Daiktavardžio Giminės Problemos Lietuvių Kalboje: Tarp Gramatikos ir Vartosenos

Lietuvių kalba - viena seniausių indoeuropiečių kalbų pasaulyje, kuria kalba apie 3 milijonai žmonių. Nepaisant santykinai nedidelio kalbančiųjų skaičiaus, lietuvių kalba yra labai svarbi tiek lingvistiniu, tiek kultūriniu požiūriu. Lietuvių kalbos daiktavardis turi giminės gramatinę kategoriją. Ne kaitomas gimine, o ją turi.

Kategorijos centre esama šiokios tokios motyvacijos - kai kalbame apie žmones, kitus gyvus padarus: antis - gaigalas, brolis - sesuo. Tačiau negyvų daiktų pavadinimų giminė visiškai nemotyvuota, todėl ir dėl tarmių įtakos, ir šiaip dėl to, kad nemotyvuota, kartais supainiojame gimines. Naujų daiktavardžių giminė nustatoma pagal vartosenos dažnumą, nes teoriškai gali būti ir vyriškoji, ir moteriškoji.

Šiame straipsnyje aptariami tokie daiktavardžiai, dažniausiai vartojami nekaitoma forma, pavyzdžiui: alibi, fojė, popuri. Nagrinėsime, kaip pasirenkama šių skolinių giminė: ar laikomasi rekomendacijų, ar vyriškosios arba moteriškosios giminės pasirinkimą lemia sąsajos su panašios reikšmės žodžiais.

Daiktavardžio Giminės Savybės

Daiktavardis yra žodžių, reiškiančių daiktų, reiškinių, veiksmų ar ypatybių pavadinimus, klasė. Sakinyje dažniausiai eina veiksniu ar papildiniu. Daiktavardžiai skirstomi į bendrinius - dalykų klasių pavadinimus (miẽstas, výras, šals, akmuõ, dvasià, šveñtė, grįžmas, gerùmas) ir tikrinius - individualių dalykų pavadinimus (Vlnius, Kęstùtis, Lietuvà, Pùntukas, Žemýna, Velýkos). Tikriniai daiktavardžiai lietuvių kalboje rašomi didžiąja raide.

Daugelyje kalbų daiktavardis kaitomas ir turi savarankiškas giminės, skaičiaus bei linksnio kategorijas. Lietuvių kalbos daiktavardis turi vyriškosios arba moteriškosios giminės formas, linksniuojamas, t. y. kaitomas skaičiais ir linksniais. Kitose kalbose (lenkų, rusų, lotynų, graikų) yra ir bevardės giminės daiktavardžių (lenkų cudo ‘stebuklas’, rusų leto ‘vasara’, lotynų nomen ‘vardas’, graikų dōron ‘dovana’); prūsų kalboje daiktavardis bevardės giminės formos (aglo ‘lietus’, assaran ‘ežeras’) rodo, kad lietuvių ir latvių kalbų daiktavardis bevardę giminę yra praradęs. Kinų, tiurkų ir kai kurios kitos kalbos giminės kategorijos neturi.

Skaičiais paprastai nekaitomi lietuvių kalbos tikriniai daiktavardžiai ir dalis bendrinių, žyminčių sudėtinius, dažniausiai porinius daiktus (akinia, žrklės, kélnės), medžiagas bei vienarūšių dalykų sankaupas (svestas, mltai, jaunmas), abstrakčias sąvokas (drąsà, skubjimas, grõžis). Daiktavardžių linksnių formos žymi jo santykius su kitais žodžiais sakinyje. Analitinėse kalbose (anglų, vokiečių, prancūzų) daiktavardžių santykiai su kitais žodžiais reiškiami artikeliais, prielinksniais ir žodžių tvarka.

Nekaitomų Skolinių Giminės Nustatymo Problemos

Neretai nežinoma, katrai giminei priskirti nekaitomuosius skolinius. Dvejopos giminės priskyrimas būdingesnis skoliniams, kurie gale turi balsę -ė. Skoliniai prie lietuvių kalbos sistemos gali būti pritaikomi remiantis panašios reikšmės žodžių gimine, t. y. svetimžodžiams priskiriama ta pati giminė kaip ir saviems tos pačios semantinės žodžiams (pvz.: žiuri - komisija, koljė - papuošalas, fado - daina, dosjė - aprašymas).

Štai keletas pavyzdžių, kaip skoliniai priskiriami giminei:

• Žiuri - dažniausiai moteriškosios giminės (kaip komisija), nors rekomenduojama vyriškoji.
• Aveniu - dažniausiai moteriškosios giminės.
• Amplua - dažniau vyriškosios giminės (kaip vaidmuo).
• Koljė - dažniau vyriškosios giminės (kaip papuošalas).
• Fado - moteriškosios giminės (kaip daina).

Klaida randasi tada, kai nepaisoma susitarimų, jau užfiksuotų žodynuose. Pavyzdžiui, formos avokadas ir avokada įvairuoja. Moteriškosios giminės forma avokadayra teikiama „Tarptautinių žodžių žodyne“, pirmuosiuose „Kalbos patarimuose“.

Kalbos komisijos Terminologijos pakomisėje, dalyvaujant botanikams, nuspręsta teikti vyriškosios giminės formą avokadas, plg. angl. avocado- kirčiuojamas antras nuo žodžio galo skiemuo, kaip isp. tornado - tornadas, it. accordo - akordas. Taigi vaisius yra avokadas. Augalas, vedantis šiuos vaisius - amerikinė persėja.

Neaiški ir nelinksniuojamųjų žodžių giminė - juk su jais reikia derinti būdvardžius, kurie kaitomi gimine. Kad būtų paprasčiau, nustatytos tokios taisyklės. Nelinksniuojamieji kitų kalbų kilmės daiktavardžiai, gale turintys tiek kirčiuotą, tiek nekirčiuotą -o, -u, -i, lietuvių kalboje yra vyriškosios giminės, pvz.: bolero, kredo, žabo, taksi, fondiu, interviu, žiuri.

Kitų kalbų daiktavardžiai su kirčiuotu galūniniu -ėlietuvių kalboje yra moteriškosios giminės, pvz.: ateljė, esė, fojė, kupė, turnė, išskyrus atvejus, kai tokie daiktavardžiai žymi vyriškosios lyties asmenis, pvz.: atašė, portjė.

Primintina, kad aptariamieji daiktavardžiai lietuvių kalboje neturi baigmens -e, todėl ir buvusios garsios grupės „Foje“ pavadinimas netaisyklingas - turi būti „Fojė“. Taigi, kompetentingas žiuri, erdvi fojė, įdomus interviu.

Tekstyno Duomenys ir Apklausos Rezultatai

Tekstyno duomenys rodo, kad, nepaisant kalbos rekomendacijų, dažniau moteriškajai giminei priskiriami daiktavardžiai aveniu, žiuri. Daiktavardžiai amplua, koljė, reziumė, suflė, turnė, sprendžiant iš šalia pavartotų derinamųjų žodžių, dažniau laikomi vyriškosios, o ne moteriškosios giminės.

Anketinės apklausos rezultatai leidžia teigti, kad neretai nežinoma, katrai giminei priskirti nekaitomuosius skolinius. Labiausiai studentai abejojo dėl to, kad žodžiai žiuri, aveniu, kakadu laikytini vyriškosios giminės, o kupė, koljė, amplua - moteriškosios giminės. Nekaitomų daiktavardžių sintaksiškai reiškiama giminė rodo polinkį vyriškąją giminę vartoti kaip universalią.

Apibendrinant, galima teigti, kad daiktavardžio giminės nustatymas lietuvių kalboje, ypač kalbant apie skolinius, yra dinamiškas procesas, priklausantis nuo įvairių veiksnių: tradicinių rekomendacijų, vartosenos, semantinių asociacijų ir net kalbėtojų intuicijos.

tags: #daiktavardis #kuris #gali #buti #tiek #vyriskosios