Daugelis esame girdėję apie padidėjusio kraujospūdžio pavojų, tačiau mažiau dėmesio skiriama priešingai problemai - kai kraujo spaudimas žemas, tai dar vadinama hipotenzija. Nors kai kuriems žmonėms tai gali būti visiškai normali fiziologinė būsena, kitiems - tai nemalonių simptomų, prastos savijautos ar net rimtų sveikatos sutrikimų priežastis. Todėl svarbu suprasti, ką reiškia žemas kraujo spaudimas, kada jis pavojingas ir ką tokiu atveju daryti?
Vis tik pavojingas gali būti ir žemas arterinis kraujo spaudimas, kitaip tariant - arterinė hipotenzija. Nors dažniausiai, anot kardiologės, žemas kraujo spaudimas nėra labai grėsminga būklė, paprastai būdinga jaunesniems žmonėms, kartais dėl jos verta susirūpinti.
Žemas kraujo spaudimas - kas tai reiškia?
Kraujo spaudimas - tai jėga, kuria kraujas spaudžia į kraujagyslių sieneles, cirkuliuodamas per organizmą. Jis matuojamas dviem reikšmėmis: sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu) spaudimu. Normalus kraujospūdis laikomas apie 120/80 mmHg, tačiau kai kuriems žmonėms šie skaičiai gali būti žemesni ar aukštesni.
O žemas kraujo spaudimas paprastai diagnozuojamas, kai rodikliai nukrinta žemiau 90/60 mmHg. Tačiau šie skaičiai savaime nėra pavojingi, jei žmogus jaučiasi gerai. Kai kuriems - ypač sportuojantiems ar liekniems asmenims - tai gali būti visiškai normali būklė. Problema prasideda tada, kai atsiranda papildomi simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, neryškus matymas, šaltos rankos ir kojos ar net sąmonės netekimas.
Be to, verta atkreipti dėmesį ir į tai, ką rodo žemas apatinis kraujo spaudimas. Diastolinis (apatinis) spaudimas parodo, su kokiu slėgiu kraujas teka per arterijas tarp širdies plakimų. Jei ši reikšmė labai žema (pavyzdžiui, <60 mmHg), tai gali rodyti sumažėjusį kraujagyslių tonusą ar širdies raumens nusilpimą.
Kokia normali pamažinto arba mažesnio arterinio kraujospūdžio riba, nėra žinoma, tačiau sutariama, kad, kol pacientas toleruoja sumažėjusį kraujospūdį ir nejaučia dėl to diskomforto, jaudintis nereikia.
Kraujo spaudimo norma pagal amžiaus grupes
Nors optimalus žmogaus spaudimas priklauso nuo jo amžiaus ir lėtinių ligų, vidutinis optimalus suaugusio žmogaus arterinis kraujo spaudimas yra 120 mm Hg ir 80 mm.
Žemo kraujo spaudimo priežastys.
Staigus ar nuolatinis kraujo spaudimo kritimas gali būti susijęs su įvairiais vidiniais ar išoriniais veiksniais. Kai kuriais atvejais tai nekenksminga - pavyzdžiui, atsistojus iš lovos ar pavargus po ilgos dienos. Tačiau kitais atvejais žemas kraujospūdis signalizuoja apie organizmo disbalansą ar sveikatos sutrikimus. Todėl svarbu žinoti, kodėl krenta kraujo spaudimas, kad būtų galima laiku imtis veiksmų ir išvengti rimtesnių pasekmių. Štai pagrindinės galimos priežastys:
- Dehidratacija. Kai organizmas netenka daug skysčių (pavyzdžiui, dėl vėmimo, viduriavimo, per didelio prakaitavimo ar nepakankamo skysčių vartojimo), sumažėja kraujo tūris, dėl ko krenta kraujo spaudimas. Tai viena dažniausių priežasčių vasaros metu ar sergant virusinėmis infekcijomis.
- Vidinis ar išorinis kraujavimas. Staigus spaudimo kritimas gali būti dėl stipraus kraujavimo menstruacijų metu, opų ar kraujavimo virškinamajame trakte, taip pat dėl traumų ar pooperacinio kraujavimo.
- Širdies ritmo sutrikimai. Širdis gali per lėtai arba neritmingai plakti, kas lemia sumažintą kraujo išstūmimą į kraujagysles. Tai ypač aktualu vyresniems žmonėms arba sergantiems širdies ligomis.
- Hormonų disbalansas. Tokie sutrikimai kaip antinksčių nepakankamumas ar hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija) gali sutrikdyti skysčių pusiausvyrą ir kraujagyslių tonusą, dėl ko spaudimas krenta.
- Vaistų poveikis. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, diuretikai (šlapimą varantys), beta blokatoriai, antidepresantai bei vaistai nuo Parkinsono ar hipertenzijos, gali pernelyg sumažinti kraujo spaudimą.
- Ortostatinė hipotenzija. Tai būklė, kai kraujo spaudimas krenta atsistojus - dėl to gali svaigti galva ar net sutrikti rega. Dažnai pasitaiko vyresniems žmonėms ar vartojant tam tikrus vaistus.
- Nėštumas. Dėl hormoninių pokyčių nėščiosioms dažnai būdingas sumažėjęs spaudimas, ypač pirmąjį trimestrą.
Paklausta, kokios gali būti tos grėsmingosios būklės, dėl kurių nukrenta kraujo spaudimas, gydytoja vardijo: „Nukritęs kraujo spaudimas gali būti vienas iš šoko diagnozės kriterijų. Šokas yra kritinė būklė. Gali būti ir įvairios infekcinės priežastys. Kita galima priežastis - plaučių embolija. Jai būdinga, kad žmogus staiga pradėjo dusti, krito spaudimas, galimas ir sąmonės netekimas“.
Dažnai dėl ortostatinės hipotenzijos neretai nualpstama bažnyčioje, kuomet tenka ilgiau pastovėti. Taip pat žmonės, kurie turi žemesnį spaudimą, sąmonės gali netekti ir tada, kuomet būna karšti orai, kada išgeria mažiau skysčių, vemia ar viduriuoja.
Simptomai ir kaip juos atpažinti
Žemas kraujo spaudimas neretai būna nepastebimas, ypač jei žmogus prie jo jau pripratęs. Tačiau kai organizmas nebegali užtikrinti tinkamo kraujo tiekimo gyvybiškai svarbiems organams, pradeda pasireikšti įvairūs nemalonūs arba net pavojingi simptomai. Svarbu juos atpažinti ir suprasti, kad būtų galima laiku imtis veiksmų arba pasitarti su gydytoju. Dažniausi žemo kraujospūdžio simptomai:
- Galvos svaigimas - ypač atsistojus arba keičiant kūno padėtį.
- Silpnumas ir nuovargis, net tinkamai pailsėjus.
- Neryškus matymas, migla akyse.
- Pykinimas, kartais kartu su vėmimu.
- Prakaitavimas be fizinio krūvio.
- Šaltos rankos ir kojos, net šiltoje aplinkoje.
- Alpimo pojūtis ar sąmonės netekimas - ši būklė reikalauja skubios pagalbos.
- Sumišimas, sulėtėjęs mąstymas - ypač pagyvenusiems žmonėms.
- Dusulys, oro trūkumo jausmas net ir be fizinio krūvio.
Jei šie simptomai kartojasi, sustiprėja arba trukdo kasdieniam gyvenimui, tai aiškus ženklas, kad žemas kraujospūdis jau turi įtakos jūsų savijautai ir sveikatai. Tokiu atveju svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Kuo pavojingas žemas kraujo spaudimas?
Nors daugelis žmonių mano, kad tik aukštas kraujospūdis kelia grėsmę sveikatai, žemas kraujo spaudimas taip pat gali būti pavojingas - ypač jei jis nuolat kartojasi arba nukrenta staiga. Tai gali paveikti gyvybiškai svarbius organus: smegenis, širdį, inkstus. Štai kuo pavojingas žemas kraujo spaudimas:
- Sąmonės netekimas. Nualpus ar jei staigiai pradeda svaigti galva, žmogus gali nukristi ir susižeisti. Tai ypač būdinga vyresnio amžiaus žmonėms.
- Sutrikęs smegenų aprūpinimas deguonimi. Kai smegenys gauna per mažai kraujo, gali atsirasti koncentracijos sunkumai, atminties sutrikimai, nuolatinis nuovargis ar net dezorientacija.
- Širdies apkrova ir nepakankamumas. Jei spaudimas per žemas, širdis stengiasi kompensuoti, plakdama greičiau, o tai ilgainiui gali sukelti širdies nepakankamumą. Be to, blogėja deguonies tiekimas širdies raumeniui - o tuomet didėja širdies ligų rizika.
- Inkstų funkcijos sutrikimai. Ilgalaikis žemas spaudimas gali pažeisti inkstų funkciją.
„Jeigu žmogaus kraujo spaudimas visą laiką būna 90/60 mmHg, nėra kraujotakos sutrikimų ir jis jaučiasi gerai, vadinasi, tai yra jo įprastas arterinis kraujo spaudimas. Jeigu žmogaus spaudimas anksčiau buvo normalus ir staiga nukrito iki 90/60 mmHg ar mažiau, arba jis staiga nukrito per 40 mmHg, jeigu žmogus staiga pasijuto blogai, pradėjo dusti, tai jau rodo, kad būklė gali būti grėsminga“, - įspėjo gydytoja E. Drebickaitė.
Net jei sąmonės netenkama dėl nukritusio kraujospūdžio, o ne dėl kitų pavojingų būklių, į medikus kreiptis vis tik reikėtų.
Kaip padidinti kraujospūdį, jei yra hipotenzija?
Ką daryti, kai žemas kraujo spaudimas?
Susidūrus su žemu kraujospūdžiu - ypač jei pasireiškia tokie simptomai kaip galvos svaigimas, silpnumas ar neryškus matymas - svarbu žinoti, ką daryti. Štai veiksmai, kurie gali padėti greitai pagerinti savijautą ir išvengti rimtesnių pasekmių:
- Atsigulkite ir pakelkite kojas. Tai vienas efektyviausių būdų greitai padidinti kraujo tekėjimą į smegenis. Kojų pakėlimas virš širdies lygio pagerina kraujo grįžimą į viršutinę kūno dalį, palengvindamas simptomus.
- Išgerkite stiklinę vandens ar mineralinio. Dehidratacija yra dažna spaudimo kritimo priežastis. Geriausia rinktis mineralinį vandenį su šiek tiek natrio, nes druska padeda išlaikyti skysčius organizme.
- Suvalgykite ką nors sūraus. Nedidelis kiekis druskos (pavyzdžiui, keli sūrūs krekeriai, juoda duona su druska ar sultinys) gali greitai padidinti kraujo tūrį ir spaudimą.
- Lėtai keiskite kūno padėtį. Jei žinote, kad jums būdinga ortostatinė hipotenzija, venkite staiga atsistoti iš gulimos ar sėdimos padėties. Geriau keltis lėtai, pirmiausia atsisėsti, palaukti kelias sekundes ir tik tuomet keltis.
- Giliai kvėpuokite, saugokitės perkaitimo. Jei jaučiate silpnumą, sėdėkite pavėsyje, atsipalaiduokite. Gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti atstatyti deguonies balansą.
Jei simptomai pasikartoja - kreipkitės į gydytoją. Pasikartojantys žemo spaudimo epizodai ar sąmonės netekimas gali rodyti rimtesnę priežastį. Tokiu atveju reikalinga kraujospūdžio stebėsena, kraujo tyrimai, o taip pat širdies funkcijos įvertinimas.
Žemas kraujo spaudimas - kaip pakelti?
Žemas kraujo spaudimas gali pasireikšti nuovargiu, svaigimu ar net silpnumu, todėl svarbu žinoti, kaip greitai jį pakelti. Vienas paprasčiausių būdų - išgerti skysčių, ypač su mineralais ar elektrolitais, nes dehidratacija yra dažna spaudimo kritimo priežastis. Saikingas druskos kiekis taip pat gali būti naudingas, nes druska sulaiko vandenį organizme ir padidina kraujo tūrį. Kava ar stipri arbata veikia greitai, tačiau jų poveikis trumpalaikis. Norint ilgalaikio efekto, svarbu subalansuoti mitybą - valgyti dažnai, mažomis porcijomis, įtraukti baltymų, sudėtinių angliavandenių bei B grupės vitaminų. Taip pat naudingas ir lengvas judėjimas kasdien. Na, o kai kuriems gali padėti ir natūralūs papildai - saldymedžio šaknis ar adaptogenai, tokie kaip ženšenis, tačiau juos būtina vartoti atsakingai, pasitarus su gydytoju. O svarbiausia - stebėti organizmo reakciją ir nuosekliai keisti gyvenimo būdą, kad kraujospūdis išliktų stabilus kasdien.
Pasidomėjus, ar teisingai daro tie, kurie, pajutę, kad nukrito kraujospūdis, išgeria kavos, gydytoja sakė, kad taip. „Jeigu tai yra žmogus su žemo spaudimo fenotipu ir žinome, kad nėra kitų ligų, tada išties kava spaudimą gali pakelti. Tokiu atveju saugus kavos vartojimas tikrai nėra kažkokia blogybė“, - šyptelėjo gydytoja E. Drebickaitė.
Taip pat esant žemam spaudimui svarbu vartoti pakankamai skysčių - iki 2 l per dieną ir iki 5 g druskos.
Jeigu spaudimas krenta dėl minėtosios ortostatinės hipotenzijos, gydytoja rekomendavo iš gulimos padėties keltis palaipsniui: atsisėsti, pasėdėti nuleidus kojas, kad spaudimas susikoreguotų ir tik tada eiti. Ypač tai rekomenduotina vyresniems žmonėms, kurie jautriau reaguoja į spaudimo kritimą.
Ypatingas tyrimas
Siekiant ištirti, kodėl dažnai krenta kraujo spaudimas arba žmogus netenka sąmonės, KUL „Jūrininkų ligoninė“ medikai netgi atlieka ypatingą tyrimą - pasyvios ortostazės mėginį. Kaip pusiau juokais sako gydytoja E. Drebickaitė, tyrimo metu medikai priverčia žmogų nualpti. Tokia nepertraukiama neinvazinė kraujo spaudimo ir hemodinamikos registravimo sistema kol kas yra tik Klaipėdoje.
Kaip minėta, KUL yra vienintelė ligoninė, kurioje atliekamas ir pasyvios ortostazės mėginys. Jis skiriamas, siekiant išsiaiškinti, kodėl žmogų kamuoja žemas spaudimas arba netenkama sąmonės, jeigu nėra kitų tai galinčių lemti būklių.
Šis tyrimas atliekamas jau tuomet, kai žmogų pakonsultuoja gydytojas kardiologas, atliekama elektrokardiograma, echoskopija, Holterio monitoravimas dėl aritmijų, kaklo kraujagyslių echoskopija ir pacientą ištiria neurologas, ar nėra tokių būklių, kaip epilepsija. Jeigu nerandama jokių patologijų, pacientą siunčia mums, patikrinti, kodėl jis netenka sąmonės.
tags: #koks #gali #but #maziausias #spaudimas