Darbo patalpos temperatūros reikalavimai Lietuvoje

Šiandieninė daugelio biurų kasdienybė - prislopintos šviesos, sumažintas šildymas. Kyla klausimas, ar darbdavys privalo užtikrinti tam tikrą temperatūrą ir ar normalu, kad darbuotojai verčiami šalti?

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) aiškina, kad darbo patalpų oro temperatūros parametrus, jų vertes bei matavimo reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 69:2003 ,,Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-770 (toliau - Higienos norma).

Šiluminės aplinkos parametrai

Šiluminės aplinkos parametrai yra oro temperatūra, oro santykinis drėgnumas ir oro judėjimo greitis. Šiluminės aplinkos parametrų vertės yra nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją: lengvas (Ia, Ib), vidutinio sunkumo (IIa, IIb), ir sunkus fizinis darbas (III).

Pavyzdžiui, dirbant biure, žiemos metu, kai darbas nereikalauja fizinės įtampos sėdint (darbo sunkumo kategorija Ia) darbo patalpų oro temperatūra turėtų būti 21 - 25°C, kai darbas reikalauja nedidelės fizinės įtampos sėdint, stovint ar vaikštant (darbo sunkumo kategorija Ib), darbo patalpų oro temperatūra turėtų būti 20 - 24°C, oro santykinis drėgnumas iki 75%, oro judėjimo greitis - ne daugiau kaip 0,2 m/s.

Teisės aktai numato, kad tinkama temperatūra darbo vietoje priklauso nuo to, kokio sunkumo yra darbas ir kokiu metų laiku jis dirbamas. Bendrai temperatūra gali svyruoti nuo 16 iki 27 laipsnių šilumos.

Kuo darbas fiziškai sunkesnis, tuo žemesnė gali būti darbo patalpų temperatūra.

Kai dėl technologinio proceso ypatumų negalima užtikrinti pakankamos šiluminės aplinkos sąlygų, higienos normos 5 priedo 2 lentelėje nurodyta rekomenduojama darbuotojų darbo laiko trukmė darbo vietoje, kurioje aplinkos temperatūra nesiekia pakankamos šiluminės aplinkos temperatūros dydžių.

Darbdavio pareigos ir darbuotojų teisės

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau - DSSĮ) 25 straipsniu, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos (taip pat ir patalpų oro temperatūros) būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose bei imasi priemonių nustatytai rizikai pašalinti arba sumažinti.

Vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961, 10 punktu rizikos vertinimas atliekamas dalyvaujant darbuotojams ar jų atstovams, darbuotojų atstovams saugai ir sveikatai.

Iš darbuotojų renkama ir apibendrinama informacija apie pavojingus įvykius ir rizikos veiksnius, esamus ar galinčius atsirasti jų darbo vietose. Su darbuotojais arba darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai aptariamos numatomos rizikos šalinimo ir mažinimo priemonės ir nustatomas taikomų priemonių veiksmingumas bei tinkamumas. Su rizikos vertinimo rezultatais supažindinami darbuotojai, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas.

DSSĮ 34 straipsnis nustato darbuotojo teises. Darbuotojas turi teisę:

• reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas;
• įrengtų kolektyvines apsaugos priemones;
• pats tartis su padalinio vadovu, darbdaviui atstovaujančiu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo arba tam įgalioti darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, darbuotojų atstovą.

Darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), įgyvendinimą ir apie tai informuoja darbuotojus.

Ką daryti, jei darbo sąlygos neatitinka reikalavimų?

Darbuotojas pirmiausia turėtų kreiptis į savo darbdavį dėl saugių darbo sąlygų sudarymo. Tais atvejais, kai darbdavys nesudaro saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, asmuo turi teisę kreiptis su rašytiniu skundu (prašymu), kurį gali atsiųsti paštu arba atnešti į bet kurį VDI teritorinį skyrių (adresus ir kitą reikiamą kontaktinę informaciją galima rasti interneto svetainėje www.vdi.lt) arba į VDI administraciją.

Jeigu darbuotojui netinka temperatūra darbo vietoje, darbdavys jį gali perkelti į kitas patalpas arba pakeisti darbo grafiką.

Papildomos priemonės dirbant šaltuoju metų laiku

Darbuotojams, kurie dirba lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip minus 10 laipsnių Celsijaus, darbdavys ar jam atstovaujantis asmuo privalo suteikti specialias ne trumpesnes kaip 10 minučių pertraukas ne rečiau kaip kas pusantros valandos (DK 159 str. 3 dalis; Papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarka (Žin., 2003, Nr. 14-559) III sk. 10.2 p.). Pertraukų metu rekomenduojama sudaryti darbuotojams sąlygas sušilti įrengiant laikinai šildomas patalpas ar zonas.

Specialiųjų pertraukų metu darbuotojams taip pat rekomenduojama suteikti sąlygas papildomai pavalgyti ir išgerti karštų gėrimų (išskyrus turinčius kofeino, nes dėl jų poveikio greičiau prarandama šiluma). Be to, darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus specialiais darbo drabužiais apsaugančiais nuo žemos temperatūros pagal „Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatus“ patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos1998 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr.77 (Žin., 1998, Nr. 43-1188).

Apsauga nuo šalčio - tai viena pagrindinių funkcijų, kurią atlieka žieminiai drabužiai. Reiktų nepamiršti, jog žieminiai drabužiai tai ne tik striukės, batai, kojinės ar šiltos kelnės, bet ir pirštinės, šalikai, kepurės, antveidžiai. Drabužiai ir avalynė turi būti sausi, neaptempti - netgi kiek per dideli. Viršutinis rūbų sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo.

Valstybinės darbo inspekcijos įspėjimai

Valstybinė darbo inspekcija primena ir įspėja, kad atėjus žiemai ir smarkiai padidėjus šalčiams, atsiranda papildomų pavojų ir išauga rizika darbuotojų saugai ir sveikatai darbe:

• šalčio metu papildomai šildant patalpas ir naudojant įvairius elektrinius ar dujinius šildymo prietaisus atsiranda ir papildoma, didesnė gaisro kilimo rizika.
• ypatingą dėmesį reikėtų skirti ir stacionarių šildymo įrenginių, tokių kaip pvz. garo ir vandens šildymo katilai ar įrenginiai, kuriuose naudojami užšąlantys skysčiai (pvz. - žiemos metu naudojant variklines darbo bei transporto priemones pasunkėja jų paleidimas (ypač jei jos techniškai netvarkingos), o dažnai stengiantis užvesti įprastu būdu neužsivedančią atšalusią variklinę priemonę atsiranda ir papildomų pavojų.
• lauko sąlygomis naudojant bėgiais judančias darbo priemones ar įrenginius (kaip pvz. kranai, telferiai, platformos, vartai ir pan.), jų bėgiai gali apšalti ledu ar žemės grumstais, todėl judėdami jie gali nuslysti nuo bėgių ir nugriūti ar nukristi.
• žiemos metu turi būti atidžiau ir geriau kontroliuojami slidūs paviršiai, kuriais juda ar ant kurių dirba darbuotojai ar važiuoja transporto priemonės, ypač paviršiai, kurie yra su nuolydžiu arba esantys aukštyje. Tokie paviršiai turi būti nuvalomi nuo sniego ar ledo apnašų arba pabarstomi, kad nebūtų slidūs.

Darbo vietos ergonomika

Darbo vietos ergonomika labai svarbi kiekvieno asmens gyvenime. Tinkamai įsirengus ir susitvarkius darbo vietą galima ilgiau dirbti ir išlikti žvaliam ir nepavargusiam. Visada mieliau, kai po ilgos darbo dienos dar esi pilnas jėgų ir gali padaryti dar daug įdomių dalykų.

Kad darbo vietos ergonomika būtų priimtina darbuotojams darbo vietos plotas vienam darbuotojui (kompiuterinei darbo vietai) turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m² darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m³ erdvės, taip pat reikia pakankamai vietos laisvai judėti. Jeigu kabinete yra daugiau, nei viena darbo su kompiuteriu vieta, atstumas tarp monitorių ekranų ir kito užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai, tarp šoninių paviršių - ne mažesnis kaip 1,2 metro.

Darbo stalas turi būti pakankamai didelis (rekomenduojamas minimalus dydis 1200mm x 800mm, o geriausias 1600mm x 800mm), kad būtų galima patogiai išdėstyti monitorių, klaviatūrą, dokumentus ir kitus darbui svarbius įrenginius. Kadangi žmonės yra skirtingo ūgio, pageidautina, kad kompiuterinio darbo stalo aukštis būtų reguliuojamo aukščio.

Darbo vietos ergonomikai turi įtakos ir stalo aukštis, kuris turi atitikti kėdės aukštį: atstumas nuo kėdės iki stalo viršaus turi būti toks, kad dirbant nereikėtų pasilenkti arba kelti rankų. Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią kūno padėtį. Kėdė turi turėti bent penkias reguliavimo sritis: aukštį, nugaros atramą, nugaros atramos pasvirimą, rankų atramas. Gerai parinkta ir tinkamai sureguliuota darbo kėdė pati savaime skatina taisyklingą sėdėjimą. Naudojantis netinkama kėde, darbuotojo nugaros ir kojų raumenis veikia nepageidautinas statinis krūvis. Sėdint stabilią kūno padėtį palaiko liemens, pečių ir kaklo raumenys. Nesiliaujant statinei įtampai, šie raumenys blogiau aprūpinami krauju, jie nuvargsta ir skauda.

Taigi, kad darbo vietos ergonomika būtų priimtina visiems dirbantiesiems biure Lietuvos higienos normoje HN32:2004 nurodoma, kad visi darbe naudojami videoterminalo įrenginiai turi būti nepavojingi darbuotojų sveikatai ir pažymėti „CE“ ženklu, patvirtinančiu jų atitiktį. Atstumas nuo darbuotojo akių iki monitoriaus ekrano turėtų būti ne mažesnis nei 40 cm, paprastai 45-75 cm (priklausomai nuo to su kokia informacija dirbama, bet patogiausias atstumas yra per žmogaus rankos ilgį); tai taip pat priklauso nuo monitoriaus įstrižainės.

Ženklai vaizduoklyje turi būti ryškaus kontūro, lengvai įskaitomi. Vaizdas monitoriuje turi būti stabilus ir nemirgantis, be akinančių blyksnių ir atspindžių, kad darbuotojui nesukeltų nemalonių pojūčių bei akių nuovargio. Siekiant išvengti blyksnių ir šviesos atspindžių, monitorių reikia pastatyti statmenai į langą arba truputį palenkti ekraną žemyn.

Klaviatūros vietos aukštis turi būti toks, kad leistų išlaikyti taisyklingą kūno laikyseną, išvengti plaštakų, riešų ir pečių juostos nuovargio. Pelę reikia laikyti švelniai ir be įtampos, per daug nespaudžiant. Ranka turi būti atsipalaidavusi, pirštai laisvi. Svarbu parinkti tinkamą pelės dydį: ji turi tilpti į delną taip, kad pirštais būtų nesunku ir patogu pasiekti klavišus. Kad darbas su pele būtų efektyvesnis ir kuo mažiau judėtų plaštaka bei riešas, naudojamas kokybiškas pelės kilimėlis. Svarbu, kad pelė būtų švari. Klaviatūra turi būti atskirta nuo monitoriaus ir pakreipta taip, kad būtų patogu dirbti, išvengiama plaštakų ir rankų nuovargio. Jos paviršius turi būti matinis, be akinančių atspindžių, simboliai lengvai įskaitomi. Dirbant klaviatūra, plaštaką, riešus ir alkūnes reikia laikyti tiesiai.

Darbo vietos ergonomika apibrėžia ir reikalavimus apšvietimui. Patalpoje turi būti higienos normos atitinkantis natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Patalpos apšvieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti darbuotojo regos ypatumus.

Natūralios ir dirbtinės apšvietos šaltiniai turi būti įrengti ir išdėstyti taip, kad darbuotojas išvengtų akinančio blyksnių ir atspindžio vaizduoklyje poveikio. Esant reikalui, darbo patalpoje gali būti įrengtas vietinis dirbtinis apšvietimas. Dėl vietinės apšvietos vaizduoklyje neturi būti akinančių blyksnių.

Triukšmo lygiai darbo vietoje turi atitikti higienos normos reikalavimus. Esant reikalui, patalpų apdailai gali būti naudojamos garsą sugeriančios medžiagos. Patalpos šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas turi būti įrengtas pagal galiojančių normų reikalavimus. Bet kokia spinduliuotė turi neviršyti sveikatai kenksmingų lygių.

Šiluminės aplinkos parametrų vertės nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir darbų sunkumo kategoriją. Skiriami du metų laikotarpiai: šaltasis ir šiltasis. Skiriamos trys darbų sunkumo kategorijos: lengvas (Ia, Ib), vidutinio sunkumo (IIa, IIb) ir sunkus fizinis darbas (III).

Biuro dizainas atsižvelgiant į tokius aspektus kaip patalpų oro kokybė, šiluminis komfortas, apšvietimas ir triukšmas turi daug įtakos darbuotojų gerovei ir jų produktyvumui.

Natūrali dienos šviesa, atidaromi langai 18 proc. padidina darbo produktyvumą.

Štai keletas rekomendacijų, kaip pagerinti darbo vietos ergonomiką:

1. Prie stalo dirbama tiesiai atsistojus.
2. Pasirūpinkite tinkamu apšvietimu.
3. Reguliariai darykite pertraukas.

Lietuvos higienos norma HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ nustato, kad darbo stalo paviršiaus bendro apšvietimo apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 300 lx; o, esant reikalui, darbo patalpoje gali būti įrengtas vietinis dirbtinis apšvietimas. Panašių nuostatų laikomasi ir Lietuvos higienos normoje HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. „Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į teisės aktus, kurie įpareigoja projektuojant, įrengiant ir prižiūrint apšvietimą darbo vietose laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Darbo patalpų ir darbo vietų natūralaus ir dirbtinio apšvietimo išmatuotos apšvietos vertės turi būti ne mažesnės kaip natūralaus ir dirbtinio apšvietimo mažiausios apšvietos ribinės vertės, pateiktos šioje higienos normoje. Mažiausios ribinės vertės nustatomos atsižvelgiant į regos darbų kategorijas.

Personalo išlaidos, įskaičiavus atlyginimus ir išmokas, paprastai sudaro apie 90 proc. įmonės veiklos išlaidų. Tad sąlyginai nedidelės investicijos į biuro aplinką, galėtų būti palankios darbuotojų sveikatai ir geresniam darbo efektyvumui.

Reikėtų atidžiai apsižvalgyti po biuro patalpas, galbūt pasikonsultuoti su architektais, kitais specialistais, kaip minimaliomis sąnaudomis galima geriau išnaudoti turimus resursus: įsileisti daugiau šviesos pro langus (gal tam patektų tiesiog pakeisti užuolaidas ar žaliuzes, patraukti šviesą užgožiančias spintas ar pan.), apšiltinti patalpas.

tags: #darbine #patalpos #temperatura