Ginčo objektas - tai esminis elementas, kylantis sprendžiant įvairius teisinius klausimus, ypač kai kalbama apie nuosavybę, prievoles ar kitus civilinius santykius. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas yra ginčo objektas, kokie jo aspektai svarbūs teisiniame kontekste ir kaip teismų praktika Lietuvoje traktuoja šį klausimą.
Bendrasavininkai - dažna ginčų priežastis.
Sutuoktinių Turto Teisinis Režimas ir Jo Ryšys
Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, įsigaliojusiame 2001 m. liepos 1 d., įtvirtintos dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšys: nustatytas įstatymu ir nustatytas sutartimi. Yra išskiriamos dvi pagrindinės sutuoktinių turto teisinio režimo rūšys: nustatytas įstatymu ir nustatytas sutartimi. Pagal sutartį nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas išskaidomas dar į kelias grupes.
Turto Teisinis Režimas Pagal Įstatymą
Lietuvoje pagal įstatymą yra pripažįstamas ribotas sutuoktinių turto bendrumas. Tai reiškia, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, o turtas, įgytas iki santuokos, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Taigi, svarbiausias veiksnys nustatant bendrosios jungtinės nuosavybės atsiradimą - turto įgijimo ar gavimo momentas.
Bendru turtu bus laikomas ne tik turtas, įgytas po santuokos sudarymo, bet ir pajamos bei vaisiai, gauti iš asmeninio sutuoktinio turto. Taip pat visiškai nesvarbu, kokia veikla ar verslu užsiima sutuoktiniai, bet gautos pajamos bus pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe. Įmonė irgi pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, jei ji įsteigta po santuokos sudarymo. Iš to galima spręsti, kad bet koks turtas, įgytas susituokus, tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Turto Teisinis Režimas Pagal Sutartį
Sutuoktiniai, norėdami, kad nebūtų taikomos CK normos, kurios reglamentuoja turto teisinį režimą pagal įstatymą, gali sudaryti vedybų sutartį. Vedybų sutartis - tai sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium. Nustatant turto teisinį režimą sutartimi, yra galimi keli turto teisinio režimo variantai. Sutuoktiniai gali pasirinkti taikyti visiško turto atskirumo režimą.
| Teisinio režimo variantas | Aprašymas |
|---|---|
| Visiško turto atskirumo režimas | Turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek santuokos metu, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. |
| Visiškumo turto bendrumo teisinis režimas | Sutuoktiniai gali pasirinkti taikyti visiško turto bendrumo teisinį režimą. |
| Bendroji dalinė nuosavybė | Galima pasirinkti bendrąją dalinę nuosavybę. |
| Mišrus turto teisinis režimas | Galima pasirinkti mišrų turto teisinį režimą. |
Turto Registravimas Viešame Registre ir Jo Teisinės Pasekmės
Turto ir daiktinės teisės, taip pat ir sutuoktinių turto, teisinę registraciją reglamentuojantys teisės aktai yra nepakankamai aiškūs ir išsamūs, kiek tai susiję su sutuoktinių nuosavybės klausimais.
Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog viešame registre prie turto turi būti nurodyti abu sutuoktiniai arba būti įrašas, jog tai bendroji jungtinė nuosavybė. Kyla klausimas, kaip turi būti traktuojama, jei turtas įregistruotas vieno vardu, nors pagal turto įsigijimo laiką turėtų būti laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.
Nekilnojamojo turto registro įstatyme, galiojusiame iki 2001 metų, reglamentuojama, jog registruojant bendrosios jungtinės nuosavybės teisę, nekilnojamojo turto registre savininkais turi būti nurodomi abu sutuoktiniai. Teisės aktai neaiškūs, kaip turėtų būti laikoma šiuo atžvilgiu, kai turtas įregistruotas vieno vardu, nes tik nustato, kad turi būti įregistruota abiejų vardu, bet neaiškina, kas jei įregistruota vieno vardu.
Įdomu, kad ginčai kyla ne tik dėl vertės, bet ir dėl jos padidėjimo. Esate mažasis akcininkas. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, akcininkas (ar akcininkai), valdantys ne mažiau kaip 95 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių bendrovės akcijų, turi teisę reikalauti, kad likę akcininkai privalomai parduotų jiems savo turimas balsavimo teisę suteikiančias akcijas.
Tuo pačiu, mažumos akcininkas taip pat gali reikalauti, kad pagrindinis akcininkas ar akcininkai, valdantys bent 95 proc. Kad akcijų išpirkimo procesas būtų teisingas, paprastai pasitelkiamas nepriklausomas turto vertintojas, kuris nustato objektyvią akcijų vertę. Tačiau kur kas įdomesnės dalybos ištinka sutuoktinius, jei vienas iš jų (ar abu) valdo verslą.
Pavyzdžiui, tinkamą akcijų kainą nustatyti tenka vykdant privalomą mažųjų akcininkų akcijų išpirkimą, dalinantis verslus santuokos nutraukimo bylose, valstybei perimant žemę visuomenės poreikiams ar tinkamai už ją atlyginant bei kitais atvejais.
Įsivaizduokite situaciją: iki santuokos vienam iš sutuoktinių priklausė įmonė, kurią jis ar ji toliau vystė jau būdamas susituokęs. Asmenine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas iki santuokos, tačiau bendrąja jungtine nuosavybe tampa tai, kas sukurta ar padidėjo santuokos metu - pavyzdžiui, iš verslo gautos pajamos ar jo vertės prieaugis. Tai reiškia, kad verslo savininkas po santuokos nutraukimo gali turėti pareigą išmokėti buvusiam sutuoktiniui kompensaciją, lygią pusei verslo vertės padidėjimo nuo santuokos pradžios iki jos pabaigos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad verslo vertės negalima nustatyti vien pagal audito išvadą ar buhalterinius duomenis. Sprendžiant dėl įmonės vertės ir jos pokyčių, reikia turėti omenyje, kad įmonė - tai ne tiesiog turto suma, o pelno siekiantis verslo objektas. Todėl vertinimui turi būti taikomi pajamų vertės (naudojimo) metodai.
Trumpai tariant, turtas ir verslas yra vertinamas turto vertintojo pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus ir taikant atitinkamus metodus. Tam tikrais atvejais šalys gali susitarti dėl konkrečios turto ar verslo (akcijų) vertės, kaip, pavyzdžiui, akcijų išpirkimo atveju, verslo vertės padidėjimo kompensavimu santuokos nutraukimo bylose.
Žemės Nuosavybės Klausimai
Turto dalybos itin dažnai ištinka ir dėl žemės nuosavybės. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą, valstybė gali išpirkti privačią žemę iš savininkų, jei ji būtina visuomenės poreikiams - pavyzdžiui, keliams, inžineriniams tinklams ar kitiems viešiems projektams. Kai privatus žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, jo savininkui turi būti teisingai atlyginta - ne tik už pačią žemę, bet ir už su paėmimu susijusias išlaidas.
Pagal įstatymą, vertinimas turi būti grindžiamas aiškiais principais - rinkos ekonomikos logika, sąžiningumu, teisingumu, protingumu ir nuosavybės neliečiamumu. Pagrindinis vertinimo tikslas - nustatyti naudą, kurią galima gauti protingai naudojant, plėtojant ar disponuojant turtu ar verslu. Vertinimas atliekamas laikantis šiuose standartuose ir Metodikoje nustatytų procedūrų bei tvarkos.
Bendrasavininkai dažnai susiduria su nesutarimais.
Atidalijimas Iš Bendrosios Dalinės Nuosavybės
Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstamas atidalijimo teisės absoliutumas, kuris reiškia, kad asmeniui, norinčiam atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia. Iš bendraturčio nereikalaujama nei nurodyti, nei įrodyti savo noro atsidalinti priežasčių (bendraturčių ginčo ar kitų motyvų). Be to, prioritetas yra teikiamas daikto padalijimui natūra.
Atsidalijimas natūra reiškia, kad sukuriami keli nauji nekilnojamojo turto objektai. Dėl to atsidalijimo prašančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti, kad po atsidalijimo suformuoti nauji objektai tiek fiziškai, tiek teisiškai galės egzistuoti kaip atskiri savarankiški daiktai ir būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Priklausomai nuo nuosavybės objekto specifikos, gali būti privalu parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba atlikti teritorijų planavimo procedūras. Būtent tokių procedūrų metu įvertinama, ar egzistuoja techninės galimybės suformuoti atskirus nekilnojamuosius turto objektus. Jei bendraturčiai sutaria dėl projekto sprendinių, teisminio ginčo gali ir neprireikti.
Statinių Atidalijimo Iššūkiai
Kai kalbama apie statinių atidalijimą, iššūkių kyla dar daugiau. Pavyzdžiui, norint vienbutį skaidyti į kelias mažesnes patalpas, gali prireikti pakeisti viso statinio paskirtį į daugiabutį. Tokie pakeitimai gali neatitikti žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, naudojimo būdo.
Atidalijimas natūra reikalauja ne tik tinkamo pasirengimo, bet ir nemažų išlaidų (projektų rengimas, ekspertinės išvados, teisiniai procesai). Tad, prieš renkantis šį kelią, verta pasverti, ar pigesnis ir paprastesnis sprendimas nebūtų vienos iš bendraturčių dalių perleidimas už nustatytą kompensaciją.
Teismų Praktika
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai bendraturčiai kreipiasi į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau vėliau paaiškėja, kad siūlomas atidalijimo būdas nėra techniškai ar teisiškai įgyvendinamas. Tokiais atvejais teismas gali netenkinti reikalavimo atidalyti nuosavybę, o ieškovui gali tekti atlyginti kitų proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal teismų praktikoje formuojamą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, būtent atidalijimo prašantis bendraturtis privalo įrodyti, jog jo pasiūlytas būdas atitinka visus teisės aktų reikalavimus.
Pavyzdys Iš Teismų Praktikos
2022 metais Vilniaus mieste į teismą kreipėsi ieškovė, žmona, santuokos nutraukimo byloje, dalyje dėl pasekmių, reikalaudama pripažinti namą kuriame gyveno besiskirianti šeima bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti jį ½. Sudėtingumas šioje istorijoje yra tas, kad santuoka buvo sudaryta dar ieškovei tik sulaukus pilnametystės. Ginčo sklypas buvo registruotas ieškovo tėvo vardu ir statybų leidimas dar tuo metu statant namą, buvo tai pat atsakovo tėvo vardu. Kitaip tariant, nekilnojamas turtas, namas ir sklypas kuriame stovi namas, priklausė trečiąjam asmeniui.
Visą šią situaciją byloje apsunkina dar ir tai, kad namas buvo pastatytas, tačiau jo baigtumas neįregistruotas nekilnojamo turto registrų centre. Ieškovė savo reikalavimą į nekilnojamą turtą padalinti ½ įrodinėjo, jog ji 9 metus gyveno su sutuoktiniu ir ginčo objektas buvo pradėtas statyti ir buvo pastatytas po 9 metų. Tai yra visą santuokos laikotarpį. Šalys kartu kūrė buitį, dėjo savo uždirbtas ir sutaupytas lėšas į namo statybas turėdami kartu planus pastatytame name gyventi kartu ir auginti vaikus. Jie kartu kūrė namo dizainą, rinkosi medžiagas apdailai, derino sprendimus namo apipavidalinimui.
Taigi, ši istorija neįtikino pirmos instancijos teismo ir teismas tokį reikalavimą dėl ½ dalies namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe atmetė kaip nepagrįstą nurodydamas, jog ieškovė nurodytu laiku buvo dar per jauna prisidėti savo lėšomis prie nekilnojamo turto statybos. Visgi, aukštesnės instancijos teismas apeliacine tvarka įvertines visus byloje surinktus įrodymus, vertino, jog ginčo pradėtas satyti ir baigtas statyti, bet neįregistruotas registrų centre namas buvo statomas tuo metu dar ne santuokoje, o vėliau santuokoje tik tuo vieninteliu tikslu bendru sutarimu kartu gyventi ir kurti bendrą nekilnojamą turtą (CK 6.970 STR), tai yra siekė sukurti bendrą dalinę nuosavybę į nekilnojamą turtą.
Teismas vertino, kad nėra pakankamai duomenų ir įrodymų nustatyti kokia dalis buvo pastatyta iki santuokos ir santuokos metu, tačiau teismas vadovaudamasis CPK 3 str, pasisakė, kad labai tikėtina, jog sutuoktiniai sukūrė ginčo nekilnojamą turtą abu. Todėl teismas pripažino ieškovės nekilnojamo turto, namo, dalį ½ bendra jungtine nuosavybe ir priteisė kompensaciją, o atsakovui, pripažinus ½ nekilnojamo turto dalį bendra jungtine nuosavybe priteisė natūra.
Konstitucinio Teismo Pozicija
Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu prieštaravusia (prieštaraujančia) Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui pripažino Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalį (2010 m. birželio 18 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją negalėjo būti atidalijami areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai, ir tą pačią nuostatą, įtvirtintą Žemės įstatymo (2022 m. birželio 30 d.
Spręsdamas dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisė - viena pamatinių žmogaus teisių. Savininkas, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojas, turi išimtinę teisę tą turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo. Kartu Konstitucinis Teismas nurodė, kad, pagal Konstituciją, nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama, be kita ko, dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio.
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad, pagal Konstituciją, negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų nepagrįstai suvaržytos bendraturčio nuosavybės teisės. Tai, kad buvo apribotos vieno iš bendraturčių nuosavybės teisės į jam priklausančią turto dalį, nereiškia, kad turi būti apribotos ir kito (-ų) bendraturčio (-ių) nuosavybės teisės vien tuo pagrindu, kad turtas valdomas bendros nuosavybės teise.
Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisminio ginčo, taip pat arešto trukmė nėra apibrėžta, priklauso nuo, be kita ko, teismo nagrinėjamos ar vykdomosios bylos sudėtingumo, kitų aplinkybių. Taigi teisminio ginčo, kurio objektas yra žemės sklypas, nagrinėjimas gali trukti, taip pat areštas gal...