmingai sumažėti.

tags: #saskaita #teliai #uz #tinklu #naudojima #daugiabutyje