Darbo inspekcijos sprendimas įmonei, neturinčiai turto: UAB "Regėjimas" atvejis

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Valstybinė darbo inspekcija (VDI) sprendžia problemas, kai įmonė susiduria su finansiniais sunkumais ir neturi turto, iš kurio galėtų išmokėti atlyginimus darbuotojams. Straipsnyje remiamasi konkrečiu UAB "Regėjimas" pavyzdžiu, analizuojant darbuotojų teises ir galimybes atgauti uždirbtus pinigus.

Įmonė UAB „Regėjimas“, valdanti 5 optikos salonus „Eagle Vision“, susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais: neišgali susimokėti už nuomą, mobilaus ryšio paslaugas, išmokėti darbuotojams atlyginimų. Darbuotojai pasakoja, kad liepos 23 dieną UAB „Regėjimas“ direktorius Gediminas Gižas pareiškė, kad stabdo įmonės veiklą, reikia nuleisti grotas ir nebeaptarnauti klientų. Registrų centro duomenimis, liepos pabaigoje įmonei buvo iškelta bankroto byla, tačiau šiuo metu procesas yra sustabdytas. Prekybos centrams „Akropolis“, „Savas“, „Molas“ „Europa“ už nuomą jau keli mėnesiai nemokėta.

Darbuotojų situacija

Darbuotojai teigia, kad jau du mėnesiai negavo jokių atlyginimų, atostoginių ir avansų. Praktikai visi žmonės jau kreipėsi į Darbo inspekciją, įskaitant ir mane. R. Bacevičiūtė teigimu, teismas bylą dėl bankroto priėmė liepos 31 dieną, o sprendimas įsigalioti turėjo rugpjūčio 10 dieną. Tačiau, pasak pašnekovės, prieš tai savininkas nusprendė iš optikos salonų išsigabenti prekes, tiriamąją techniką. Taip pat pastebėta, kad nurašinėjamas ilgalaikis turtas - ūkio reikmėms iš įmonės sąskaitos į asmeninę sąskaitą savininkas prasivedė beveik 12 tūkst. eurų.

Konsultante-pardavėja dirbanti Lina pasakojo, kad yra vienišą vieno vaiko mama, o už du mėnesius turėtų gauti vidutiniškai apie 600 eurų „į rankas“. Tačiau prie šios sumos turėtų dar prisidėti priedai už pardavimus. Kokkie jie, darbuotojai nė nežino, nes nėra pateikta ataskaitų. Moteris baiminasi, kad trečią mėnesį negaunant algos reikės pradėti dar ir pačiai mokėti įmokas „Sodrai“. O atleidimo direktorius nepasirašo, tad nė į Darbo biržą moteris negali nueiti.

Kaune dirbęs Valdemaras pasakoja, kad jam už dviejų mėnesių darbą nesumokėta apie 1000 eurų. Vyriškis taip pat prideda, kad mano, jog dabar siekiama iškraustyti įmonę, jog ši liktų be turto ir galimybių išmokėti atlyginimus.

Įmonės savininko pozicija

DELFI pavyko susisiekti ir su pačiu įmonės savininku Gediminu Gižu, tačiau jis nepanoro komentuoti nei darbuotojų mestų kaltinimų dėl neišmokamų atlyginimų, nei pačios įmonės finansinės situacijos.

VDI komentaras

„Šiuo metu atliekamas inspektavimas, tikrinama įmonės veikla. Bet kokiu atveju, darbuotojams bus siūloma kreiptis į Darbo ginčų komisijas dėl pažeistų jų teisių. Kol vyksta tyrimas, negalime išsamiau komentuoti atliekamų VDI veiksmų šios įmonės atžvilgiu“, - teigė VDI Komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė.

Advokato įžvalgos

Advokatas Justinas Usonis teigia, kad nėra šiuo atveju greito būdo atgauti pinigus. Darbuotojai turi kelias išeitis, bet visos jos pareikalaus daug kantrybės.

Pagal Darbo kodekso 56 str. darbuotojai gali išeiti iš darbo, jei jiems du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis. Darbdavys privalo atsiskaityto, o to nepadarius jam lieka skola. Jeigu darbdavys dingsta ar nebendrauja, tai galima kreiptis į Darbo inspekciją, - norėdamas nutraukti darbo sutartį su darbdaviu, kurio buvimo vieta nežinoma arba kuris yra miręs, darbuotojas turi pateikti Valstybinei darbo inspekcijai rašytinį prašymą dėl darbo sutarties pasibaigimo. Praėjus 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos ir nenustačius darbdavio ar/ir darbdaviui atstovaujančio asmens buvimo vietos, kitą darbo dieną Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius darbuotojui išduoda pažymą, kad darbo sutartis nutraukti.

Jeigu kyla ginčai su darbdaviu dėl neišmokėtų algų, tada darbuotojas turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją, kuri gali priteisti priklausančias išmokas. O jeigu darbdaviui pradedama bankroto procedūra ir darbdavys yra nemokus ir bankroto bylos iškėlimo dieną darbuotojai dar dirba, jiems priklausančios išmokos gali būti išmokėti iš garantinio fondo. Gali būti išmokamas darbo užmokestis už 3 mėn, 1 mėn. atostoginiai, 1 mėn. prastova, išeitinė išmoka. Išmokos ribojamos iki šalies ūkio vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių dydžių.

Tačiau gresia ir ne toks pozityvus scenarijus. Darbuotojai gali liktai visiškai be nieko. Norint atgauti uždirbtus pinigus iš darbdavio reikia pasiaiškinti ar darbdavys yra mokus, nes net jei Darbo ginčų komisija ar teismas ir priteis, antstolis neįvykdys sprendimo jei darbdavys neturi turto. Gali būti ir taip, kad darbuotojai liks be nieko, jeigu pvz. įmonės turtas visiškai iššvaistytas. Turės darbuotojas vykdomąjį raštą ir galų gale po visų procesų antstolis neturės iš ko nurašyti.

Tada dar būtų teorinė galimybė iš paties vadovo išsireikalauti, jei yra įrodymų, kad jis yra kaltas dėl įmonės pinigų netinkamo panaudojimo. Bet čia laukia dar vienas sudėtingas ir ilgas teisminis procesas. Tad prieš pradedant procesus žmonėms patarčiau išsiaiškinti, ar darbdavys (atsakovas) turi turto, kokias skolas turi ir pan. Jeigu įmonė jau daug kam skolinga, neturi nuosavo turto, pvz. nuomojasi patalpas ir teikia paslaugas, tai gali būti ir labai blogas scenarijus, kad žmonės uždirbtų pinigų paprastai ir neatgaus. Todėl siūlyčiau žmonėms nedelsti ir jei negauna laiku atlyginimo reaguoti ir aiškintis realią darbdavio situaciją. Jeigu yra požymių, kad įmonėje jau nėra pinigų, kam žmonėms kankintis ir gadintis nervus teismuose? Teks pasitenkinti garantinio fondo išmokomis.

Kadangi nukentėjo ne vienas darbuotojas, jis patartų laiku kreiptis į teisininką, kuris galėtų konkrečiai išanalizuoti jų atvejį ir patarti, ar verta iš vis kovoti ir kokiu būdu galėtų atgauti tai, kas jiems priklauso.

Advokato padėjėjos komentaras

Advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė teigia, kad reikia nepamiršti ir kitos medalio pusės. Pasak jos, jeigu darbdavys iš ties taip elgiasi, kaip tvirtina darbuotojai, jo elgesys nėra pateisinamas. Tačiau, R. Vaičekauskytės nuomone, darbuotojai privalo suprasti, kad „įsikibus“ į vieną darbdavį nereikia būti.

Ji komentuoja, kad bankroto procesas sudėlios viską į savo vietas, o verslo žlugimas niekada nėra malonus procesas: vadovai, akcininkai išgyvena dėl prarastų investicijų, galimų savo asmeninių atsakomybių, darbuotojai gauna tik dalį darbo užmokesčio iš garantinio fondo, kreditoriai dažnu atveju lieka be pinigų, valstybė lieka su nesumokėtais mokesčiais.

Ji taip pat pasidalijo dar keliais savo pastebėjimais. Darbuotojas neturi jokios teisės vadovauti direktoriui ir nurodinėti kokį turtą ir kada perkelti, ką daryti su nuoma ir kt. ar juolab sulaikyti turtą, jo neatiduoti ar neatiduoti patalpų raktų, neįleisti vadovo į patalpas. Turtas, kuris yra patalpose nebus naudojamas darbuotojų atlyginimams išmokėti net ir bankroto atveju. Bankroto administratorius parduos turtą ir tikėtina, prižiūrės procesą taip, kad visų pirma būtų iš gautų lėšų padengtos jo administravimo išlaidos. Jis gi irgi negali dirbti nemokamai.

Vadovas turėjo teisę apskųsti teismo nutartį, kurios pagrindu yra iškeltas bankrotas, tai nėra kažkoks bankroto „atšaukimas“, o tik prašymas apeliacinės instancijos teismo peržiūrėti tokios nutarties teisėtumą išsprendžiant galutinai klausimą, ar tikrai įmonė yra nemoki ir ar ją reikia šalinti iš rinkos. Kai nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisės, darbuotojus atleis iš darbo bankroto administratorius, jiems proceso eigoje garantinis fondas sumokės dalį atlyginimų ir jeigu ištikrųjų įmonė yra nemoki, tai daug geresnis variantas, nei darbuotojams patiems investuoti į teisminius procesus dėl atleidimo, darbo užmokesčio priteisimo ir galutinėje situacijoje nerasti lėšų iš kurių antstolis galėtų išieškoti priteistas sumas.

Vadovė, kuri laikinai eina direktorės pareigas privalo suprasti, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius įvertins jos asmeninę atsakomybę dėl galimai padarytos žalos būtent jos vadovavimo laikotarpiu ir jeigu matys „perspektyvų“ bylai teisme iškelti, tai ir padarys. Bankroto administratorius ir/ar kreditoriai, proceso eigoje įsivertins ar prieš vadovą ar visus buvusius vadovus reikia teikti asmeninio pobūdžio tiesioginius ar netiesioginius ieškinius. Ar darbuotojai kaip kreditoriai galės teikti ieškinius dėl žalos atlyginimo vadovui ar vadovams, paaiškės tik bankroto procesu metu. Šis procesas yra ilgas ir painus, todėl darbuotojams reikėtų įsivertinti ir tokių bylų kėlimo praktinius niuansus, trukmę, bylinėjimosi išlaidas. Įsivertinti, kad pralaimėjus bylą, reikės apmokėti ir laimėjusios pusės bylinėjimosi išlaidas, kurios įprastai tokio pobūdžio bylose siekia ne vieną tūkstantį eurų.

Ką daryti, jei darbdavys nemoka atlyginimo?

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovės Agnės Kiškytės-Rarivanės teigimu, pirmiausia ieškovas turėtų kreiptis į antstolį. Antstolis bandytų ieškoti darbdavio turto ir, jei įmanoma, išieškoti darbdavio skolą iš to turto. Bet jei darbuotojas iš anksto žino, kad darbdavys neturi jokio turto, šis būdas nepadės. Jei teismas iškelia darbdaviui bankroto bylą ir paskiria nemokumo administratorių, tuomet darbuotojas turėtų kreiptis į administratorių ir pateikti įrodymų apie darbdavio skolą, arba kreiptis į „Sodrą“ ir prašyti išmokos iš Garantinio fondo.

Svarbu neuždelsti!

Pagal Civilinio proceso kodeksą bendrasis vykdomųjų dokumentų pateikimo antstoliams senaties terminas yra penkeri metai.

Du mėnesiai, per kuriuos darbdavys nesumoka visos mėnesinės algos - toks yra minimalus terminas, kuriam suėjus darbo sutartis jau gali būti nutraukiama darbuotojo iniciatyva (Darbo kodekso 56 str. 1 dalies 2 pt.). Trys mėnesiai nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą - tai maksimalus kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas pagal Darbo kodekso 220 str. (ginčams dėl neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo taikomas vieno mėnesio terminas).

Patarimai darbuotojams

• Jei negaunama darbo sutartyje numatyto atlyginimo mėnesį ar du, reikėtų nebedelsti.
• Ypač tais atvejais, kai uždirbtų pinigų nesulaukia ir daugiau tos pačios įmonės ar bendrovės darbuotojų.
• Būna, kad su darbuotojais neatsiskaitantis ūkio subjektas manipuliuoja: tuo pat metu ir žada sumokėti už darbą, ir „tyliai juda link bankroto“.

Kol įmonės sąskaitose ar kasoje dar yra lėšų, kol yra jos vardu registruoto turto, tol ir galimybės išieškoti atlyginimus didžiausios. O kai pradedamas bankroto ar restruktūrizavimo procesas, antstolis išieškoti atlyginimų darbuotojams jau nebegali.

Darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymas

Darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Tam, kad antstolis galėtų operatyviai pradėti darbo užmokesčio skolos išieškojimą, svarbu ne tik neuždelsti kreipimosi į antstolį, bet ir tinkamai pateikti vykdomąjį dokumentą. Vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo nuo 2021 m. sausio 1 d. antstoliams skirstomi centralizuotai, todėl pirmiausia turi būti pateikiami Lietuvos antstolių rūmams.

Darbuotojų klaidos

Dažna klaida - Lietuvos antstolių rūmams pateikiami darbo ginčų komisijų sprendimų nuorašai arba kopijos (nuskenuoti elektroniniai dokumentai). Tokiais atvejais Lietuvos antstolių rūmai gali tik informuoti pareiškėjus, kad būtina patiems įkelti į Antstolių informacinę sistemą vykdomojo dokumento originalą (elektroninį ADOC dokumentą). Procedūrų aiškinimuisi gaištamas brangus laikas. Iki tos dienos, kol darbo ginčų komisijos sprendimas galiausiai bus tinkamai pateiktas, darbdavio finansinė padėtis gali labai pasikeisti, o skolos išieškojimo galimybės - labai sumažėti.

Informacija, padedanti antstoliams

Tokios informacijos antstoliai nemato oficialiuose registruose, o darbdaviai (ypač - siekiantys išvengti atsiskaitymo su darbuotojais) ja nelinkę dalintis. Tai duomenys apie darbdavio suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes, už kurias su darbdaviu atsiskaitė arba turi atsiskaityti tretieji asmenys, taip pat bet kokia kita informacija apie lėšas ar turtą, į kurį gali būti nukreipiamas skolų išieškojimas.

VDI įspėja: neteisėti bandymai priversti darbuotojus išeiti iš darbo savo noru

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) praneša pastebinti nerimą keliančią tendenciją - darbdavių neteisėtus bandymus priversti darbuotojus išeiti iš darbo savo noru. Tokia praktika, pasak inspekcijos, grubiai pažeidžia darbuotojų teises ir dažnai lemia nesąžiningas darbo sutarties nutraukimo sąlygas.

Ką daryti, jei darbdavys spaudžia išeiti iš darbo?

1. Fiksuokite spaudimo atvejus. Tai gali būti el. laiškai, žinutės, susirašinėjimai ar net kolegų liudijimai.
2. Kreipkitės į VDI. Specialistai visada pasiruošę padėti, darbuotojai konsultuojami nemokamai, ir gali kreiptis tiek raštu, tiek telefonu visais kilusiais klausimais.

Jeigu darbuotojas vis dėlto neapgalvotai pasirašė tokį prašymą, jis turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo įteikimo dienos (išskyrus atvejus, kai terminas yra sutrumpintas ir darbo sutartis jau nutraukta).

Kur kreiptis dėl ginčų su VMI?

Valstybinėje mokesčių inspekcijoje nagrinėjami dviejų rūšių ginčai - mokestiniai ginčai ir kiti ginčai.

Mokesčių mokėtojai taip pat gali pateikti skundus dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos priimtų administracinių sprendimų, taip pat atitinkamų veiksmų (neveikimo) teisėtumo, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“.

Darbo ginčų komisijos sprendimų vykdymo statistika

Antstolių informacinės sistemos duomenimis, per septynis 2023 metų mėnesius pateikti 859 Valstybinės darbo inspekcijos darbo ginčų komisijų sprendimai. Antstoliams pavyksta sugrąžinti reikalaujamą darbo užmokestį maždaug 40 proc. besikreipiančių darbuotojų. Mažiausia šiemet sugrąžinta suma - 139 Eur., didžiausia - 33,7 tūkst. Eur.

tags: #darbo #inspekcijos #sprendimas #imone #turto #neturi