Ilgėjanti gyvenimo trukmė - didelis žmonijos laimėjimas, lemtas daugelio teigiamų pokyčių svarbiausiose žmonių veiklos srityse. Šie procesai sparčiai keičia daugelio valstybių demografinę struktūrą. Gyventojų senėjimo problema kompleksinė, apimanti įvairias sritis. Gyventojų senėjimas Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, sukelia sudėtingus daugelio sričių socialinius ir ekonominius pokyčius, kuriuos svarbu teisingai įvertinti ir numatyti, kad būtų galima laiku imtis veiksmų.
Vidutinė gyvenimo trukmė - tikimybinis rodiklis, rodantis, kiek vidutiniškai metų gyvens kiekvienas gimęs arba sulauks tam tikro amžiaus žmogus. Gyvenimo trukmė ilgėja visame pasaulyje. Tai yra vienas didžiausių žmonijos pasiekimų. Iškyla klausimas, ar ilgesnis gyvenimas reiškia sveikesnį gyvenimą?
Juk žymus Lietuvos rašytojas, filosofas, publicistas, mokytojas, humanistas ir kultūros veikėjas, sveikos gyvensenos pradininkas Vydūnas - (1868 -1953 m.) teigė ,,Žymiai svarbiau yra sveikatą tausoti ir stiprinti negu ligas gydyti”.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 1948 m. įtvirtino nuostatą, kad „Sveikata - tai ne tik ligų ar fizinės negalios nebuvimas, bet ir įvairiapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė“.
Mūsų visų uždavinys - išaiškinus senėjimo mechanizmus, rasti būdų kaip juos pristabdyti ir atitolinti senatvę. Reikia nuolat rūpintis imuniteto stiprinimu, siekti lėtinių ligų rizikos veiksnių prevencijos. Vengti streso, įtampos, pervargimo, skubos ir konfliktų. Atsisakyti nesveikų gyvensenos įpročių: nerūkyti, nevartoti alkoholio, psichotropinių ir narkotinių medžiagų, nepersivalgyti.
Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 557 tūkst. asmenų, vyresnių nei 65 m. (19,9 proc. visų gyventojų). Mažas gimstamumas ir ilgėjanti gyvenimo trukmė lemia jau kelis dešimtmečius ryškėjančias gyventojų senėjimo tendencijas ir Europoje, ir Lietuvoje.
- 2020 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje siekė 70, moterų - 80 metų.
- 2021 m. atitinkamai vyrų - 69,6 metų, moterų - 78,9 metų.
- 2022 metais šie rodikliai nežymiai pagerėjo - vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo - 70,8 metų, moterų - 79,5 metų.
Moterys gyvena ilgiau nei vyrai (2021 m. - 82,9, palyginti su 77,2 metų), Ispanijoje yra ilgiausia vidutinė gyvenimo trukmė - 83,3 metų. Švedijoje (83,1 metų), Liuksemburge ir Italijoje (po - 82,7 metų).
Anot gydytojo kardiologo, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriaus habil. dr. Viliaus Jono Grabausko, mirčių nuo LNL mažėjo dėl gerėjančios šalies socialinės ir ekonominės padėties, moksliniais įrodymais grįstos sveikatos politikos, prigyjančių sveikos gyvensenos įpročių, tačiau vidutinė mūsų šalies žmonių gyvenimo trukmė kol kas išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje.
„Atlikus ilgalaikį Kauno gyventojų stebėjimą, paaiškėjo, kad didėjant nustatytų LNL rizikos veiksnių (tokių kaip rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, per didelė cholesterolio ir gliukozės koncentracija kraujyje) skaičiui nuo 0 iki 6, mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja daugiau nei keturis kartus, - sako LSMU profesorius. - Kaip rodo mūsų mokslininkų atlikti epidemiologiniai tyrimai, Lietuvoje mažėja rizika susirgti LNL, nes mažėja rūkančių vyrų, daugėja sveikai besimaitinančių, normalų kūno svorį ir lipidų koncentraciją kraujyje turinčių žmonių. Deja, nemažai žmonių vis dar gyvena nepakankamai sveikai.“
Gyvensenos įpročiai ir jų įtaka
Gyvensenos įpročiai formuojasi vaikystėje, todėl labai svarbu, kad šeima, darželis ir mokykla aktyviai dalyvautų ugdant sveiką gyvenseną. LSMU mokslininkai, 35 metus stebėdami Kauno kohortą, išsiaiškino, kad didesnis arterinis kraujospūdis ir kūno svoris vaikystėje susiję su padidėjusiu kraujospūdžiu ir nutukimu bei ikiklinikine ateroskleroze sulaukus vidutinio amžiaus.
Tikrinant vaikų sveikatą, būtina vertinti jų kraujospūdį ir antropometrinius duomenis (ūgį, svorį, kūno masės indeksą, atskirų kūno dalių apimtis) - jie svarbūs prognozuojant LNL riziką suaugus. Dažnai prastą sveikatą bandoma aiškinti paveldimumu.
„Genai iš tiesų yra svarbūs. Mūsų mokslininkai nustatė, kad jei artimi vyrų giminaičiai (tėvai, broliai ar seserys) sirgo miokardo infarktu, 24 proc. padidėja tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, - teigia prof. V.J.Grabauskas. - Paradoksalu, tačiau Lietuvos gyventojams būdingi genų variantai, kurie siejami su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Sveika gyvensena taip pat mažina nepalankių genų įtaką.“
Pavyzdžiui, pakankamas fizinis aktyvumas padeda išvengti nutukimo žmonėms, turintiems kūno svorio didėjimą skatinančius genų variantus. Vartojant mažiau gyvulinės kilmės riebalų galima sumažinti su didesne cholesterolio koncentracija kraujyje susijusių genų poveikį.
LSMU mokslininkai nustatė, kad daugelis gyvensenos nulemtų rizikos veiksnių yra svarbūs ne kuriai nors vienai LNL, bet kelioms šios grupės ligoms. Pavyzdžiui, kasdien rūkantys vyrai 1,6 karto dažniau mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų, 2,2 karto dažniau nuo galvos smegenų insulto ir net 12 kartų dažniau sirgo plaučių vėžiu nei nerūkantys.
Šie ir kiti duomenys, gauti daug metų stebint Kauno kohortas, labai prisidėjo kuriant Pasaulio sveikatos organizacijos integruotos LNL profilaktikos koncepciją ir formuojant mokslu pagrįstas pasaulio, Europos ir nacionalines LNL profilaktikos ir kontrolės strategijas, taip pat 2013-2020 m. pasaulinį veiksmų planą.
Subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas
Norintiems sveikiau gyventi prof. V.J.Grabauskas pataria laikytis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų ir rinktis vidutinio intensyvumo fizinį aktyvumą, pavyzdžiui, greitą ėjimą, bent 150 min. per savaitę. Taip pat atsisakyti greitojo maisto, saldintų gėrimų, riboti riebius, saldžius produktus, valgyti daugiau daržovių ir vaisių (400-600 g per dieną), pilno grūdo produktų, ankštinių ir riešutų (30 g per dieną).
Paaugliams, jaunimui svarbu nepradėti rūkyti ar vartoti alkoholinių gėrimų, o turintiems šių žalingų įpročių kuo greičiau jų atsikratyti. Be to, patariama dalyvauti prevencinėse lėtinių ligų patikros programose, kad kuo anksčiau būtų nustatyti pakitimai ir pradėta jų kontrolė.
Socialinė izoliacija ir senjorų gyvenimo kokybė
Siekiant išsiaiškinti produktus ir paslaugas, kuriomis tikimasi pailginti pagyvenusių žmonių „sveiko“ gyvenimo trukmę, asociacija Europos judėjimas Lietuvoje atliko išsamų tyrimą. Remiantis Lietuvos savivaldybių atsakingų asmenų ir Lietuvos seniūnų apklausa identifikavome pagrindines senjorų gyvenimą apimančias sritis ir problematiką bei galimus jos sprendimus.
Vienatvė ir socialinė izoliacija yra pagrindiniai senjorų sergamumo ir mirtingumo rizikos veiksniai. Ypač pažeidžiami patys vyriausieji suaugusieji, gyvenantys vieni. Remiantis naujausiais tyrimais, 20-30 proc.
Tyrimas parodė, kad socialinės apsaugos ir sveikatos paslaugos yra svarbiausios paslaugos senjorams, kadangi yra tiesiogiai susijusios su jo asmeniu ir turėtų būti teikiamos „čia ir dabar“.
Mobilumas, kaip ir informavimas ir švietimas, yra universalios paslaugos, kurios susijusios su visų kitų paslaugų. Lietuvoje tai ypač aktualu žmonėms, gyvenantiems atokiose vietovėse. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje aktualiausias yra senjorų pavežėjimo poreikis, kuris tampa dar labiau aktualus moksleivių atostogų metu.
Darbo veiksnys senatvėje
VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto tyrėjos dr. K. Zitikytė ir prof. G. Kasnauskienė savo tyrime detaliai analizavo, kokie veiksniai lemia Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių pasirinkimą dirbti sulaukus pensinio amžiaus. Pirmiausia įvertinti asmeniniai veiksniai, kurie galėtų daryti poveikį šiam sprendimui.
Tyrimas atliktas remiantis 2017-2021 m. duomenimis. Tyrimo imtis - 16,8 tūkst. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Lietuvoje didėja dirbančių senatvės pensijų gavėjų dalis: 2010 m. dirbo 9,2 proc. visų senatvės pensijų gavėjų, o 2022 m. - 12 proc.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad didesnis vidutinis darbo užmokestis, gautas per paskutinius kelerius metus iki pensijos, padidina tiriamųjų tikimybę dalyvauti darbo rinkoje išėjus į pensiją.
Vienas svarbiausių veiksnių, priimant sprendimą ilgiau likti darbo rinkoje, vis dėlto yra sveikata, nes ilgainiui, didėjant amžiui, sveikatos būklė pradeda riboti darbo galimybes. Neturintis sveikatos pagyvenęs žmogus, kad ir kokių socialinių ar finansinių motyvų turėtų, dirbti negali.