Sodo Namo Registravimas Į Gyvenamąjį: Procesas, Reikalavimai Ir Apribojimai Lietuvoje

Vis daugiau lietuvių renkasi gyventi sodo bendrijose ne tik vasaros sezono metu, bet ir ištisus metus. Šiuolaikiniai sodo namai tampa patogūs, ekonomiški ir jaukūs, o augančios miesto būsto kainos skatina žmones permąstyti gyvenimo vietą. Tačiau, prieš imantis statybos darbų, svarbu žinoti, kokius teisės aktus ir reikalavimus reikia atitikti.

Sodo Namo Paskirtis Ir Teisiniai Aspektai

Sodų sklypuose galima statyti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jam priklausančius pastatus, jeigu nėra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Labai dažnai pasirenkamas būtent sodo namas, nes jam taikoma mažiau reikalavimų. Sodo namai yra nesudėtingi pirmos grupės statiniai, kurie neregistruojami Registrų centre.

Oficiali sodo namo paskirtis, kai jo gyvenamasis plotas neviršija 80 m² (neskaičiuojant rūsio, jei toks yra, ploto), o aukštis ne didesnis kaip 8,5 m, yra poilsinė. Žinoma, niekas nedraudžia pastato apšiltinti ir gyventi jame ištisus metus. Sodo namui nėra taikomi jokie energetiniai reikalavimai, t. y. nebūtina A+ klasė, kadangi tai nėra gyvenamasis statinys.

Negyvenamu jis laikomas, jei jame nebus gyvenama ilgiau nei 4 mėnesius per metus. Nėra konkrečių terminų, kiek turi užtrukti statybos. Visos reikalingos bylos bei deklaracija Registrų centrui tvarkoma jau pastačius namą. Apie statybų pradžią niekur pranešti nėra reikalinga. Užbaigus statinį pas matininkus reikia užsakyti kadastrinę pastato bylą, pakoreguoti sklypo kadastrinius matavimus (juose privalo atsirasti sodo namas) ir tada viskas užregistruojama Registrų centre.

Nauji Sodo Namų Statybos Apribojimai Nuo 2024 M. Lapkričio 1 D.

Nuo lapkričio 1-ąją įsigalios nauji sodo namų statybos apribojimai: nuo šios datos sodo namo maksimalus bendras vidaus plotas negalės viršyti 50 m², o aukštis - 5 m. Visiems statiniams, kurių plotas viršys minimus parametrus, bus privalomas statybos leidimas. Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja naujas teisinis reguliavimas, kuris vis dar leis statyti sodo namus be statybos leidimo, tačiau jau daug mažesnius - iki 50 kv. m ir iki 5 m aukščio.

Nuo lapkričio 1 d. sodo namai pagal STR „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ bus priskiriami jau nebe prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o prie II grupės nesudėtingųjų statinių. Planuojantiems statyti didesnį nei 50 kv. m sodo namą, reikės statybos leidimo. Statant naują gyvenamąjį namą, nepriklausomai nuo vietovės ir dydžio, privalomi vienodi reikalavimai, tame tarpe ir energinės klasės reikalavimai (šiuo metu taikoma A++ energinė klasė). Šildymo būdas parenkamas remiantis skaičiavimais.

Nuo 2024-11-01 (STR 1.01.03:2017) sodo namai, kurių vidaus bendras plotas neviršyja 50m², aukštis neviršyja 5m, atstumas tarp laikančiųjų konstrukcijų neviršyja 6m, priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 8. Sodo namas - nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype. Visi pastatai, kurie yra aukštesni, didesnio ploto arba atstumas tarp laikančiųjų konstrukcijų nei 6m, nėra priskiriami I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskirtiems sodo namams.

Sodo namų statybos apribojimų palyginimas

Parametras Iki 2024 m. Lapkričio 1 d. Nuo 2024 m. Lapkričio 1 d.
Maksimalus bendras vidaus plotas 80 m² 50 m²
Maksimalus aukštis 8,5 m 5 m
Statybos leidimas Nereikalingas (jei atitinka parametrus) Privalomas (jei viršija parametrus)

Kaip Užfiksuoti Pradėtas Statybas Pagal Senąją Tvarką?

Tiems, kurie jau pradėjo statybas iki lapkričio 1 d., yra galimybė užbaigti statybas pagal iki šiol galiojusią tvarką. Iki šių metų lapkričio 1 d. pradėtiems statyti sodo namams, kurių plotas neviršija 80 m², o aukštis - 8,5 m, bus leidžiama užbaigti statybas pagal paprastesnę tvarką ir juos registruoti naudojant paprastą statytojo deklaraciją. Sodo namai, kurie pradėti statyti iki lapkričio 1 d., galės būti pabaigti statyti pagal „senąją tvarką“, t. y. be statybos leidimo.

Iki naujojo teisinio reguliavimo įsigaliojimo dar liko kelios savaitės, tad tikrai pakankamai laiko suskubti ir pasirinktu būdu užfiksuoti pradėtas sodo namų iki 80 kv. m ir 8,5 m aukščio statybas. Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad tiems, kurie jau pradėjo sodo namo statybas sodo sklype be statybos leidimo siūlytų šį faktą užfiksuoti būtent į pagalbą pasitelkiant antstolį, kuris užfiksuotų faktines aplinkybes.

Nuo šių metų lapkričio 1 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) parengė elektroninę priemonę, kuri leis vos keliais žingsniais patvirtinti, kad statybos buvo pradėtos iki naujų reikalavimų įsigaliojimo. Nauja galimybė leis lengviau ir be papildomų rūpesčių užfiksuoti statybų pradžią iki įsigaliojant naujiems reikalavimas. Tai leis išvengti streso ir papildomų formalumų ateityje. Gyventojų pateiktą informaciją saugosime iki 2025 m.

Kaip užfiksuoti pradėtas statybas:

  • Kreiptis į antstolį. Antstolis gali oficialiai užfiksuoti esamą statybos būklę.
  • Pasinaudoti naująja Statybos inspekcijos elektronine priemone. Ši sistema leidžia lengvai ir greitai užfiksuoti statybos pradžios datą ir vietą pateikiant nuotraukas su geografinėmis koordinatėmis.

Statybos inspekcija sukūrė naują elektroninę paslaugą, kuri leis greitai ir lengvai pateikti statybos pradžios įrodymus. Naudotis šia paslauga itin paprasta: įjungus vietos nustatymą savo mobiliame įrenginyje ir aktyvavus „vietų žymas“ fotoaparato nustatymuose, tereikia užfiksuoti statybos vietą ir pateikti nuotraukas per sistemą.

SVARBU. Nuotraukas reikia daryti esant savo sklype, nes sistema leidžia atpažinti tikslią vietą, kurioje daromos nuotraukos. Teikiant pranešimą paslauga automatiškai fiksuoja pranešėjo vietą, taip pat fiksuojamos padarytos foto koordinatės. Asmens duomenų pateikimas šioje programoje yra savanoriškas.

Žemės Paskirties Svarba Ir Reikalavimai

Sodo paskirties žemė Lietuvoje paprastai naudojama poilsiui, sodininkystei ir rekreacijai. Tačiau vis dažniau kyla klausimas, ar galima statyti gyvenamąjį namą sodo sklype. Teisiniai reikalavimai šiuo klausimu gali būti sudėtingi, nes jie priklauso nuo sklypo paskirties, jo vietos, žemės naudojimo ir planavimo taisyklių.

Pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymą, sodo paskirties žemė skirta sodo veiklai - sodininkystei, poilsiui, rekreacijai, tačiau, kaip minėta, šiuos sklypus vis dažniau bandoma pritaikyti gyvenamųjų namų statyboms. Siekiant statyti gyvenamąjį namą sodo paskirties sklype, būtina atlikti žemės paskirties pakeitimą, nes sodo paskirties žemėje pagal teisės aktus galima statyti tik mažos apimties statinius, skirtus poilsiui (pvz., sodo namelius, pirtis, tvartus). Paskirties pakeitimas dažniausiai reikalauja savivaldybės leidimo.

Po paskirties keitimo reikalingas statybos leidimas. Tai leidimas, kuris suteikiamas tik tada, kai parengtas statinio projektas, atitinkantis vietos teritorijų planavimo dokumentus. Statinio projektas turi būti suderintas su vietos savivaldybės urbanistikos skyriumi, kuris patikrina, ar numatytas statinys atitinka galiojančius teisės aktus ir reikalavimus.

Sodo paskirties žemės sklypai dažnai būna nutolę nuo pagrindinių komunalinių paslaugų, todėl vienas svarbiausių aspektų, į kurį reikės atsižvelgti, yra prieiga prie infrastruktūros. Tai apima elektros tiekimą, vandens tiekimą ir kanalizaciją. Be to, svarbu įvertinti ir prieigos kelius. Lietuvoje statybos teisės aktai nuolat keičiasi, todėl prieš pradedant bet kokius statybos darbus, labai svarbu pasikonsultuoti su teisininkais ir architektais, kad išvengtumėte teisinių problemų.

Statyti gyvenamąjį namą sodo paskirties žemėje Lietuvoje yra įmanoma, tačiau tai reikalauja atidumo ir žinių apie teisės aktus. Svarbu pasikonsultuoti su specialistais, kad būtų atlikti visi reikalingi žingsniai - nuo paskirties keitimo iki statybos leidimo gavimo. Pagal naujausius teisės aktus, kurie įsigaliojo 2025 m. Sodo namelis iki 50 kv. m ploto - pagal naująsias taisykles, sodo namelis laikomas statiniu, kurio bendras vidaus plotas neviršija 50 kv. m, o aukštis - iki 5 metrų. Tokiam statiniui statyti nereikalingas statybos leidimas.

Nereikalingas statybos leidimas sodo namui, kurio plotas neviršija 50 kv. m. Sodo namas nuo lapkričio pirmos gali būti iki 50 kv.m, o gyvenamasis namas nesvarbu kokios kvadratūros reikia leidimo ir čia jau galim jums pagelbėti. Deja bet visiems namams A++ bus reikalingas, nebent jūs pirma statysit sodo namą, o po to jį rekonstruosit į gyvenamąjį namą neviršijant 100 proc. pastato tūrio.

Kiti Svarbūs Aspektai

Statant ūkinį pastatą Lietuvoje už miesto ribų iki 80 m² arba namą sodo bendrijose iki 50 m² (nuo lapkričio 1-os d. 2024), galioja specifiniai reikalavimai, kuriuos būtina žinoti, norint tinkamai pasiruošti statybos procesui ir išvengti teisinių komplikacijų. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, norint statyti ūkinį pastatą iki 80 m² už miesto ribų arba namą sodo bendrijose iki 50 m², statybos leidimas nereikalingas. Nors leidimas nereikalingas, būtina informuoti savivaldybės administraciją apie planuojamą statybą. Informavimas atliekamas pateikiant pranešimą, kuriame nurodoma statinio vieta ir tikslai.

Svarbu įsitikinti, kad žemės sklypo paskirtis leidžia statyti norimą pastatą. Sklypai gali būti žemės ūkio paskirties, sodo ar miško žemės, ir kiekvienas jų turi savus reikalavimus statyboms. Žemės ūkio paskirties sklypuose paprastai leidžiama statyti tik su ūkininkavimu susijusius pastatus, o sodo sklypuose - nedidelius vasarnamius ar gyvenamuosius pastatus iki 50 m². Vienas svarbiausių techninių reikalavimų - minimalūs atstumai nuo sklypo ribų. Pagal teisės aktus, pastatas turi būti pastatytas ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos. Jei norima statyti arčiau, reikia gauti rašytinį sutikimą iš kaimyninio sklypo savininko.

Projektavimo metu taip pat reikia atsižvelgti į pastato aukščio ir aukštų skaičiaus apribojimus. Lietuvoje gyvenamiesiems pastatams ir ūkiniams pastatams iki 80 m² dažniausiai taikomi apribojimai, leidžiantys statyti ne daugiau kaip vieną aukštą su mansarda. Pagal naujausius reikalavimus, visi naujai statomi gyvenamieji namai Lietuvoje turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad pastatai turi būti itin gerai izoliuoti, naudoti energiją taupančias technologijas bei atsinaujinančius energijos šaltinius. Prieš statant pastatą svarbu įsitikinti, kad žemės sklypas turi tikslius kadastrinius matavimus.

Nors mažiems pastatams iki 80 m² gali būti nereikalaujamas statybos leidimas, tačiau būtina pasirūpinti inžinerinių tinklų prijungimu reikalavimais: elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų komunikacijų įrengimu. Net jei pastatas mažas, jis turi atitikti tam tikrus saugos ir aplinkosaugos reikalavimus. Statant sodo namą, vasarnamį ar ūkinį pastatą iki 80 m² už miesto ribų arba sodo bendrijose, būtina laikytis aukščiau išvardytų reikalavimų.

Statant medinį sodo namelį svarbu laikytis galiojančių teisės aktų ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) reikalavimų. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. Statinio dydis: jei sodo namelis viršija 50 m², reikalingas statybos leidimas. Gyvenamoji paskirtis: jei sklypas turi gyvenamąją paskirtį, sodo namelio statyba paprastai leidžiama, jei atitinka dydžio ir atstumų reikalavimus. Žemės ūkio paskirtis: žemės ūkio paskirties sklype galima statyti gyvenamąjį namą, jei jis tiesiogiai susijęs su ūkininkavimo veikla arba jei žemės paskirtis pakeista. Statybos pradžia: statybos pradžia turi būti užfiksuota pagal galiojančius teisės aktus.

  • Iki 50 kv. 1) pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
  • 2) Medžius (vaismedžius) ir krūmus (vaiskrūmius) mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra.
  • 4) Sodiniai visais atvejais neturi daryti žalos kaimyninio sklypo naudotojams.
  • 4. 1) Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengę projektą ir gavę statybos leidimą, - vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir vieną jo priklausinį. Nauji pastatai gali būti statomi ne mažesniame kaip 0,04 ha sodo sklype.
  • 5. 1) Pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
  • 2) Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
  • 6. Medžius ir krūmus mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra.

Sodo Namo Paskirties Keitimas Į Gyvenamąjį

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) pataria ką vertėtų žinoti norint pakeisti sodo namo paskirtį į gyvenamąjį pastatą. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, siekiant keisti sodo namo paskirtį į vieno buto gyvenamąjį pastatą, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai neatliekami, privalomas projektuotojo parengtas pastato paskirties keitimo projektas.

Turint projektą, reikia kreiptis į savivaldybę per statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Keičiant sodo namo paskirtį į vieno buto gyvenamojo pastato paskirtį, pastatas turi atitikti vienbučių gyvenamųjų pastatų paskirties reikalavimus, nustatytus statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.

Kiekvienu atveju projektuotojas projektavimo užduoties pagrindu turėtų atlikti esamo sodo namo analizę ir vertinti kokius sprendinius reikėtų įgyvendinti, kad statinys galėtų atitikti vienbučių gyvenamųjų pastatų paskirtį. Atlikus statybos darbus (kai reikia), statytojas (užsakovas) organizuoja statybos užbaigimo procedūrą. Jis turi pasirinkti statinio projekto ekspertizės ar statinio ekspertizės rangovą su kuriuo sudarys sutartį dėl deklaracijos apie statybos užbaigimo patvirtinimą.

Sudarius sutartį su ekspertizės rangovu, visi reikalingi dokumentai teikiami per IS „Infostatyba“. Ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją, ji užregistruojama IS „Infostatyba“ ir tokios deklaracijos pagrindu per 3 mėn. privalu kreiptis į Registrų centrą dėl statinio paskirties pakeitimo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Gyvenamosios vietos deklaravimo, adresų suteikimo, gyvenamųjų namų ir sodo namų naudojimo pagal paskirtį klausimai priskiriami savivaldybių administracijų kompetencijų sričiai.

Žemės Sklypo Formavimas Ir Paskirties Keitimas

Nuo 2014 m. sausio 1 d. žemės sklypų paskirtis keičiama ir sklypai formuojami žemės valdos projektais, o ne vien detaliaisiais planais kaip būdavo anksčiau. Tai reiškia, kad jų paskirtis gali būti keičiama formuojant, padalijant sklypą ir kitais žemės valdos projektais.

Sklypo savininkas, norėdamas suformuoti ar pertvarkyti sklypą ir pakeisti jo naudojimo paskirtį, turi pateikti prašymą elektroninėje Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) užpildant atitinkamą formą. Galima su prašymu kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos padalinį (kai žemės sklypas yra kaimo gyvenamojoje vietovėje), arba savivaldybės administracijos direktorių (kai sklypas yra miesto ar miestelio teritorijoje).

Bet kuriame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas (pavyzdžiui, sujungiant du sklypus suformuoti sklypą komercinio pastato statybai), sklypo kadastrinis numeris ir pateikiamas planas ar planai. Šį darbą gali padaryti pats savininkas, arba patikėti jį specialistams, kas yra patogiau ir paprasčiau.

Pateikus prašymą gaunamas atsakymas, ar toje vietovėje ir tam sklypui leidžiama rengti žemėtvarkos projektą, jei prašymas pateiktas elektroniniu būdu sistemoje galima stebėti jo eigą - kada derinamas su institucijomis, rengiamos sąlygos ir kt. Gavus sprendimą rengti žemės sklypo formavimo/pertvarkymo sąlygas, išduodamos projekto sąlygos ir šiame etape jau būtina specialistų pagalba. Jei reikia, jie pirmiausia jie padaro topografinę arba geodezinę nuotrauką, jei matavimai seni, iš naujo atlieka geodezinius matavimus ir, laikydamiesi nurodytų sąlygų, parengia projektą, suderina su užsakovu, paviešina jį, gauna institucijų patvirtinimą, atlieka kadastrinius matavimus, paženklina sklypą vietovėje ir tik tuomet jį galima registruoti VĮ „Registrų centras“.

Jeigu vienas sklypas dalijamas į kelis, galima sklypą dalinti rengiant sklypo detalųjį planą. Tuomet žemės sklypo savininkas ar naudotojas teikia prašymą savivaldybės administracijos direktoriui. Prašymo nagrinėjimo ir projektavimo sąlygų išdavimo etapai panašūs, nauja yra tai, kad viešinimo etape žemės sklypo savininkas ar naudotojas prie teritorijos į turi pastatyti stendą, kuriame pateikia informaciją apie detaliojo plano rengimo pradžią ir planavimo tikslus, nurodydamas planuojamo žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį bei informaciją apie numatomą statyti pastatą.

Ūkininko Sodybos Sklypo Projektas

Tai, kas buitine kalba yra namo statymas žemės ūkio paskirties žemėje, biurokratine kalba yra kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Paprastai šnekant, jis reikalingas, jei norite pasistatyti namą jums nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, bet biurokratine kalba toks pastatas bus vadinamas ūkininko sodyba, o pastato ir žemės savininkas - ūkininku, nors gerai žinome, kad taip dažniausiai nėra.

Ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties ne mažesniame kaip 0,5 hektaro žemės sklype, išskyrus teritorijas po 1995 m. birželio 1 d. priskirtas miestams.

Pagrindinių veiksmų eiga:

  1. Pateikiamas prašymas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui arba užpildoma prašymo formą ŽPDRIS elektroninėje sistemoje.
  2. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar teritorinio padalinio vadovas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos priima sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo ir planavimo tikslų arba pateikia motyvuotą atsisakymą jį priimti.
  3. Žemės sklypo savininkas arba jo įgaliotas planavimo organizatorius apie priimtą sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų bei patvirtintą planavimo darbų programą paskelbia seniūnijos, kurioje yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje.
  4. Gavęs planavimo sąlygas, žemės sklypo savininkas ar jo įgaliotas planavimo organizatorius su projekto rengėju - jais gali būti tik atestuoti specialistai, sudaro rašytinę sutartį kaimo plėtros žemėtvarkos projektui parengti ir toliau jau jau dirba specialistai.
  5. Jie ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios sutarties sudarymo užpildo ŽPDRIS nurodytus sutarties duomenis.
  6. Projekto organizatorius parengia projektą ir derina su žemės sklypo savininku.
  7. Projekto rengėjas arba žemės sklypo savininkas, kitas planavimo organizatorius užtikrina projekto viešinimą.
  8. Projektas derinamas savivaldybės Teritorijų planavimo komisijoje.
  9. Pateikiamas registruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre.
  10. Įsigaliojus projektui, ūkininkas gali kreiptis į vietos savivaldybę dėl leidimo statyti ūkininko sodybą išdavimo.

Ūkinio Pastato Pavertimas Gyvenamuoju Namu

Svajojate savo žemės sklype esantį tvarkingą ūkinį pastatą paversti jaukiais gyvenamaisiais namais? Pirmas žingsnis: žemės sklypo paskirtis ir pastato tipas. Prieš pradedant bet kokius darbus, būtina išsiaiškinti savo turimo žemės sklypo paskirtį bei naudojimo būdą. Ar jis skirtas vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų namų statybai? O gal tai - bendroji sodybinė teritorija?

Antras žingsnis: statinio paskirties samprata. Svarbu suprasti statinio paskirties sąvoką. Tai viešajame registre įrašytas statinio naudojimo tikslas (gyvenamoji paskirtis, ūkinė-komercinė ar kita veikla). Trečias žingsnis: kada reikalingas projektas ir leidimas? Statybos įstatymo 24 straipsnis reglamentuoja, kada keičiant pastato paskirtį reikalingas projektas ir leidimas. Paprastai tariant, projektas privalomas, kai atliekami statybos darbai, o leidimas (SLD) - tais atvejais, kai keičiamas ypatingojo ar neypatingojo pastato (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtus) ar inžinerinio statinio paskirtis.

Ketvirtas žingsnis: paprastojo remonto atvejis. Jeigu keičiant pastato paskirtį neatliekami statybos darbai arba atliekamas paprastasis remontas, pirmiausia reikia parengti pastato paskirties keitimo projektą ir gauti SLD. Penktas žingsnis: kapitalinio remonto ar rekonstravimo atvejis.

tags: #namo #registravimas #is #sodo #i #gyvenamaji