Viskas prasidėjo 1990 m. kovo 11 d., o gal seniau, kai gimė Sąjūdis. Neregėta tautos vienybė, kai stovėjome Baltijos kelyje ar šimtatūkstantiniuose mitinguose davė vaisių. Paskelbta nepriklausomybė. Jaunai šaliai teko ištverti Rusijos blokadą, kuomet trūko benzino ar karšto vandens, Medininkų žudynes ir pagaliau 1991 m. Sausio 13 d. puolimą, kai žuvo 13 beginklių lietuvių, gynusių svarbiausias Vilniaus vietas. Tuomet atėjo Islandijos pripažinimas, paskui kiti, ir galiausiai 1991 m. rugpjūčio 22 d. tarptautinis pripažinimas.
Vieno pirmųjų Lietuviškos mafijos "tėvų" Henriko Daktaro rūmai Užliedžiuose prie Kauno buvo tikras idealas dažnam dešimtojo dešimtmečio pradžioje praturtėjusiajam. Nesvarbu, doram verslininkui ar nusikaltėliui. Tik žmonių galimybės skyrėsi, daug turto pasirodė besąs laikinas ir ne viena pilaitė liko nebaigta statyti. Patys H. Daktarai šiandien jau nebe tie.
Gimė naivus lietuviškas verslas. Uždirbtus tūkstančius žmonės kišo į didžiulių nuosavų namų statybas. 1990 - 1995 m. augo nauji rajonai architektūriniu požiūriu mažai vertingų XX a. pilių - Kairėnai Vilniuje ar ties įvažiavimu į Klaipėda nuo Kalotės. Šeimininkai tikėjosi, kad erdviuose kambariuose gyvens ištisos kartos, kaip šimtmečius buvo įprasta: “pastatyti namą, pasodinti medį, užauginti sūnų”… Bet tie pokyčiai, leidę pagaliau teisėtai užsidirbti, pakeitė ir visa kita: vaikai išvykę studijuoti nebegrįždavo. Kam nepakako naujam namui skubiai darėsi “euroremontą”. Blokinių daugiabučių nykius fasadus išdabino gausybė įstiklintų balkonų - kiekvienas skirtingais rėmais.
Naivų lietuvišką verslą ėmė persekioti lietuviška (su rusišku ar gruzinišku prieskoniu) mafija. Nenugalimomis atrodžiusių grupuočių, kaip Vilniaus Brigada ar Kauno Daktarai, istorijos iki šiol tebėra populiarių knygų temos. Tada reketas atrodė nenugalimas, bet Vilniaus Brigados užsakymu 1993 m. nužudytas žurnalistas Vitas Lingys buvo jam liepto galas. 1995 m. “krikštatėviui” Borisui Dekanidzei įvykdyta mirties bausmė. Į Lietuvą pamažu atėjo saugumas.
H.Daktarui, pravarde Henytė, sprukus nuo teisėsaugos, o vėliau atsidūrus už grotų, pakaunėje gyvenanti jo šeima tapo uždaresnė, rečiau ėmė rodytis viešuose renginiuose, vietos bendruomenės šventėse. Garsiojoje 633 kvadratinių metrų ploto Daktarų pilyje Užliedžiuose jau nerengiamos mafiozų puotos, į kurias prabangiais automobiliais atvykdavo nusikalstamo pasaulio grietinėlė.
H.Daktaro statybų verslą perėmęs 32 metų sūnus Enrikas Daktaras ir su juo susijusios įmonės užpernai bankrutavo, naujakuriams palikusios galvos skausmą dėl nekokybiškų darbų. Tiesa, 2014 metų rudenį E.Daktaras vėl pradėjo statyti kotedžus ir mažaaukščius daugiabučius Pienių, Griežlės gatvėse. Tačiau daug norinčiųjų šiuo metu keltis į naujus kvartalus nėra.
Kauno rajono žemėlapis, kuriame yra Užliedžiai.
Gyventojų Atsiliepimai
Apie Daktarų šeimos įtaką ir statybas Užliedžiuose kalbama įvairiai. Kai kurie gyventojai prisimena laikus, kai Henytė su vietos gyventojais elgėsi draugiškai, tačiau jo vardas vis tiek kelia šiurpą. Niekas į akis viešai jums to nepasakys, nes žmonės nori ramiai gyventi. Iš Daktaro vardo liko tik niūri legenda, jo paties čia nėra, bet vis tiek gali sulaukti keršto, pavadinęs jį kraugeriu ar banditu.
Vis dėlto, dauguma Užliedžių gyventojų, vos išgirdę Daktarų pavardę, skubiai uždarydavo duris. Tačiau yra ir tokių, kurie teigia, kad gyvenant Henytei, kaimynai jautėsi saugiau. Tačiau ar verta matyti tik savo kiemą? H.Daktaro vardas neigiamai garsino Užliedžius. Uždarius mafiozą, miestelis tarsi nusiplovė jį užgožusią tamsią dėmę.
Darbininko istorija
Šviesių perspektyvų neturintis bedarbis su Henyte susipažino per bendrus draugus dar prieš jo suėmimą. Už maistą ir pastogę A.Širvys rūpinasi mafijos šulo artimųjų ūkiu - pjauna žolę, atlieka smulkius remonto darbus. Vyriškis tvirtino esąs įkurdintas Daktarų valdos garaže: „Kai užeina dideli šalčiai, pakuriu krosnelę. Dabar nereikia, speigas dar neriečia į ožio ragą.“
A.Širvys prisiminė laikus, kai vykdavo su H.Daktaru į šio sodybą Zarasų rajone, iškūrendavo darbdaviui pirtį, meistraudavo. 2008 metų pabaigoje Henytei papusčius padus į užsienį, A.Širviui daugiausia tekdavo bendrauti su jo žmona R.Daktariene ir sūnumi E.Daktaru.
„Enrikas reiklesnis už tėvą, vis primindavo apie neatliktus darbus. Dabar jis tėvų namuose pasirodo rečiau. Nežinau, kodėl jis nevykdavo į tėvo bylos teismo posėdžius. Galbūt jiedu buvo smarkiai susipykę“, - svarstė samdinys.
Ar vagys tapo drąsesni?
Apie padažnėjusius vagių išpuolius pasakojo ir Ledos gatvėje gyvenantis stalius Valentinas Urbonavičius. Anksčiau ilgapirščiai, chuliganai gyvenvietę aplenkdavo iš tolo, o dabar tai į mašinas, tai į butus įsilaužia, išneša vertingų daiktų. Aš dar nenukentėjau, bet esu girdėjęs ne vieno kaimyno skundą.
V.Urbonavičiui antrino ir Smilgų gatvėje įsikūrusi Ieva, kurios kaimyno mašiną buvo apšvarinę ilgapirščiai. Mergina prisiminė ir dar vienos mašinos apiplėšimą tolimesniame kvartale. „Vagys pro balkoną brovėsi į mano dukters butą Pienų gatvėje“, - tvirtino kaunietė Elena Bogušienė, atvykusi pas artimuosius.
Daktarų Turto Areštas
Sulaikius H.Daktarą, iškilo grėsmė jo ir jo artimųjų turtui, kuris, įtariama, galėjo būti sukauptas už nešvarius pinigus. Teismas areštavo dešimt R.Daktarienės vardu registruotų žemės sklypų Užliedžiuose, kurių bendras plotas - 5 hektarai, o vertė siekia milijoną litų.
Toks pat likimas ištiko ir Sodų gatvėje esančią Daktarų pilaitę su marmurinėmis grindimis, milžinišku akvariumu ir prabangiais senoviniais baldais, du butus, verslo patalpas, keturis automobilius. Vien tik 43 arų sklypo, kuriame stovi Daktarų pilimi pramintas namas, vertė - daugiau kaip milijonas litų. Kalėti iki gyvos galvos nuteistam H.Daktarui ir jo sėbrams aukos yra pateikusios 8,5 mln. litų civilinius ieškinius.
Nepaisant H.Daktaro motinos Jadvygos Daktarienės ir žmonos R.Daktarienės skundų, turtas liko areštuotas. Tačiau ir po šių suvaržymų, manoma, Daktarai liko turtingiausia šeima visame miestelyje. „Kiek ir kokiu turtu naudojasi ši šeima, nežinia, bet Užliedžiams, jų visuomeniniam gyvenimui Daktarai neturi jokios įtakos“, - tvirtino Užliedžių seniūnės pavaduotoja Vida Naruševičienė.
Uždarius H.Daktarą į belangę, miestelis smarkiai išsiplėtė. Per pastaruosius kelerius metus Užliedžių gyventojų skaičius išaugo daugiau kaip du kartus ir dabar siekia 1300.
Sūnaus Statybų Verslas ir Atsiliepimai
Įtariama, jog H.Daktaras iš šešėlinių pinigų finansavo savo sūnaus statybų Užliedžiuose verslą, kurį jis pradėjo 2007-2008 metais.
E.Daktaras tapo Henytės bičiulio Jono Jegersko partneriu - jų valdoma bendrovė „Jada“ ėmė statyti dviejų ir trijų aukštų daugiabučius. Pienių, Griežlės, Ledos gatvėse kelias dešimtis namų surentę statybininkai 2013 metais bankrutavo. Vien tik „Sodrai“ ir buvusiems darbuotojams „Jada“ yra skolinga per 100 tūkst. litų.
Bankrutavus „Jadai“, teisėsaugą sudomino keisti Daktarų ir jų aplinkos žmonių verslo viražai. Pernai rudenį Pienių ir Griežlės gatvėse ėmė dygti nauji mažaaukščiai daugiabučiai ir dviejų aukštų kotedžai. Manoma, jog maždaug dvidešimt namų vėl stato E.Daktaras arba su juo susijusios įmonės.
Anot S.Bespalovos, klientų nebaugina Daktarų pavardė, bet patys Užliedžiai šiuo metu nėra patraukliausia Kauno rajono gyvenvietė. Miestelis per pastaruosius kelerius metus smarkiai išsiplėtė, bet šiuo metu iš brokerės parduodamų objektų Pienių gatvėje yra rezervuotas tik vienas kotedžas.
Nepaisant bankrotų, Henytės sūnus sugebėjo pasistatyti nuosavą namą Užliedžiuose.
Naujakurių Atsiliepimai
Naujakuriai apie E.Daktaro ir jo verslo partnerių suręstus namus atsiliepė ne itin palankiai. Lina Pilsudskienė ir jos vyras Gražvydas trijų kambarių butą Pienių gatvėje įsigijo prieš 7 metus. Jauna šeima už 70 kvadratinių metrų ploto būstą mokėjo maždaug 350 tūkst. litų.
„Butas - be rūsio, balkonas - kaip kišenė, o apatinėje namo dalyje sutrūkinėjo konstrukcijos. Tikrai nesu sužavėta tuo būstu“, - tvirtino E.Bogušienė. E.Daktaro išdaigintuose kvartaluose butų kainos smarkiai nukrito - pavyzdžiui, Smilgos gatvėje esantis trijų kambarių butas, už kurį statybų bumo metu prašyta maždaug ketvirčio milijono litų, 2012 metais buvo nupirktas vos už 150 tūkst. litų.
Statybininko nuomonė
Užliedžiuose dirbantis statybininkas Dainius T. atkreipė dėmesį į Pienių gatvės 1 numeriu pažymėtą triaukštį: „Matote apipelijusius balkonų kraštus? Neįrengtos skardos, nepasirūpinta vandens nubėgimu. Aišku, to neturi būti. Galbūt „Jada“ nebuvo pasamdžiusi techninės priežiūros specialisto, todėl vėliau išlindo brokas.“
Henrikas Daktaras ryžosi išskirtinei išpažinčiai: gyvas į žemę nesulįsiu (I dalis)
Nusikaltimų Statistika
Aidas Švaikauskas, laikinasis Kauno rajono kriminalinės policijos skyriaus viršininkas, teigia, jog H.Daktaro pavardė nusikaltimams Užliedžiuose neturi įtakos. Nuo 2012 iki 2014 metų nusikaltimų kreivė išlieka beveik nepakitusi. Visoje Užliedžių seniūnijoje užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius per metus svyruoja nuo 100 iki 104.
Pagal nusikaltimų skaičių Užliedžiai neišsiskiria iš kitų Kauno rajono vietovių. Žinoma, dalis žmonių galbūt net nepraneša apie nusikaltimus, jei nuostolis nedidelis. Daugiausia įvykdoma vagysčių iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų.
Ilgapirščius masina Užliedžiuose pastatyti ir statomi daugiabučiai, į kurių laiptines, kiemus gerokai paprasčiau patekti nei nuosavų namų valdose. Daugiabučių kiemuose lengviau galima prieiti ir prie automobilių.
Daktarų Gaujos Veikla
H.Daktaras nuo policijos pabėgo 2008 metų pabaigoje, tačiau 2009 metų rugsėjį jis buvo sučiuptas Bulgarijoje. Henytė Užliedžiuose įleido šaknis daugiau nei prieš 20 metų. Vietos gyventojai gali daugiau niekada nematyti H.Daktaro, kuris buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Įrodyta, kad Daktarų nusikalstamo susivienijimo nariai dalyvavo nužudymuose, plėšė, prievartavo turtą, turėjo gausybę šaunamųjų ginklų ir sprogmenų. Nusikalstama veikla buvo H.Daktaro gyvenimo būdas.
| Metai | Nusikaltimų skaičius Užliedžių seniūnijoje |
|---|---|
| 2012 | ~100 |
| 2013 | ~102 |
| 2014 | ~104 |
Daktarų Šeimos Turtas Teismuose
Pirmadienį Klaipėdos apygardos teisme, kur jau daugiau nei metus nagrinėjama su Kauno nusikalstamu pasauliu siejamo H.Daktaro ir dar penkiolikos asmenų byla, pakviestos liudyti Jadvyga ir Ramutė Daktarienės. 73-ejų J.Daktarienė tikino, jog niekada nesulaukė finansinės paramos iš sūnaus. Iki šiol maistu pokyliams besirūpinanti moteris tikino, kad visą šį turtą užgyveno pati.
R.Daktarienė tikino, kad turto vertintojai, skaičiavę, kiek kainuotų areštuotas namas Užliedžiuose, 5-6 sklypai, du automobiliai, smarkiai padidino kainas. Ji prisiminė, kad atvykę turto vertintojai elgėsi įžūliai, rūkė po langais, fotografavo vienas kitą prie namo. Anot jos, H.Daktaro gautus pinigus jie išleisdavo kelionėms: visa šeima viešėjo JAV, išmaišė Europą, pamatė Jungtinius Arabų Emyratus.
Restoranas "Villula"
Ar garsusis Daktarų nusikalstamo susivienijimo buveine vadintas restoranas „Villula” Varnių gatvėje tikrai atsidūrė ant prekystalio? Apie tai Kaune kalbama jau kelis mėnesius. Galima spėti, kad daugelį metų šiuo turtu niekas nesidomėjo, o 2011-2012 metais visus statinius nusipirko du Kaliningrado gyventojai - Olegas Iarema ir Maksas Levintas. Pastarasis yra žinomas Kaliningrado srities karatė treneris.
Žvelgiant į „Villulos” restorano ir greta jo esančius pastatus nekyla abejonių, kad juose jokia veikla nevyksta jau daugybę metų. Kita vertus, visi statiniai yra beverčiai, tačiau investuotojus gali sudominti nemenkas sklypas greta judrios Varnių gatvės.
"Zepter International" Nuoma
Daktarų pavardė nesutrukdė indais prekiaujančiai bendrovei „Zepter” įsikurti Laisvės alėjoje esančiose patalpose, kurios priklauso Henytės motinai, o dar visai neseniai veikė jo žmonos grožio salonas „Herada”. Verslininkai už patalpų nuomą J.Daktarienei moka apie keturis tūkstančius litų per mėnesį.
Anksčiau buvome įsikūrę gretimo pastato antrame aukšte. Atsiradusia galimybe persikelti į pirmąjį aukštą iškart pasinaudojome”, - „Laikinajai sostinei” permainų priežastis aiškino bendrovės „Zepter International” komercijos direktorė Irena Mazarati.
Gyventojams Rūpi Būsto Istorija
Saulius Umbrasas, nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus” Kauno biuro vadovas, teigia, kad gyvenamąjį būstą perkantys klientai visada labai domisi jo istorija, todėl stengiamės surinkti kuo daugiau informacijos apie parduodamo nekilnojamojo turto savininkus, gyventojus, naudojimo paskirtį.
Suprantamas žmonių nenoras įsikurti patalpose, kuriose anksčiau vykdavo nusikaltėlių gaujos susirinkimai. Kita vertus, tikruosius šeimininkus ne visada pavyksta nustatyti, nes turtas gali būti įregistruotas artimųjų ir nusikalstamo pasaulio atstovų valdomos bendrovės vardu. Parduodant komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą informacija apie savininkus galimų pirkėjų visai nedomina.
tags: #daktaro #statyti #butai #uzliedziuose