Būsto paskolos - svarbus finansinis įsipareigojimas, reikalaujantis atsakingo požiūrio ir kruopštaus planavimo. Šiame straipsnyje aptarsime būsto paskolų gavimo aspektus, atsakingo skolinimosi principus ir automatizavimo įtaką bankininkystės sektoriuje, remiantis "Danske Bank" patirtimi.
Būsto Paskolų Suteikimo Sąlygos ir Konsultacijos
Priklausomai nuo įkeičiamo turto rūšies, amžiaus ir vietovės, bankas suteikia būsto paskolą iki 85 proc. turto vertės. Paskolos suteikiamos asmenims iki 66 m. Taip pat taikomos nuolaidos, jei naudojamasi ar ketinama naudotis kitomis banko teikiamomis paslaugomis.
Konkretus pasiūlymas yra nustatomas atlikus išsamų finansinį įvertinimą, todėl kiekvienam klientui palūkanų norma yra skirtinga ir nustatoma individualiai. Papildomai informuojame, jog DNB Bankas teikia paskolas fiksuotomis arba kintamomis palūkanomis. Nuo to priklauso, kokio dydžio palūkanas reikia mokėti už paskolą.
Pajamos ir Laiduotojai
Šioje situacijoje, laiduotojais gali būti tėvai, tačiau vertinamos gali būti pajamos užsienyje dirbančių asmenų tik pagal neterminuotą sutartį ne trumpiau kaip 1 metus ir kurių pajamos yra pakankamos kredito grąžinimui ir palūkanų mokėjimui.
Minimalios Pajamos
Minimalios pajamos, reikalingos paskolai gauti, priklauso nuo šeimos sudėties ir gyvenamosios vietos:
- Vilnius:
- Kredito gavėjo šeimoje 1 suaugęs asmuo: 350 EUR
- Kredito gavėjo šeimoje > 1 suaugęs asmuo
- Kaunas, Klaipėda:
- Kredito gavėjo šeimoje 1 suaugęs asmuo: 300 EUR
- Kredito gavėjo šeimoje > 1 suaugęs asmuo
- Panevėžys, Šiauliai:
- Kredito gavėjo šeimoje 1 suaugęs asmuo: 270 EUR
- Kredito gavėjo šeimoje > 1 suaugęs asmuo
- Kitos vietovės:
- Kredito gavėjo šeimoje 1 suaugęs asmuo: 240 EUR
- Kredito gavėjo šeimoje > 1 suaugęs asmuo
Atsakingo Skolinimosi Nuostatai
Didžiosios būstų įsigijimo karštligės, kai beveik visi suskubo imti paskolas keliasdešimčiai metų, pasekmės daug kam buvo skaudžios - neįvertinę ekonominio nuosmukio rizikos ir užklupti finansinės krizės, žmonės nebesugebėjo vykdyti įsipareigojimų.
Atsakingo skolinimo nuostatai, kuriuos parengė Lietuvos bankas, turėtų apsaugoti žmones nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos ir ugdyti atsakingo skolinimosi įpročius. Ką apie šiuos nuostatus, kurie įsigalioja nuo lapkričio 1 d., turi žinoti kiekvienas iš mūsų?
Pirmiausia turime žinoti tai, kad keičiasi maksimalus paskolos ir įkeisto turto santykis. Pagal Atsakingo skolinimo nuostatus jis negalės būti didesnis kaip 85 proc. įkeičiamo turto rinkos vertės. Tai reiškia, kad žmogus, norintis įsigyti būstą, 15 proc. būsto vertės turės sukaupti ir į banką įnešti pats. Ši suma negalės būti finansuojama kitais finansiniais instrumentais, pavyzdžiui, pasiėmus vartojimo paskolą.
Šiek tiek griežtesni reikalavimai bus taikomi tiems, kurie skolinasi nebe pirmą kartą. Atsakingo skolinimo nuostatai taip pat numato ir maksimalią kredito trukmę - 40 metų. Be to, priimtas sprendimas, kad mėnesinės įmokos bankui neturėtų viršyti 40 proc. asmens gaunamų pajamų.
Atsakymas paprastas - būtinybę keisti skolinimosi įpročius ir skirti daugiau dėmesio atsakingam skolinimuisi. Štai iki krizės dažniausiai žmogus turėjo galimybę būstą gauti „čia ir dabar", pernelyg nemąstydamas apie galimus sunkumus ateityje.
Kai žmogus turėdavo galimybę skolintis pinigų visai būsto kainai padengti, apie riziką mažai kas tegalvodavo. Juk jam nereikėjo mąstyti apie tai, kad praras savo asmenines lėšas - santaupas. Be to, dažnas nenumatė, kad atlyginimų augimas gali sustoti, o mėnesinė įmoka sudaryti daugiau nei pusę šeimos pajamų.
Įmokos už būsto paskolą santykio su pajamomis neribojimas labai skaudžiai atsiliepė prasidėjus sunkmečiui, kai žmogaus atlyginimui sumažėjus kad ir penktadaliu (nekalbant apie darbo praradimo atvejus), įmoka už būsto paskolą pradėjo „ryti“ beveik visas pajamas.
O sunkmečiui įpusėjus ir staiga nukritus nekilnojamojo turto kainoms, užstatyto būsto vertė pasidarė mažesnė už prisiimtus įsipareigojimus. Kai kurie žmonės laikėsi neatsakingos pozicijos, kad pakanka numesti savo būsto raktus bankui ir tegu jau jis tvarkosi su asmens nevykdomais įsipareigojimais.
Taigi, viena vertus, atsakingo skolinimo nuostatai atrodo kaip nauji apribojimai gyventojams. Štai žmonės, kurie buvo suplanavę artimiausiu metu imti paskolą būstui, greičiausiai planus turės kol kas atidėti ir sukaupti reikalingą įnašą.
Kita vertus, aiškūs kriterijai, kiek žmogui būtų „protinga“ vietoj „norėtųsi“ skolintis, vienareikšmiškai bus naudingi visiems. Be abejo, reikės šiek tiek laiko, kol žmonės susipažins ir įvertins visus pokyčius. Tačiau ateityje svarbiausiais dalykais planuojant būsto paskolą išliks atsakomybė, planavimas ir galimybių įvertinimas.
Automatizavimas ir Žmogiškasis Faktorius Bankininkystėje
Norbertas Žioba, Danske banko Verslo plėtros tarnybos direktorius, teigia, kad įmonėms sparčiai automatizuojant didelę dalį procesų, klientams vis dažniau tenka bendrauti su dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę dirbančiais, įvairius veiksmus atlikti išmokytais robotais. Tokius pokyčius skatina ir patys klientai, norėdami reikiamą paslaugą gauti nuotoliniu būdu - čia ir dabar.
Tačiau, kaip rodo „Danske Bank“ patirtis, kartais net ir robotai gali „neatvykti“ į darbą. Tuomet užduotis bent laikinai turi vėl perimti žmonės, kol robotas sugrįš į darbo vietą. Praktika rodo, kad egzistuoja ir daugiau situacijų, kai automatizacijos procese itin svarbiu išlieka žmogiškasis faktorius.
Įdarbinto Roboto Iššūkiai
„Danske Bank“ ekspertės Lauros Puodžiūnaitės, vertinimu, įvairių verslo procesų skaitmenizavimas ir automatizavimas stipriai keičia klientų patirtį ir kuria kitokią vertę vartotojams bei darbuotojams. Robotai vis dažniau perima pasikartojančias, monotoniškas funkcijas šiuolaikinėse organizacijose.
„Procesų robotizavimo technologija leidžia pakartoti įvairius nesudėtingus veiksmus, kuriuos atlikdavo darbuotojai, pavyzdžiui, perkelti duomenis iš vienos sistemos į kitą, iš skirtingų šaltinių surinkti informaciją ir susisteminti bei parengti ataskaitas. Skaičiuojama, kad robotas tą pačią užduotį banke atlieka penkis ar dar daugiau kartų greičiau nei darbuotojas. Tiksliai dirbantis robotas beveik eliminuoja žmogiškosios klaidos galimybę, taip pat mažina kaštus ir didina efektyvumą. Tuo metu monotoniškus darbus patikėję robotams, darbuotojai savo dėmesį ir energiją gali skirti įdomesnėms, daugiau kūrybinio potencialo realizuoti leidžiančioms užduotims“, - sako L. Puodžiūnaitė.
„Danske Bank“ per pastaruosius metus jau įdarbinta daugiau nei 200 robotų. Pasak L. Puodžiūnaitės, praktika rodo, kad vis dėlto robotais negalima visiškai pasikliauti. Kartais nutinka ir taip, kad procesai įmonių viduje stringa, nes robotai tiesiog „neateina į darbą“.
„Įsivaizduokime, jei staiga sustojęs veikti robotas buvo atsakingas už dešimties arba dar daugiau darbuotojų darbo krūvį. Tai ne tas pats, kas tęsti veiklą vienam darbuotojui neatėjus į darbą. Į tokias situacijas reikia reaguoti greitai ir operatyviai. Savo praktikoje esame turėję atvejų, kai robotui „neatėjus į darbą“ komanda turėjo greitai atstatyti roboto procesus. Nors nemaža dalis robotų banke dirba visiškai nepriklausomai, jiems reikalinga nuolatinė žmogaus priežiūra. Kiekvienas robotas turi jį prižiūrintį vadovą, kuris nuolat peržiūri jo veiklą, vertina efektyvumą. Atnaujinus darbo procedūras, robotas, lygiai taip pat kaip ir žmogus, yra „apmokomas” naujų veiksmų“, - banko patirtimi dalijasi Skaitmeninių pokyčių valdymo departamento vadovė Laura Puodžiūnaitė.
Klientų Patirtis ir Žmogiškasis Ryšys
Vis daugiau verslų skaitmeninėje erdvėje turi įsidiegę ir automatizuotus susirašinėjimo robotus (angl. chatbot). Skirtumai, palyginti su realaus konsultanto komunikacija, minimalūs, tačiau L. Puodžiūnaitė pabrėžia, kad kartais, sprendžiant specifines kliento problemas ar užklausas, tokio roboto galimybės baigiasi.
„Kurdami vadinamuosius chatbotus specialistai stengiasi apgalvoti visas galimas situacijas, o eksperimentuojant su mašininio mokymosi technologija, automatizuoti susirašinėjimo robotai sparčiai tobulėja. Šiandien didelę dalį atsakymų į klausimus klientas gali gauti išsiuntęs vos vieną žinutę, tačiau pasitaiko atvejų, kai sistema negali išspręsti užklausos, o klientas yra nukreipiamas į įmonės darbuotoją. Tokios situacijos blogina klientų patirtį, todėl verslai vis dar visiškai neatsisako žmogiškojo ryšio, o automatizaciją kombinuoja su žmogiškuoju kapitalu“, - sako L. Puodžiūnaitė ir pažymi, kad tam tikrais atvejais paslaugų pokyčiai visiškai prigijo klientų kasdienybėje.
„Pastebime, kad klientai dėl kasdienių paslaugų į banko skyrius užsuka vis rečiau, o banko paslaugomis naudojasi savarankiškai, įvairiomis programėlėmis savo telefone. Daugumai klientų tai tampa pagrindiniu įrankiu bankinėms operacijoms atlikti. Iškilus klausimams, žmonės taip pat vis dažniau renkasi bendrauti su banko darbuotoju-virtualiu asistentu jiems patogiu metu, netgi jei banko skyrius nedirba“, - pasakoja specialistė.
Visgi tendencijos rodo, kad nors visame pasaulyje fizinių banko skyrių mažėja, vis dažniau kuriasi visiškai skaitmeninės finansinių paslaugų įmonės, o žmonės noriai priima tam tikrus skaitmeninius procesus, L. Puodžiūnaitė pabrėžia, kad yra atvejų, kai klientai vis dar iš banko tikisi asmeninio ryšio, o pirmenybę teikia gyvai konsultacijai.
„Pastebime, kad priimdami svarbesnius finansinius sprendimus, pavyzdžiui, dėl būsto paskolos ar stambesnės investicijos, klientai yra linkę asmeniškai konsultuotis su banko darbuotojais. Neretai skaitmeninių paslaugų naudojimas nėra susijęs su prieinamais technologiniais sprendimais ar jų patogumu. Turėdami skaitmenines alternatyvas, kai kurie klientai tiesiog iš įpročio renkasi reikalus tvarkyti gyvai. Kita vertus, vartotojų įpročiai gali netikėtai pasikeisti - prasidėjus karantino laikotarpiui, paslaugų vartojimas internetu padidėjo net kelis kartus“, - pasakoja „Danske Bank“ Skaitmeninių pokyčių valdymo departamento vadovė.
Pasak jos, kuriant ir diegiant naujus banko produktus bei technologinius sprendimus, didelis dėmesys skiriamas pačio kliento poreikiams. Siekiant gauti grįžtamąjį ryšį, klientai yra įtraukiami į kūrybinius procesus, tampa komandos dalimi.
Specialistės teigimu, šiandien verslai visame pasaulyje orientuojasi į klientų problemų sprendimus, o ne kaip pritaikyti turimą ar naują technologiją.
„Įrankiai, net ir patys naujausi, savaime dažniausiai sprendžia tik pavienes problemas, tačiau juos sujungus į vieną automatizuotą sprendimą atsiveria kur kas daugiau galimybių kurti teigiamą klientų ir įmonės darbuotojų patirtį. Šiandien specialistai nuolat ieško būdų, kaip sujungti verslo procesų valdymo sistemas, pritaikyti naujausias duomenų analitikos technologijas ir suderinti robotų procesų automatizacijos technologijas“, - apibendrina L. Puodžiūnaitė.
Išsamus vadovas, kaip užsitikrinti geriausią hipotekos palūkanų normą: Įgūdžiai renkantis palūkanų normas
tags: #danske #bank #busto #paskola #konsultacija