Pastogės Kadastriniai Matavimai: Reikalavimai ir Svarbi Informacija

Planuojant statyti namą, ypač jei jis neviršija 80 kv. m, svarbu žinoti, kaip teisingai apskaičiuojamas gyvenamasis plotas. Tai padės ne tik tinkamai suplanuoti būsimas patalpas, bet ir įsitikinti, ar statybai nereikalingas specialus leidimas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip apskaičiuojamas namo plotas, kokie reikalavimai taikomi nesudėtingiems statiniams ir ką reikia žinoti projektuojant tokį būstą.

Nesudėtingi statiniai: kas tai?

Pagal STR 1.01.07:2010 „NESUDĖTINGI STATINIAI“ apibrėžimą, jus domina II gr. nesudėtingas statinys - gyvenamasis namas iki 80 kv. m bendro ploto ir 8,5 m aukščio. Svarbu suprasti, kas įeina į šį plotą ir kaip jis skaičiuojamas.

Kaip skaičiuojamas plotas?

Bene dažniausiai užduodamas klausimas - kaip skaičiuojamas plotas? Kas įeina į 80 kv. m plotą? Ar galima įsirengti rūsį ar pastogę? Ar skaičiuojasi garažas?

Nesudėtingų statinių iki 80 kv. m atveju, skaičiuojamas bendras visų antžeminės dalies patalpų plotas. Patalpa - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties erdvė.

Patalpų plotų skaičiavimai nurodyti Kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse:

Gyvenamųjų patalpų bendras plotas (Pgp) apskaičiuojamas pagal formulę:

Pgp = Pg + Pp + Pv + Pkt

Kur:

• Pg - gyvenamasis plotas
• Pp - pagalbinis plotas: pagalbinis naudingas plotas; pagalbinis nenaudingas plotas
• Pv - verslo plotas
• Pkt - kitas plotas: rūsio (pusrūsio) patalpų plotas; garažo patalpų plotas

PASTABA: Rūsio (pusrūsio) ar garažo patalpos, į kurias patenkama tiesiog iš gyvenamosios patalpos, įskaičiuojamos į šios gyvenamosios patalpos bendrąjį plotą.

Nors rūsio plotas skaičiuojamas į pastato bendrąjį plotą, nesudėtingas II-os gr. statinys - gyvenamasis namas - yra ne daugiau kaip 80 kv. m visų statinio patalpų ploto, skaičiuojant tik antžeminę dalį. Kitaip tariant, į 80 kv. m plotą įeina visos šiltos ir šaltos patalpos (įskaitant pastogės patalpas ir garažą), išskyrus rūsį ir terasas.

Patalpų plotas skaičiuojamas tarp pastato vidinių sienų. II gr. statinio 80m2 plotas yra visų patalpų suma. Svarbu atkreipti dėmesį, kad didžiausias leistinas atstumas tarp laikančių sienų turi būti ne didesnis nei 6 m, o pastato aukštis - iki 8,5 m.

Ar reikalingas leidimas?

Nuo 2017-01-01 statant nesudėtingą II grupės statinį Gyvenamąjį namą - reikalingas statybą leidžiantis dokumentas „statybos leidimas“ nepriklausomai nuo statybos vietos (mieste ar užmiestyje).

Rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant II grupės nesudėtingą statinį - mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.

Net ir tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, rekomenduojama kreiptis į architektą, kuris įvertins esamą sklypo situaciją, pasirūpins inžinerinių tinklų projektavimu, patars, kaip geriausia organizuoti vidaus erdves, kokias pasirinkti statybines medžiagas ir konstrukcinius sprendinius, esant poreikiui paruoš kokybišką interjero projektą pagal jūsų poreikius ir finansines galimybes.

Reikalavimai projektuotojams

Nesudėtingų statinių projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai turi teisę vadovauti fizinis asmuo, baigęs aukštojo ar specialiojo vidurinio mokslo studijas ir įgijęs architektūros, geologijos ir minerologijos mokslų studijų krypčių, technologijos mokslų studijų srities ar šioms kryptims ir sričiai prilyginamą išsilavinimą.

Šio išsilavinimo nereikia, kai supaprastintas statinio projektas rengiamas pasinaudojant kito tokio statinio (kai išlaikomi statinio matmenys ir statybos produktai) supaprastinto projekto sprendiniais; tokiu atveju valstybės tarnautojams pateikiamas ir statinio supaprastintas projektas, kurio sprendiniais pasinaudota.

Pastatų energinio naudingumo klasės:

Nauji daugiabučiai iš esmės skiriasi nuo senųjų energiniu naudingumu. Nuo 2014 m. jau visi Lietuvoje naujai statomi pastatai turi atitikti B energinio naudingumo klasę, o nuo 2016 m. - ne žemesnę kaip A klasę.

Naujai statomi pastatai, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas, o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, - statybos darbai pradėti, yra po 2016 m.

Naujai statomi pastatai, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas, o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, - statybos darbai pradėti, yra po 2018 m.

Naujai statomi pastatai, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas, o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi - statybos darbai pradėti, yra po 2021 m.

Kiti svarbūs aspektai

Projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, bent vienas kambarys bute turi būti ne mažesnis kaip 16 kvad. m. Bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kvad. m. Vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 14 kvad. m.

Būsto naudingasis plotas - tai bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ar kitų pagalbinių patalpų) grindų plotas.

Kiekviename daugiabučiame name turi būti suprojektuoti žmonėms su negalia skirti butai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. visų butų. Šis reikalavimas taikomas tiems namams, kurie yra ne toliau kaip 500 m kelio pėsčiomis iki viešojo transporto stotelių.

Pastatuose be lifto butai žmonėms su negalia turi būti planuojami pirmajame aukšte.

Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka

Pastatų plotų skaičiavimo tvarką nustato ORGANIZACINIS TVARKOMASIS STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.14.01:1999 PASTATŲ PLOTŲ IR TŪRIŲ SKAIČIAVIMO TVARKA.

"17. Gyvenamojo pastato bendrasis plotas yra visų jame esančių patalpų, tarp jų - ir funkcionaliai susietuose priestatuose, plotų suma."

Skaičiuojamos visos patalpos, kurios turi keturias sienas. Garažas, jeigu jis sublokuotas, taip pat. Neskaičiuojama terasa, rūsys, pastogė. Pastogėje į plotą įskaičiuojamos patalpos ar jų dalys, kurios turi aukštį ne mažiau kaip 1,60 m.

Į plotą įskaičiuojamas iš atitvarų plotas. Tiksliuosius skaičiavimus atlieka matininkai ruošdami inventorinę bylą.

Bendras plotas pagal STR 1.05.06:2010

Pagal STR 1.05.06:2010 "STATINIO PROJEKTAVIMAS" (2015 m. birželio 22 d. pakeitimas):

6.10 pastato bendras plotas - visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2. Visiems naujai pastatytiems, rekonstruotiems ar kitaip pertvarkytiems statiniams, kol statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pripažins juos tinkamais naudoti, turi būti atlikti statinių kadastriniai matavimai ir parengta kadastrinių matavimų byla.

Remiantis Registrų centro pateikiamu apibrėžimu, kadastriniai matavimai yra procesas, kurio metu nustatomi nekilnojamųjų daiktų geometriniai matmenys ir techniniai parametrai.

Statinio kadastro duomenų rinkimas - veiksmai, kuriais identifikuojamas statinys ir parengiami duomenys, reikalingi naujam ar rekonstruotam statiniui įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą.

Statinio kadastriniai matavimai - veiksmai, kuriais nustatomi statinio geometriniai parametrai, surenkami kadastro duomenys.

Šie matavimai yra svarbūs nekilnojamojo turto registracijos, valdymui ir planavimui, nes jie suteikia tikslius ir oficialius duomenis apie nekilnojamojo turto dydį, ribas ir kitas charakteristikas.

Kadastrinių Matavimų Būtinos Situacijos

Kadastriniai matavimai yra būtini įvairiose situacijose, kuriose reikalingas tikslių žemės sklypo duomenų nustatymas ir dokumentavimas.

Šie atvejai apima:

• Žemės sklypų pardavimą, padalijimą, ar sujungimą: siekiant teisiškai tvarkyti šiuos procesus, būtinas aiškus sklypų ribų ir dydžių nustatymas.
• Žemės sklypo paskirties keitimas: reikalinga tiksli žemės sklypo ribų posūkio taškų ir jame esančių žemės naudmenų išmatavimo informacija.
• Išnuomavimas ar panaudos teisių suteikimas: sklypams, kurių ribos dar nėra nustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje.
• Žemės sklypo ploto tikslinimas: ypač svarbu, jei sklypo ribos nėra aiškiai nustatytos arba yra neatitikimų su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis.

Šių matavimų atlikimas yra svarbus ne tik teisiniu, bet ir praktiniu aspektu, užtikrinant sklypo naudojimo teisėtumą ir aiškumą.

Kas Gali Atlikti Kadastrinius Matavimus?

Žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikti teisės aktų nustatyta tvarka gali tik asmenys, turintys galiojančią matininko kvalifikaciją.

Matininkas yra fizinis asmuo, turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, suteikiantį teisę nustatyti nekilnojamojo turto kadastro duomenis.

Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą nuosavybės teisės į statinį gali būti registruojamos tik po to, kai yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, t.y. kai statinys įrašytas į nekilnojamojo turto kadastrą.

Statinių kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą laikomas tų statinių įregistravimu nekilnojamojo turto registre be teisių į juos, t.y. įregistruojant statinius be teisių į juos atliekamas tik statinių registravimas.

Žemės Sklypų Kadastrinių Matavimų Procesas

Žemės sklypų kadastrinių matavimų procesas yra sudėtingas ir apima keletą etapų. Pirmiausiai matininkai renka informaciją apie matuojamo sklypo ir visų kaimyninių sklypų ribas, kad išvengtų netikslumų ir paženklintų ribas labai tiksliai.

Kai visi duomenys parengti, matininkas derasi su užsakovu dėl ženklinimo dienos ir siunčia pranešimus suinteresuotiems asmenims apie numatomą sklypo ženklinimą.

Žemės sklypo ženklinimo metu matininkas atlieka ribų nustatymą, matuoja ir atstato riboženklius. Kviestiniams asmenims suteikiama galimybė pasirašyti žemės sklypo paženklinimo aktą.

Jei kai kurie asmenys neatvyksta, matininkas siunčia jiems informaciją apie suformuotas ribas.

Darbas baigiamas ofise, kur specialistas, naudodamas specializuotą programinę įrangą, apdoroja lauko matavimus ir parengia žemės sklypo planą.

Plano patikra atliekama Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos.

Paskutinis žingsnis atliekamas užsakovo. Suformuota skaitmeninė žemės kadastro byla pateikiama Registrų Centro padaliniui, o žemės sklypo savininkui bus būtina pateikti prašymą įregistruoti naujus matavimus.

Registrų Centras duomenis sutvarko per maždaug 7 darbo dienas.

Kadastrinių Matavimų Etapai ir Veiksmai

Žemės sklypų kadastrinių (geodezinių) matavimų metu atliekami šie veiksmai:

• Naudojant geodezinę įrangą, fiksuojami nekilnojamųjų daiktų fiziniai parametrai.
• Apskaičiuojami žemės sklypų plotai bei nustatomi matmenys.
• Identifikuojami ir pažymimi visi žemės sklype esantys statiniai, bei kiti svarbūs objektai.
• Remiantis surinktais duomenimis, sudaromi žemės sklypų planai.
• Žemės sklypų ribos paženklinamos vietovėje.
• Surinkti duomenys parengiami įregistravimui valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazėje.

Etapai ir veiksmai:

Nuo Ko Priklauso Kadastrinių Matavimų Kaina?

Kadastrinių matavimų kaina priklauso nuo kelių svarbių veiksnių:

• Žemės sklypo dydis: Didesni sklypai reikalauja daugiau laiko ir pastangų matuoti, todėl jų matavimai yra brangesni.
• Sklypo vietovė: Sklypo buvimo vieta, ar tai mieste, kaime, ar sunkiai pasiekiamoje teritorijoje, gali turėti įtakos kainai.
• Kaip greitai reikia atlikti darbus: Skubos tvarka atliekami darbai gali kainuoti brangiau.
• Papildomi reikalavimai: kliento specifiniai poreikiai ir pageidavimai, pvz., išsamesni planai ar sudėtingesnės analizės, taip pat gali didinti kainą.

Kaina gali skirtis priklausomai nuo pasirinktos paslaugos teikėjo ir jų nustatytų standartų. Svarbu atkreipti dėmesį į paslaugų kokybę ir profesionalumą, ne tik į kainą.

Dokumentai Reikalingi Atlikti Žemės Sklypo Kadastrinius Matavimus

Norint atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, reikalingi šie dokumentai:

• Sklypo registracijos dokumentai: tai apima pirkimo-pardavimo sutartį, nekilnojamojo turto registro pažymėjimą.
• Detalusis arba preliminarus žemės sklypo planas: Šis dokumentas padeda nustatyti sklypo ribas ir struktūrą.
• Statinių registracijos dokumentai: jeigu žemės sklype yra statinių, reikalingi jų teisiniai dokumentai.
• Žemės savininko asmens dokumento kopija: tapatybės kortelės ar paso kopija.
• Kiti susiję dokumentai: Priklausomai nuo konkrečios situacijos, gali prireikti papildomų dokumentų, susijusių su žemės sklypu.

Kas Yra Kadastrinių Matavimų Byla ir Kadastrinis Numeris?

Kadastrinių matavimų byla yra dokumentų rinkinys, kuris sudaromas po žemės sklypo ir jame esančių naudmenų kadastrinių matavimų atlikimo.

Ši byla apima visus svarbius duomenis apie sklypą, įskaitant jo ribas, plotą, naudojimo paskirtį, statinius ir kitus svarbius parametrus. Byloje taip pat gali būti įtraukti žemės sklypo planai ir kitos techninės schemos.

Tuo tarpu žemės sklypo kadastro numeris yra unikalus kodas, priskirtas kiekvienam nekilnojamajam turtui. Jis naudojamas nekilnojamojo turto identifikavimui ir registracijai Nekilnojamojo Turto Registre.

Pastogės Patalpų Kadastriniai Matavimai

Pastogės patalpų kadastrinių matavimų byla sudaroma, kai nebaigta įrengti pastogės patalpa pastatyta tiek, kad galima nustatyti nekilnojamojo daikto - patalpos ribas, apskaičiuoti plotą, tūrį, vertę, baigtumą bei surinkti kitus duomenis.

Kadastriniai matavimai taip pat gali būti atliekami, kai pastogė (palėpė) yra nepradėta įrengti.

Jeigu pastogė (palėpė) yra pastatyta kartu su visu pastatu, tuomet dėl tokios nepradėtos įrengti pastogės (palėpės) kadastro duomenų įrašymo į kadastrą, t.y.

Žemės Sklypo Kadastro Duomenų Atnaujinimas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, žemės sklypo kadastrinių matavimų atnaujinimas yra būtinas, jeigu žemės sklype pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti, nugriauti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).

Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto, griovimo) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, nugriauti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.

Tokiu atveju atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys kadastro tvarkytojui gali būti pateikiami po statinio kadastro duomenų įregistravimo ar pakeitimo Nekilnojamojo turto registre.

Statinių Kadastriniai Matavimai - Inventorizacija

Kadastriniai matavimai pastatams - inventorizacija - vienas svarbiausių veiksnių registruojant bei apibrėžiant nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai - veiksmai, kuriais identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, nekilnojamųjų daiktų geometriniai ir techniniai parametrai, apskaičiuojami žemės sklypo bei jame esančių žemės naudmenų plotai ir kiti šį daiktą apibūdinantys faktiški kadastro duomenys.

Ši paslauga reikalinga kai:

• pastatai ar statiniai pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti ar kitaip pertvarkyti;
• statinius reikia padalyti, atidalyti ar atlikti turto objektų pertvarkymą, kai vieno nekilnojamojo daikto dalis atidalijama nesudarant atskiro nekilnojamojo daikto ir sujungiama su greta esančiu nekilnojamuoju daiktu.;
• reikia suformuoti naujus turto objektus;
• reikia surinkti inžinerinių tinklų, statinių kadastrinius duomenis.

Statinių kadastrinių matavimų paskirtis - nustatyti turto dydį, fizinę būklę, turto vertę, fiksuoti nekilnojamojo turto pakitimus ir kitus rodiklius, apibūdinančius nekilnojamojo turto objektą.

Šių rodiklių reikia nekilnojamojo turto apskaitai, sandoriams, apmokestinimui, turto ir teisių į turtą registravimui. Nekilnojamojo turto inventorizacija, ypač kai kalbama apie didesnius nei 80 m² pastatus, yra svarbus procesas, reikalaujantis atidumo ir žinių. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su tokio tipo pastatų inventorizacija Lietuvoje.

Kadastriniai matavimai ir jų svarba

Statinių kadastriniai matavimai atspindi svarbiausius nekilnojamojo turto duomenis:

• Dydį
• Fizinę būklę
• Turto vertę
• Buvimo vietą
• Kitus objekto rodiklius

Taip pat fiksuojami bet kokie nekilnojamojo turto pakitimai. Šie matavimai yra būtini norint įregistruoti pastatą Nekilnojamojo turto registre ir atlikti bet kokius su juo susijusius teisinius veiksmus.

Dokumentai, reikalingi inventorizacijai

Norint atlikti pastato inventorizaciją, savininkas turės pateikti tam tikrus dokumentus:

• Pastato projektą
• Kontrolinę geodezinę nuotrauką
• Kitus inspekcijai reikalingus dokumentus

Statybų inspekcija, patikrinusi pateiktus dokumentus, priima sprendimą dėl pažymos apie nebaigtos pastato statybos atitikimą projektui išdavimo.

Dvibūčių gyvenamųjų namų ypatumai

Dvibūčių gyvenamųjų namų kadastriniai matavimai atliekami panašiai kaip ir vienbūčių. Atlikus viso statinio kadastrinius matavimus, gavus pažymą apie statybos darbų atitikimą projektui ir užregistravus pastatą Registrų centre, papildomai sudaromos atskirų butų kadastrinių matavimų bylos, kurios taip pat turi būti užregistruotos.

Jei butų baigtumas yra toks pats kaip namo, tai statybos inspekcijos pateikti dokumentai butų registravimui nėra būtini.

Sodo namų inventorizacija

Sodo namų kadastriniai matavimai atliekami taip pat kaip ir gyvenamųjų. Tačiau sodo namams iki 80 m² bendro vidaus ploto registravimui nereikalinga statybos inspekcijos pažyma apie nebaigtą statybą. Tokiu atveju namo savininkas Registrų centrui teikia kadastrinių matavimų bylą ir statybos darbų užbaigimo deklaraciją, kurią pasirašo pats savininkas.

Kada reikalingas statybos leidimas?

Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų. Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti? Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius. Tai yra daugiabučiai, visuomeniniai pastatai, degalinės, užtvankos ir kiti rimti statiniai. Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą. Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Plačiau žiūrėsim į šią kategoriją. Būtent čia ir “gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai.

Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius. Taigi, jau žinome kokios kategorijos statinį norime statyti. Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

Trumpai apibendrinant. Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Tiesa. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti.

tags: #pastoges #kadastriniai #matavimai