Paprastojo Remonto Techninis Darbo Projektas: Reikalavimai ir Procedūros Lietuvoje

Planuojant kapitalinį remontą bute, svarbu žinoti, kokie teisės aktai ir procedūros reglamentuoja šį procesą. Lietuvoje tai apibrėžia statybos techniniai reglamentai ir kiti teisės aktai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su buto kapitalinio remonto reglamentavimu. D1-844 buvo atlikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ pakeitimai, kurie įsigaliojo 2024 m. liepos 10 d.

Šie pakeitimai apima:

• Statinio projekto rengimo tvarką.
• Reikalavimus projektų pavadinimams.
• Projektavimo darbų rangos sutarčių sudarymo tvarką.
• Techninio darbo projekto rengimo reikalavimus.

Statybos techninis reglamentas „Statinio statybos rūšys“ statybos sektorių pagal atliekamų darbų pobūdį ir apimtis suskirsto į statybos rūšis. Pagal tai nustatoma ar reikalingas projektas ir leidimas statybos darbų vykdymui.

Pagrindinės statybos rūšys:

• Naujo statinio statyba.
• Statinio rekonstravimas.
• Statinio kapitalinis remontas.
• Statinio paprastasis remontas.
• Statinio griovimas.

Reikalingi dokumentai ir leidimai

Kapitalinio remonto atveju, būtina surinkti tam tikrus dokumentus ir gauti leidimus. Štai pagrindiniai iš jų:

• Paprastojo remonto aprašas (projektas): Kultūros paveldo statinio atveju reikalingas paprastojo remonto projektas. Šis aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus.
• Daugumos gyvenamojo namo butų savininkų sutikimas: Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnį, pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844.
• Statybos leidimas: Išduodamas pateikus projektą ir balsavimo protokolą. Statybos leidimą išduoda savivaldybių administracijos.

Statinio projektas

Atsižvelgiant į statinio kategoriją ir statybos darbų rūšį, rengiami statinio projektai:

• Pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas - pastato atnaujinimui (modernizavimui).
• Paprastojo remonto aprašas - statinio, išskyrus branduolinės energetikos objekto ir kultūros paveldo statinius, paprastajam remontui.
• Nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo projektas - šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtame statyti statinyje atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojant naujas patalpas, atliekant atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuotų patalpų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją), taip pat atliekant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtų statyti pastatų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai.

Jeigu numatoma atlikti statybos darbus, priskiriamus skirtingoms statybos rūšims, arba numatoma atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus, tvarkomuosius paveldosaugos darbus, gali būti rengiamas vienas skirtingas statybos rūšis, tvarkomuosius statybos ir paveldosaugos darbus jungiantis statinio projektas, statinio projekto pavadinime nurodant atliekamų darbų rūšis.

Jeigu rekonstruojamo pastato tūris padidėja daugiau negu 100 procentų, jam taikomi įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti naujo statinio projektavimui ir statybai keliami reikalavimai.

Nekilnojamojo turto registre registruotiems statiniams (jų dalims), kurie, turint statybą leidžiantį dokumentą, pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 d. ir neužbaigti ir kurių statybą leidžiantis dokumentas nebegalioja, leidžiama parengti statinių (jų dalių) rekonstravimo arba remonto projektus, aprašus ir pagal juos gauti statybą leidžiančius dokumentus. Statinių (jų dalių), kurie pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 d., statybos pradžia nustatoma vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Kai projektiniuose pasiūlymuose numatyta atskirus statinius statyti etapais, galima rengti atskirų statinių techninius darbo projektus.

Kai rengiamas šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytas statinio projektas ir šio įstatymo nustatyta tvarka privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas rengiamas dviem etapais: pirma rengiami projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, vėliau - techninis darbo projektas. Kai rengiamas šio straipsnio 1 dalies 5-13 punktuose nurodytas statinio projektas ar kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, statinio projektą galima rengti vienu etapu, kuris atitinka abu statinio projekto rengimo etapus ir šiems etapams taikomus reikalavimus.

Jeigu statinio projektas rengiamas vienu etapu, kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pranešant apie statybos pradžią arba atliekant statybos užbaigimo procedūras, pateikiamas šio straipsnio 1 dalies 5-13 punktuose nurodytas statinio projektas ar aprašas. Statinio projekto ir jo rengimo etapų sudėtį nustato aplinkos ministras.

Statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, šio įstatymo 27 straipsnio 11 dalyje nurodytais atvejais, taip pat kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinių griovimo projektai vykdant teismų sprendimus ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus rengiami tik aplinkos ministro nustatytais atvejais.

Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais arba, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, Vyriausybės nutarimais, kuriais patvirtinti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialieji planai ir pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma) medžiaga; specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie gauti); prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.

Specialiesiems reikalavimams gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijai prašymą ir aplinkos ministro nustatytą užpildytą formą su žemės sklypo ir projektuojamo statinio (statinių grupės) duomenimis.

Jeigu pateikti ne visi specialiesiems reikalavimams išduoti privalomi pateikti dokumentai ar prašantis išduoti specialiuosius reikalavimus asmuo negali įgyvendinti statytojo (užsakovo) teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte (išskyrus atvejus, kai įgyvendinamas ypatingos valstybinės svarbos projektas ir yra priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo patvirtintas ypatingos valstybinės svarbos projekto specialusis planas ir pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra) ir 3 punkte nustatytus reikalavimus, apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus pateikimo dienos pranešama prašymą pateikusiam asmeniui. Trūkstamiems dokumentams pateikti nustatomas 30 darbo dienų terminas. Jeigu per šį terminą prašymą pateikęs asmuo nepateikia trūkstamų dokumentų, jis per 3 darbo dienas nuo šio termino pabaigos dienos informuojamas, kad, norėdamas gauti specialiuosius reikalavimus, privalo teikti naują prašymą.

Savivaldybės administracija, gavusi šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis, per 3 darbo dienas pateikia aplinkos ministro patvirtintos formos paraiškas.

Specialieji paveldosaugos reikalavimai ir specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai parengiami per 7 darbo dienas gavus savivaldybės administracijos paraišką ir pateikiami savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui, atliekančiam savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas (toliau - savivaldybės vyriausiasis architektas). Savivaldybės vyriausiasis architektas, gavęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis, per 10 darbo dienų parengia specialiuosius architektūros reikalavimus. Savivaldybės vyriausiasis architektas gali konsultuotis su visuomene dėl specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo, jeigu rengdamas šiuos reikalavimus nustato papildomos informacijos, kurią gali suteikti visuomenė, poreikį. Tokiu atveju specialiųjų architektūros reikalavimų projektas paskelbiamas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir konsultuojamasi su visuomene aplinkos ministro nustatyta tvarka. Konsultuojantis su visuomene, savivaldybės vyriausiojo architekto sprendimu specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo terminas pratęsiamas ne ilgiau kaip 20 darbo dienų.

Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus nagrinėja, jeigu reikia, šiuos reikalavimus nustačiusioms institucijoms siūlo pakeisti (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus) savivaldybės vyriausiasis architektas. Jeigu dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų pakeitimo nekyla poreikis kreiptis į juos išdavusias institucijas, specialieji reikalavimai išduodami per 3 darbo dienas nuo specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo dienos. Jeigu savivaldybės vyriausiasis architektas priima sprendimą teikti siūlymus dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ar specialiųjų architektūros reikalavimų pakeitimo, šie reikalavimai turi būti suderinti per 3 darbo dienas nuo jų gavimo dienos. Jeigu per šį terminą specialieji paveldosaugos reikalavimai, specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ar specialieji architektūros reikalavimai su juos išdavusiomis institucijomis suderinti, specialieji reikalavimai išduodami per 3 darbo dienas nuo suderintų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo dienos. Jeigu šių reikalavimų suderinti nepavyksta, savivaldybės vyriausiasis architektas perduoda ginčą dėl specialiųjų reikalavimų suderinamumo nagrinėti savivaldybės mero sudarytai komisijai. Išnagrinėjus ginčą, savivaldybės vyriausiasis architektas išduoda specialiuosius reikalavimus per 3 darbo dienas nuo ginčą išsprendusios komisijos sprendimo priėmimo dienos.

Savivaldybės mero sudarytoje komisijoje, kurios darbo nuostatus tvirtina aplinkos ministras, turi dalyvauti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus išduodančių institucijų atstovai. Savivaldybės mero sudaryta komisija per 10 darbo dienų balsų dauguma gali nuspręsti:

1. siūlyti savivaldybės vyriausiajam architektui išduoti specialiuosius reikalavimus vadovaujantis šios komisijos suderintais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais ir (ar) specialiaisiais architektūros reikalavimais;
2. perduoti ginčą nagrinėti aplinkos ministro ir kultūros ministro sudarytai komisijai (jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas ar atsiranda bent vieno komisijos nario asmeninis suinteresuotumas ginčo baigtimi ar kitoks pagrindas nusišalinti arba to motyvuotai prašo statytojas (užsakovas)).

Šio straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytu atveju savivaldybės mero sudaryta komisija per 3 darbo dienas ginčą perduoda nagrinėti aplinkos ministro ir kultūros ministro sudarytai komisijai. Aplinkos ministras ir kultūros ministras tvirtina šios komisijos nuostatus ir sudėtį.

Per 10 darbo dienų išnagrinėjusi ginčą dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų suderinamumo, aplinkos ministro ir kultūros ministro sudaryta komisija gali nurodyti savivaldybės vyriausiajam architektui išduoti specialiuosius reikalavimus vadovaujantis šios komisijos suderintais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais ir (ar) specialiaisiais architektūros reikalavimais. Kilus ginčui dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų suderinamumo, specialiųjų reikalavimų išdavimo procedūros sustabdomos ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminas neskaičiuojamas, kol ginčas išsprendžiamas.

Specialieji architektūros reikalavimai, taikomi statinio projektui, privalomi šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. Kitais atvejais specialieji architektūros reikalavimai išduodami statytojo (užsakovo) iniciatyva.

Kai specialieji reikalavimai (specialieji architektūros reikalavimai, specialieji paveldosaugos reikalavimai, specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai) yra privalomi šio įstatymo, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo nustatytais atvejais, savivaldybės administracija viešai paskelbia specialiuosius reikalavimus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos va...

Projektavimo darbų rangos sutartis

Projektavimo darbų rangos sutartis sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis. Sutartis gali būti sudaroma viena abiem projekto etapams (projektiniams pasiūlymams ir techniniam darbo projektui) arba atskirai kiekvienam statinio projekto etapui. Taip pat sutartis gali būti sudaroma vienam etapui - projektiniams pasiūlymams, techniniam darbo projektui, supaprastintam projektui (naujos statybos, rekonstravimo), paprastojo remonto ar griovimo projektui, kapitalinio, paprastojo remonto ar griovimo aprašui, pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektui, nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo projektui.

Techninio darbo projekto rengimas

Techninį darbo projektą rengia projektuotojas, parengęs projektinius pasiūlymus. Jei techninį darbo projektą rengia kitas projektuotojas, jis privalo paskirti projekto vadovą, įvykdyti patvirtintų projektinių pasiūlymų sprendinių reikalavimus, techninio darbo projekte nurodyti projektinius pasiūlymus parengusį projektuotoją, ir jį informuoti apie projektinių pasiūlymų klaidas (kai jų yra), gauti architektūros kūrinio autoriaus pritarimą techniniam darbo projektui. Techninio darbo projekto projektuotojas atsako už parengto techninio darbo projekto sprendinių kokybę ir jų atitiktį projektinių pasiūlymų sprendiniams, kad techninis darbo projektas atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, kitų teisės aktų reikalavimus.

Projektinių pasiūlymų ir techninio darbo projekto rengimas

Kai rengiamas Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nurodytas statinio projektas ir šio įstatymo nustatyta tvarka privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas rengiamas dviem etapais: pirma rengiami projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, vėliau - techninis darbo projektas. Kai rengiamas Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6-13 punktuose nurodytas statinio projektas ir(ar) kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, statinio projektą galima rengti vienu etapu, kuris atitinka abu statinio projekto rengimo etapus ir šiems etapams taikomus reikalavimus. Jeigu statinio projektas rengiamas vienu etapu, su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pranešant apie statybos pradžią arba atliekant statybos užbaigimo procedūras, pateikiamas Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6-13 punktuose nurodytas statinio projektas arba aprašas.

Projekto vadovas

Projekto rengimui vadovauja projekto vadovas, turintis reikiamą kvalifikaciją. Bendruoju atveju rengiant projektinių pasiūlymų bendrąją, sklypo plano ir architektūrinę dalis, projektui vadovauja reikiamą kvalifikaciją turintis architektas arba statybos inžinierius (išskyrus architektūrinę dalį). Rengiant susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų projektinius pasiūlymus, kai šių statinių statybai reikia statybą leidžiančio dokumento, jiems vadovauja reikiamą kvalifikaciją turintis architektas arba statybos inžinierius (išskyrus architektūrinę dalį).

Projektinių pasiūlymų apimtis ir detalumas

Projektinių pasiūlymų apimtis ir detalumas turi būti pakankamas statytojo sumanymui suprasti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir techniniam darbo projektui parengti. Bendruoju atveju projektinių pasiūlymų sudedamosios dalys nurodytos šio reglamento 8 priede, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju papildomos projektinių pasiūlymų sudedamosios dalys nustatomos atsižvelgus į projektuojamo statinio specifiką ir specialiuosius reikalavimus, kai jie išduoti. Projektinių pasiūlymų sudedamųjų dalių sprendiniuose nurodomi projektuojamo statinio architektūros, infrastruktūros, želdynų ir kiti pagrindiniai sprendiniai, pakankami statytojo sumanymui suprasti, statinių funkcijai ir paskirčiai pagrįsti, be vidinių pastato inžinerinių sistemų ir (ar) komunikacijų išdėstymo sprendinių, konkrečių techninių specifikacijų, detalių skaičiavimų ir juos pagrindžiančių schemų.

Visais atvejais techniniame darbo projekte privaloma pastatų (patalpų) aukštų planuose atitinkamu masteliu pavaizduoti atitinkamų projekto dalių projektinius sprendinius nurodant projektuojamų statinio architektūros ir konstrukcinių elementų, įrenginių, inžinerinių sistemų elementų dydį, padėties matmenis ir kitą informaciją. Projektinius pasiūlymus ir techninį darbo projektą privaloma rengti taikant statinio informacinio modeliavimo metodus vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1061 „Dėl statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo atvejų nustatymo”.

Planai ir schemos

Šio reglamento 9 priede nurodyti planai (situacijos planas (M 1:1000-1:20 000); sklypo planas (statinių išdėstymo planas ir jų sąrašas nurodant statybos rūšį) (M 1:500-1:1000); sklypo vertikalusis planas (sklypo aukščių planas); sklypo sutvarkymo (aplinkotvarkos) planas (M 1:200-1:500); suvestinis sklypo inžinerinių tinklų planas (M 1:200-1:500); už sklypo ribų esančių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų) rengiami vadovaujantis aktualiu, ne senesniu kaip 3 metų topografiniu ir inžineriniu planu (duomenys pasiekiami per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje) (nuo statinio projektavimo pradžios), kuris prireikus patikslinamas projekto rengimo metu.

Projekto perdavimas ir keitimas

Projektuotojas statytojui projektą perduoda pagal perdavimo-priėmimo aktą. Kompiuterinėje laikmenoje įrašomos projekto kopijos minimaliosios raiškos reikalavimas, maksimalus rinkmenos dydis, galimi rinkmenos tekstinių ar grafinių dokumentų formatai, kiti reikalavimai, nustatyti STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai, statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

Projektas keičiamas sudarius papildomą sutartį su projektuotoju ir statytojui patvirtinus papildomą techninę užduotį. Projekto sprendinių pakeitimai privalo atitikti Reglamente (ES) Nr. Po statybą leidžiančio dokumento išdavimo projekto keitimai ir (ar) taisymai po ekspertizės metu pateiktų pastabų atliekami parengiant naujos laidos projektą ar projekto sprendinių dokumentą (-us), šiam projektui ar projekto sprendinių dokumentui (-ams) suteikiama nauja laida. Jei projektas ar projekto sprendinių dokumentas (-ai) keičiami ir (ar) taisomi kelis kartus, kiekvieną kartą projektui ar projekto sprendinių dokumentui (-ams) suteikiama nauja laida. Projekto, projekto sprendinių dokumentų keitimai ir (ar) taisymai įforminami LST 1516:2015 nustatyta tvarka.

Projekto tvirtinimas

Statinio projektas iki statybą leidžiančio dokumento (kai jis privalomas) gavimo ir (ar) pranešimo apie statybos pradžią pateikimo (kai pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio nuostatas privalomas ekspertizės aktas, statytojas (užsakovas) projektą tvirtina gavęs šį aktą) turi būti patvirtintas statytojo (užsakovo). Statytojo (užsakovo) pritarimas parengtam statinio projektui įforminamas tvarkomuoju dokumentu, jį ir statinio projektą tvirtinant elektroniniu parašu, kai statytojas (užsakovas) yra Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija arba projektas statytojo (užsakovo) tvirtinamas žyma „tvirtinu“ ir elektroniniu parašu, kai statytojas (užsakovas) yra Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo.

Informacijos teikimas

Su prašymu teikiami į kompiuterinę laikmeną įrašyti projektiniai pasiūlymai, projektinių pasiūlymų vaizdinė informacija, 61 punkte nurodyti duomenys apie statinius ar jų dalis, statytojo įgaliojimas raštu pateikti prašymą (jei prašymą teikia įgaliotas asmuo). Prašymas, projektiniai pasiūlymai ir kiti dokumentai teikiami per IS „Infostatyba“ www.planuojustatau.lt, užpildomi atitinkami laukai, nurodytose vietose įkeliami privalomi dokumentai, suformuojami pagal nurodytus reikalavimus.

Patarimai planuojant statybos darbus

Planuojant statybos darbus reikia įvertinti kokiai statybos rūšiai bus priskiriami numatomi darbai. Tinkama statybos vadyba gali sutaupyti laiko ir pinigų. Svarbu žinoti norus, turimus finansinius, laiko ir kitus resursus.

Remonto sąnaudų apskaita ir mokestinis reglamentavimas

Modernizavimo išlaidų registravimas apskaitoje priklauso nuo darbų rezultato. Pastato esminis pagerinimas yra laikomas ilgalaikio turto pasigaminimu. PVM skaičiuojamas tik dėl pastatų esminio pagerinimo. Remonto išlaidos iš karto registruojamos ilgalaikio turto sąskaitoje.

Keletas situacijų, susijusių su remonto sąnaudų apskaita:

• Iki naudojimo pradžios patirtos remonto išlaidos įtraukiamos į įsigyto turto vertę.
• Po rekonstrukcijos nustatyta naujoji vertė naudojama apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį nuo kitų metų.

Sprendimą dėl atlikto remonto įforminimo priima pati įmonė.

tags: #paprastasis #remontas #techninis #darbo #projektas