Prezidentės Dalios Grybauskaitės turtas pernai siekė 809 tūkst. eurų, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skelbiami turto deklaracijų duomenys. Šalies vadovės turtas per metus išaugo beveik 50 tūkst. eurų - 2014-aisiais jos turto ir santaupų vertė siekė 761 tūkst. eurų.
Dalia Grybauskaitė
Nekilnojamasis turtas ir žemė
Duomenys rodo, jog šalies vadovės nekilnojamojo turto ir žemės vertė, kaip ir ankstesniais metais, sudarė 124 tūkst. eurų: 101 tūkst. eurų siekė nekilnojamojo turto, dar beveik 23 tūkst. eurų sudarė žemės sklypų vertė.
Investicijos ir santaupos
Meno ir juvelyrinių dirbinių vertė išaugo 5,5 tūkst. eurų ir siekė 10 tūkst. eurų. D. Grybauskaitės turimų Vyriausybės vertybinių popierių vertė per metus padidėjo 18,5 tūkst. eurų ir pernai siekė 368 tūkst. eurų. Taip pat 24 tūkst. eurų išaugo prezidentės santaupos: jų šalies vadovė pernai turėjo 307 tūkst. eurų.
Kiti politikų turtai
Premjero Algirdo Butkevičiaus šeimos santaupos ir turtas išaugo 16 tūkst. eurų: jis siekė beveik 249 tūkst. eurų. Kaip ir ankstesniais metais, A. Butkevičiaus ir sutuoktinės deklaruotas nekilnojamasis turtas siekė 163 tūkst. eurų, dar beveik 4 tūkst. eurų sudarė juvelyriniai ir meno dirbiniai. 15 tūkst. eurų padidėjo premjero šeimos santaupos (81 tūkst. eurų), pasiimta paskola nuo anksčiau buvusios beveik 50 tūkst. eurų pernai sumenko iki beveik 33 tūkst. eurų.
Nežymiai padidėjo ir Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės šeimos turtas bei santaupos: jos šeima deklaravo už 115 tūkst. eurų, t.y. beveik 9 tūkst. eurų daugiau, nei ankstesniais metais. Turtas išaugo dėl padidėjusių santaupų: jos pernai sudarė 24,5 tūkst. eurų, ankstesniais metais jos siekė per 15 tūkst. eurų. Kaip ir anksčiau, 13 tūkst. įvertinti Seimo pirmininkės ir sutuoktinio turimi automobiliai, beveik 48 tūkst. eurų - turimi žemės sklypai. Nepakito ir Seimo pirmininkės nekilnojamojo turto vertė - jo deklaruota už 29 tūkst. eurų. Šeima taip pat turėjo 10,5 tūkst. eurų negrąžintą paskolą.
Loreta Graužinienė
Tarp vyriausybės narių turtingiausio pozicijas išlaiko kultūros ministras Šarūnas Birutis. Jis deklaravo turįs turto už beveik 1,59 mln. eurų. Daugiau nei puse šios sumos ministras tiesiogiai nedisponuoja - tai kitiems fiziniams asmenims ar įmonėms suteiktos paskolos už 792,4 tūkst. eurų. Beje, turtingiausias vyriausybės narys per metus kiek nuskurdo. Palyginti su deklaracija už 2014 m., Š. Biručio turto vertė sumenko daugiau nei 236 tūkst.
Finansų ministro postą neseniai palikęs Rimantas Šadžius tęsia neturtingų finansų ministrų tradiciją. Politiko deklaracijoje - turto už beveik 64 tūkst. eurų. Šią sumą dar galima apkirpti 6 tūkst. eurų negrąžintų paskolų. Tiesa, per metus eksministras kiek praturtėjo: deklaracijoje už 2014 m. jis nurodė turįs turto už bendrą 45 tūkst. eurų sumą. Šį pokytį nulėmė pastebimai apmažėjusios politiko skolos.
Kuklios ir švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės deklaracijos grafos. „Darbietė“ deklaravo turto už kiek daugiau nei 37 tūkst. eurų. Politikės vyras Aurelijus Pitrėnas deklaravo iš viso 21,7 tūkst. eurų.
Dideliais turtais nesigiria ir Vijūnėlės skandalo išgarsintas „tvarkietis“ aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Jis deklaravo turto už iš viso 73,1 tūkst. eurų. Daugiau nei pusė šios sumos - piniginės lėšos. Ministro žmona Janina Trečiokienė deklaravo turinti vos 11 tūkst. eurų pinigais - joks kitas turtas moters deklaracijoje nenurodytas.
Kita „darbietė“, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, taip pat deklaruoja neprasigyvenusi ministrės poste. V. Baltraitienės deklaruoto turto vertė - vos 25,54 tūkst. eurų. Be to, politikė dar turi grąžinti daugiau nei 6 tūkst. eurų skolų. Ministrės finansinė padėtis per metus iš esmės nepakito. Tačiau kur kas geriau sekasi jos vyrui. Regimantas Baltraitis deklaravo turto už beveik 294 tūkst. eurų, didžioji dalis - piniginės lėšos. Pinigų stygiumi ir anksčiau nesiskundęs politikės vyras per metus pralobo apie 10 tūkst.
Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas deklaravo turto už beveik 286 tūkst. eurų. Tiesa, ministro kišenę dar slegia 28,57 tūkst. eurų skolų. Ministro žmonos Aurelijos sąskaitoje - turto už beveik 90 tūkst. eurų ir daugiau nei 45 tūkst. eurų įsiskolinimai.
Nedaug J. Olekui nusileidžia jo partijos bičiulis, teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Įtakingo socialdemokrato turtas - arti 260 tūkst. eurų. Per metus ministro turtas liko kaip įkaltas ir pakito vos pora šimtų eurų. Ministro žmonos Vilmos sąskaitoje - 198,5 tūkst.
Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela deklaravo turto už maždaug 174 tūkst. eurų, bet politikui dar reikia grąžinti beveik 49 tūkst. eurų paskolų. Per metus ministro turtas iš esmės nepakito. Tiesa, pakito jo pobūdis. 2014 m. politikas deklaravo turintis mažos vertės statinių, o sklypų vertė siekė net pusę milijono litų, o dabar viskas atvirkščiai. Liūto dalis ministro turto - registruotas nekilnojamasis turtas už 145 tūkst. eurų. Sklypų vertė - vos 7,8 tūkst. Ministro žmona Živilė Poželienė turto beveik neturi - ji deklaravo tik 8,7 tūkst. eurų santaupų, maždaug tiek pat, kiek prieš metus.
Kukliau už jaunąjį partijos bičiulį atrodo susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, deklaravęs turto už 150 tūkst. eurų. Ministro žmonos Ligitos Sinkevičienės deklaracijoje - beveik 99 tūkst. eurų.
Dar kuklesnis ūkio ministro Evaldo Gusto deklaruotas turtas - socialdemokratas nurodė užgyvenęs turto už kiek daugiau nei 63 tūkst. eurų ir turintis per 55 tūkst. eurų skolų. Per metus ministras gerokai nuskurdo. Ankstesnėje deklaracijoje jis pateikė turto už daugiau nei 122 tūkst. eurų. Tiesa, ir skolos buvo didesnės - apie 71,7 tūkst. eurų. Tačiau nuostolius kompensuoja ministro žmona Rolanda Gustienė. Ankstesniais metais deklaravusi turto už 47,56 tūkst. eurų, dabar ji jau nurodo užgyvenusi 82,8 tūkst.
VMI pažymi, jog deklaracijos šiemet paskelbtos anksčiau suprantant „viešumo ir visuomenės savikontrolės reikšmę“. Šiemet deklaracijos pirmą kartą buvo pildomos nurodant turto vertę eurais, todėl jas teikę asmenys darė nemažai klaidų - dauguma jų ištaisyta.
Viešumas ir skaidrumas
Prezidentės iniciatyva viešos bus visų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, tarp jų - Prezidento, ministrų patarėjų, Seimo narių padėjėjų, taip pat visų biudžetinių įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė arba savivaldybė, vadovų ir jų pavaduotojų deklaracijos.
Anot Prezidentės spaudos tarnybos, aukštų pareigūnų deklaracijų viešumas padės teisėsaugai veiksmingiau kovoti su korupcija, neteisėtu praturtėjimu ir neskaidriu lobizmu, leis greičiau ir lengviau nustatyti nuslėpto bei nedeklaruoto turto faktus. Iki šiol dauguma pateikiamų deklaracijų nebuvo viešos.
Valstybės vadovės inicijuotos įstatymo pataisos sudarys galimybę visuomenei ir žurnalistams įsitikinti, ar už mokesčių mokėtojų lėšas samdomi politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, įstaigų vadovai nepiktnaudžiauja pareigomis, valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšas naudoja skaidriai ir efektyviai.
Priimtomis pataisomis išplėtus asmenų, turinčių teikti deklaracijas, sąrašą, turtą ir pajamas privalės deklaruoti visų be išimties biudžetinių įstaigų, šių įstaigų padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojai. Įstatymo pataisos įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d.
Naujas būstas
Privačių interesų deklaracijoje nurodoma, kad 2017 metų gruodžio 12 dieną sudaryta sutartis, kuria bendrovei „Apyvarta“ sumokėta galutinė suma už namų valdos sklypą su miško dalimi - 65 tūkst. eurų. Prezidentė 2016 metais jau sumokėjo avansą už šį sklypą - 10,5 tūkst. eurų, todėl bendra kaina - 75,5 tūkst. eurų. Kokio ploto sklypą įsigijo D. Grybauskaitė, deklaracijoje nerašoma.
„Prezidentės sprendimas nesikeičia - pasibaigus kadencijai ji išsikels iš Turniškių rezidencijos. Prezidentė įsigijo sklypą „Bajorų parko“ projekte - sandoris deklaruotas įstatymų nustatyta tvarka“, - informavo Prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė.
Bajorų parkas, kur Dalia Grybauskaitė ketina įsigyti sklypą
„Bajorų parko“ projektas vykdomas trimis etapais, jų metu iš viso bus parduodama 60 namų valdos sklypų. Jų plotai siekia maždaug nuo 10 iki daugiau nei 18 arų. Į sklypo kainą įskaičiuotos komunikacijos - elektra, dujos, šviesolaidis ir nutiesti keliai, privažiavimai. Įsigijus sklypą, besiribojantį su mišku, priklausys dar ir dalis miško.
Įmonės projektų vadovas Robertas Aleksa teigė, kad šiuo metu projekte parduota apie 50 proc. sklypų. „Tie etapai yra sudalinti geografiškai, o ne kaip nors nuosekliai vystomi. Sklypai parduodami visų trijų etapų teritorijoje. Pradėti kelio asfaltavimo darbai, skalda jau supilta. Dėl žiemos ir oro sąlygų asfaltas nebuvo užklotas, tai padarysime atšilus orams. Jau pravestos dujos, elektra ir šviesolaidis. O nuotekų sistemą ir vandentiekį žmonės patys projektuojasi“, - sakė pašnekovas.
Teritorijoje galima rinktis sklypus tiek pamiškėje, tiek lygumoje, tiek ant kalvos. Pasak R. Aleksos, žmonės perka įvairius sklypus. Pavyzdžiui, projekto svetainėje skelbiama, kad visi sklypai lygumoje yra parduoti.
Pasak R.Aleksos, žmonės perka įvairius sklypus. Pavyzdžiui, projekto svetainėje skelbiama, kad visi sklypai lygumoje yra parduoti. „Kiek žmonių, tiek nuomonių. Labai individualiai, nėra taip, kad labiau ten arba ten. Visose vietose yra parduotų sklypų ir nėra, ką būtų galima išskirti. Miškas žmonėms įdomus, nes tiesiai iš savo sklypo galima išeiti į mišką. Tas suteikia šiam projektui išskirtinumo“, - kalbėjo jis.
Įmonės projektų vadovas sakė, kad prezidentės kaimynystė didelės įtakos pardavimui nepadarė. „Kažko išskirti negalėčiau. Aišku, žmonės šneka“, - komentavo jis.
Nekilnojamojo turto „Inreal“ Tarpininkavimo departamento Komercinio NT grupės vadovas sakė, kad „Bajorų kalvose“ žemės kaina svyruoja nuo 2,6 iki 6,6 tūkstančio eurų už arą. „Kainų skirtumą veikia tai, jog dalis sklypų yra su komunikacijomis, kita dalis - be. Kita vertus, ir 6,6 tūkst. eurų už arą su komunikacijomis šiame rajone - nedidelė kaina. Sklypai Bajoruose, arčiau centro, kainuoja du ir daugiau kartų brangiau. Sklypų Bajoruose pirkėjai - žmonės, statantys individualius namus sau“, - teigė jis.
Projekto internetinėje svetainėje nurodoma, kad maždaug 75 tūkst. eurų galima sumokėti už 15-20 arų sklypą.
Nepriklausomo nekilnojamojo turto analitiko Arnoldo Antanavičiaus teigimu, 3,5-4,5 tūkst. eurų už arą namų valdos sklype su visa infrastruktūra - atitinka rinkos kainą tokiai vietai. „Pavyzdžiui, Kalnėnuose už panašų sklypą greičiausiai tektų sumokėti kone dvigubai daugiau, nes ten aro kaina nesunkiai siektų 7-9 tūkst. eurų už arą. Tai prezidentės pirkinio negalėčiau vadinti prabangiu, nors suma atrodo gana nemaža. Visgi, individualių namų segmente toks pirkinys yra arčiau ekonominio varianto“, - įvertino jis.
Liepos 7 d. deklaracijos įraše įvardytas 75 077 Eur sandoris su bendrove „Baltic Construction Group“. Šio sandorio objektas - statybinės medžiagos ir paslaugos. Birželio 1 d. prezidentės deklaracijoje nurodytas analogiškas sandoris su individualia įmone „Cezis“. Pastarojo sandorio vertė - 72 452 Eur. Kiek anksčiau D. Grybauskaitė nurodė už 53 948 Eur pirkusi statybines medžiagas ir paslaugas iš bendrovės „Mūro ekspertai“, o už 89 236 Eur - iš įmonės „Alavas“.
Pernai pirktas namų valdos sklypas su miško dalimi prezidentei iš viso atsiėjo 75 500 Eur. Jis pirktas iš bendrovės „Apyvarta“. Taigi, statydamasi būsimą rezidenciją prezidentė iki šiol sudarė sandorių, kurių bendra vertė jau siekia 366 213 Eur.
Paprašyta pakomentuoti D. Grybauskaitės deklaruojamus sandorius, prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė atsiuntė tokį komentarą: „Prezidentės viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodomi sandoriai kiekvienam namo statybos etapo apmokėjimui. Visos su namo statybomis susijusios išlaidos, viskas kas virš 3000 eurų, bus ir toliau deklaruojamos įstatymų numatyta tvarka. Prezidentė pasibaigus kadencijai neliks gyventi Turniškių rezidencijoje, todėl savo būstu rūpinasi pati.“
Būsimo prezidentės namo projektinius pasiūlymus parengė „Metro architektūra“. „Standartinis užsakovas, tik tiek, kad visiems žinomas. Iš esmės projektavimas vyksta kaip ir su visais, nes visada ruošiami keli variantai, kad išsirinktų. Šiuo metu pasirinktas tarpinis stiliaus variantas - tarp modernaus ir klasikinio namo“, - prieš kurį laiką komentavo įmonės direktorius Julius Biliūnas.
Preliminarią sutartį dėl Vilniaus pakraštyje plėtojamo projekto „Bajorų parkas“ prezidentė sudarė dar 2016 m. rugpjūtį.
D.Grybauskaitės sklypo plotas - 25 arai. Statinio projekte nurodoma, kad namo bendras plotas sieks beveik 322 kv. metrus. Sausį kalbintas architektas teigė, kad statybos kaina turėtų siekti apie 1,1-1,2 tūkst. eurų už kv. metrą. Tai reiškia, kad prezidentei namo statybos galėtų atsieiti nuo 350 iki 390 tūkst. eurų.
Sausio pabaigoje paaiškėjo, kaip atrodys D. Grybauskaitės namas, kuriame ji gyvens pasibaigus kadencijai. Namo projektą rengė architektai iš studijos „Metro architektūra“. Tuomet teigta, kad 25,4 arų sklype turėtų iškilti 300-350 kv. metrų, 5 kambarių namas. Numatomas sklypo užstatymo plotas iki 500 kv. metrų. Greta namo svarstoma statyti būdelę apsaugai.
Prezidentė D. Grybauskaitė vadovauja šaliai nuo 2009-ųjų. Antroji jos kadencija baigsis 2019 metais.
Lietuva per 10 minučių (geografija, žmonės, istorija)
Turtingiausi Seimo nariai ir merai
Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė turi 837 tūkst. eurų turto. D. Grybauskaitės turtas ir santaupos per metus išaugo 27 tūkst. eurų.
Kaip rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys, R. Karbauskis su sutuoktine Lina deklaravo pernai turėję 14 mln. 786 tūkst. eurų santaupų, akcijų, nekilnojamojo ir kito turto. Jis per metus išaugo daugiau nei 3,25 mln. Didžiausią Karbauskių turto dalį - 9 mln. 788 tūkst. eurų - sudaro politiko turimos akcijos, dar 3 mln. 204 tūkst. eurų siekia šeimos turimi žemės sklypai, 1 mln. 111 tūkst. tūkst. Beveik visas turtas, kaip nurodyta deklaracijoje, priklauso R. Karbauskiui, jo žmonos turtas tesudaro 48 tūkst. eurų.
Antra pagal deklaruotą turtą - Seimo liberalo Kęstučio Glavecko šeima, jis pernai su žmona Rūta Rutkelyte turėjo 3 mln. 991 tūkst. eurų vertės turto. Didžiausią jo dalį sudaro nekilnojamasis turtas ir žemės sklypai - atitinkamai 1 mln. 697 tūkst. ir 289 tūkst. eurų. 317 tūkst. eurų siekia šeimos turimi Vyriausybės vertybiniai popieriai, 306 tūkst.
Pirmą kadenciją Seime esantis konservatorius Tadas Langaitis su šeima nurodo turintis 2 mln. 744 tūkst. eurų turto, iš jų didžiausią dalį sudaro politiko suteikta 1 mln. 250 tūkst. eurų paskola, dar 833 tūkst. eurų siekia šeimos nekilnojamasis turtas, 600 tūkst. - akcijos.
Trys parlamentarai nurodė išvis neturintys deklaruotino turto. Tai „valstietis“ Robertas Šarknickas su žmona Agne Motiejūnaite-Šarknickiene, „valstietė“ Rūta Miliūtė bei liberalė Aušrinė Armonaitė. Tiesa, jos sutuoktinis Edgaras Stanišauskas deklaravo turįs nekilnojamojo turto už 23 tūkst. eurų.
Turtingiausi šalies merai yra Kauno miesto bei Biržų rajono vadovai Visvaldas Matijošaitis ir Valdemaras Valkiūnas, kurių grynasis turtas viršija 4 mln. eurų. Vienintelio milijonieriaus tarp didmiesčių vadovų, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio turtas siekia 6,782 mln. eurų - per metus jis padidėjo penktadaliu. Eliminavus turimas paskolas, grynasis V. Matijošaičio turtas siekia beveik 4,5 mln.
Visvaldas Matijošaitis
Biržų mero Valdemaro Valkiūno turtas siekia 4,922 mln. eurų, jis paskolų neturi. Didžiąją jo turto dalį sudaro nekilnojamasis turtas, vertinamas beveik 3,1 mln. eurų, miesto vadovas taip pat turi akcijų už 1,05 mln.
Turtingiausias savivaldybių tarybų narys - sostinės liberalų atstovas Vidmantas Martinkonis, su žmona turintis turto už 24,1 mln. eurų. Didžiąją šio turto dalį sudaro 16,3 mln. eurų vertinamos akcijos, 3,45 mln. eurų vertės nekilnojamasis turtas bei 3,2 mln. eurų paskolintos lėšos.
Alytaus mero Vytauto Grigaravičiaus šeimos turtas - 440,3 tūkst. eurų, daugiau nei pusė, t.y. 221 tūkst. eurų sudaro santaupos, 190 tūkst. įvertintas nekilnojamasis turtas ir žemė.
Šiauliams vadovaujantis Artūras Visockas su šeima yra sukaupęs 350,1 tūkst. eurų vertės turto - 143,8 tūkst. eurų santaupų, 145 tūkst. eurų paskolintų lėšų, nekilnojamojo turto už 49 tūkst.
Klaipėdos meras liberalas Vytautas Grubliauskas su šeima turi 291 tūkst. eurų turto ir santaupų, per 240 tūkst. eurų sudaro nekilnojamasis turtas, dar 50 tūkst. eurų - santaupos. Šeima yra pasiskolinusi 100 tūkst.
Sostinės meras Remigijus Šimašius su sutuoktine pateiktose deklaracijose nurodė turto už 227,8 tūkst. eurų, iš jų - 199,4 tūkst. eurų vertės nekilnojamojo turto, 25,5 tūkst. eurų santaupų. Vilniaus meras yra paėmęs ir 147,3 tūkst.
Panevėžiui vadovaujantis Rytis Mykolas Račkauskas deklaravo 138,1 tūkst. eurų turto - 70,4 tūkst. eurų santaupų, 54,8 tūkst.
Iš šalies kurortinių miestų vadovų didžiausią turtą - 1,42 mln. eurų deklaravo Palangos meras konservatorius Š. Vaitkus. Jo šeimos nekilnojamojo turto bei žemės vertė siekia 916,3 tūkst. eurų, suteikta paskola - 421 tūkst. eurų, santaupos - 69,2 tūkst. eurų.
Milijono eurų ribą peržengęs yra ir Druskininkų meras R. Malinauskas, iš viso deklaravęs turto už beveik 1,1 mln. eurų. Jo turimo nekilnojamojo turto ir žemės vertė siekia 538 tūkst. eurų, vertybinių popierių - per 280 tūkst. eurų, 186,3 tūkst.
tags: #dalia #grybauskaite #nekilnojamas #turtas