Būtasis Kartinis Laikas: Taisyklės ir Vartojimas Lietuvių Kalboje

Lietuvių kalbos gramatinė sandara yra fleksinio tipo. Morfologija yra gramatikos šaka, tirianti žodžių formas, formų santykius ir sistemas (morfologinė kategorija), kaitybos paradigmas. Taigi, aptarkime vieną iš veiksmažodžio laikų - būtąjį kartinį laiką.

Veiksmažodžio laikai nurodo, kada veiksmas vyksta: dabartyje, praeityje, ar ateityje. Būtasis laikas skirstomas į dvi formas: būtąjį kartinį ir būtąjį dažninį.

Būtasis kartinis laikas vartojamas tada, kai norime nurodyti, kad veiksmas vyko konkrečiu momentu praeityje ir jau yra pasibaigęs. Štai iliustracija:

Būtojo Kartinio Laiko Vartojimas

Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiuose klaidų gali kilti rašant vienaskaitos II asmens galūnes, kai atsakoma į klausimą „ką veikei?“. Jei III asmens galūnė yra -o, tuomet vienaskaitos II asmenyje rašome galūnę -ai. Jei III asmens galūnė yra -ė, tai II asmenyje rašome galūnę -ei.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į vienaskaitos I asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikiau?“. Kai galūnės pradžioje yra j, rašome -au. Kitais atvejais, kai galūnėje girdime e, rašome -iau.

Norint suprasti, kaip taisyklingai vartoti būtojo kartinio laiko formas, panagrinėkime kelis pavyzdžius:

• Aš ėjau (ką veikiau?)
• Tu ėjei (ką veikei?)
• Jis/Ji ėjo (ką veikė?)

Daiktavardžių Linksniuotės

Pagal kaitybos kamienus skiriamos daiktavardžių 5 linksniuotės: (i)a (darbáms, bróliams), (i)u (sūnùms), (i)o (mergóms, marčióms), ė (katms), i (ausms); tik iu kamieno negalima nustatyti iš dgs. naudininko, nes jis yra gavęs produktyviausio (i)a kamieno galūnes (vasiams, skačiams kaip arkliáms, svečiáms).

Prie i linksniuotės prisišliejo senojo priebalsinio kamieno formos (piemenms, seserms). Remiantis vyraujančiomis (i)a ir (i)o linksniuotėmis linkstama daryti ir kai kurias u ir i linksniuočių formas (dgs. vard. sūna kaip vaika, vns. įn.).

Lietuvių kalbos būdvardžiai kaitomi giminėmis, skaičiais ir linksniais. Jų formos yra priklausomos nuo daiktavardžių ar įvardžių, su kuriais derinamos.

Dalyvių Vartojimas

Lietuvių kalbos dalyviai turi veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių. Jie yra svarbiausia priemonė reikšti veikiamosios ir neveikiamosios rūšies skirtumams. Veikiamieji dalyviai yra 4 laikų: esamojo su priesaga -nt- (drbąs / drbantis, -i), prie jų priklauso ir pusdalyvis su priesaga -dam- (drbdamas, -à), būtojo kartinio ir būtojo dažninio su priesaga -us- (drbęs, -usi, drbdavęs, -usi) ir būsimojo su priesaga -siant- (drbsiąs, -ianti).

Neveikiamieji dalyviai yra 3 laikų: esamojo su priesaga -m- (drbamas, -à), būtojo su priesaga -t- (drbtas, -à), būsimojo su priesaga -si-m- (drbsimas, -à).

Dalyviai ir Pagalbiniai Veiksmažodžiai

Dalyviai su pagalbiniu veiksmažodžiu bti sudaro tariniu einančias konstrukcijas, vadinamas sudėtinėmis laikų ir nuosakų formomis. Sudėtinės formos su esamojo laiko neveikiamaisiais dalyviais pagal rūšį priešinamos atitinkamų laikų ir nuosakų vientisinėms formoms (plg. esù nẽšamas - nešù, buvaũ / bčiau nẽšamas - nešiaũ / nèščiau, bk nẽšamas -nèšk), su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais - sudėtinėms formoms su būtojo kartinio laiko veikiamaisiais dalyviais, tam tikrais atvejais - ir vientisinėms formoms (plg. esù / buvaũ / bsiu nẽštas - esù / buvaũ / bsiu nẽšęs, nešiaũ; bčiau nẽštas - bčiau nẽšęs; bk nẽštas - bk nẽšęs, nèšk).

Su esamojo laiko veikiamaisiais dalyviais, turinčiais priešdėlį be-, daromos sudėtinės pradėtinės formos (buvaũ / bdavau / bsiu benešs, bčiau / bk benešs).

Padalyvių Vartojimas

Lietuvių kalbos padalyviai - sustabarėjusios veikiamųjų dalyvių formos. Jie daromi su tomis pačiomis priesagomis kaip atitinkamų laikų veikiamieji dalyviai, bet nelinksniuojami. Yra 4 laikų: esamojo (drbant), būtojo kartinio (drbus), būtojo dažninio (drbdavus) ir būsimojo (drbsiant).

Kalbant apie taisyklinga dalyvio, pusdalyvio ir padalyvio taisyklingą vartojimą reikėtų pirmiau aptarti kas tai yra dalyvis, pusdalyvis ir padalyvis.

tags: #dalyvis #butasis #kartinis #laikas