Darbuotojo Siuntimas Į Mokymus: Įsakymai, Išlaidos Ir Teisiniai Aspektai

Pelno mokesčio įstatymas reguliuoja įmonių apmokestinimą pelno mokesčiu, tačiau kai kurie klausimai priklauso ir nuo įmonės vidinių, vadinamųjų lokalių, taisyklių. Straipsnyje primenami kai kurie aktualesni atvejai, susiję su darbuotojų mokymais ir įmonės vidaus tvarka.

Inventorizacija ir prekių grupavimas

Atliekant atsargų, dažniausiai perparduoti skirtų prekių inventorizaciją, kartais nustatomas vienų prekių perteklius, o kitų - trūkumas. Pačios prekės pagal jų vartojamąsias savybes gali būti grupuojamos į vienarūšes ir nevienarūšes. Vienarūšėmis laikomos tokios prekės, kurios turi analogišką vartojimo paskirtį, išvaizdą, sudėtį, kokybę ir kurių kaina tapati arba skiriasi nežymiai.

Būtent įmonė vidaus tvarkose nusistato, kurios prekės priskiriamos vienarūšėms, ir tai tiesiogiai lemia pelno mokesčio apskaičiavimą. Pavyzdžiui, įmonė prekiauja juodais ir mėlynais sportiniais bateliais, kurie pagal įmonės atitinkamas vidaus tvarkas priskiriami vienarūšėms prekėms. Inventorizacijos metu nustatytas 10 mėlynų batelių perteklius ir 30 juodų batelių trūkumas. Visų batelių kainos tapačios. Juos perrūšiavus, gautas kiekio trūkumas - 20 batelių įsigijimo kainų suma laikytina neleidžiamais atskaitymais.

Taigi prekių priskyrimas vienarūšėms ar nevienarūšėms pagrįstinas įmonės numatytose atitinkamose vidinėse tvarkose. Vienarūšės prekės gali būti perrūšiuojamos. Jeigu inventorizacijos metu įmonės nustatomas vienų vienarūšių prekių perteklius, o kitų trūkumas ir perrūšiavus prekes gaunamas kiekio trūkumas, tuomet jis laikytinas neleidžiamais atskaitymais. Inventorizacijos metu įmonės nustatomas po vienarūšių prekių perrūšiavimo vertės trūkumas laikytinas leidžiamais atskaitymais, o vertės perteklius priskirtinas apmokestinamosioms pajamoms. Jeigu inventorizacijos metu nustatomas nevienarūšių prekių trūkumas, tuomet jis priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams. Jeigu inventorizacijos metu nustatomas nevienarūšių prekių perteklius, jis traukiamas į apmokestinamąsias pajamas.

Komandiruočių sąnaudos

Ar komandiruočių sąnaudos bus priskiriamos prie leidžiamų atskaitymų, priklauso nuo įmonės tinkamos vidaus tvarkos. Komandiruote laikomas įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu), kuriame turi būti nurodyta komandiruotės tikslas, vieta (vietos), trukmė (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių - buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmė) ir įmonės numatomos apmokėti išlaidų rūšys, įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos atlikti darbo funkcijas, tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Vadinasi, minėto vidaus dokumento pagrindu yra būtina tinkamai įforminti komandiruotę privalomai nurodant minėtas aplinkybes. Be to, darbdavio arba jo įgalioto asmens rezoliucija, patvirtinanti, kad tarnybinis pranešimas ar darbuotojo prašymas leisti išvykti iš nuolatinės darbo vietos yra suderintas, yra pakankamas pagrindas komandiruotei pripažinti. Vadinasi, tokiu atveju įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymas (sprendimas) neprivalomas.

Be to, nuo tinkamai vidinėse tvarkose nurodomos informacijos tiesiogiai priklauso apskaičiuojamas pelno mokestis. Pavyzdžiui, jeigu įmonės vadovo įsakyme nurodyta, kad darbuotojas siunčiamas į komandiruotę dviem dienoms, o grįžus iš komandiruotės tą pačią dieną šis darbuotojas vėl yra siunčiamas į kitą komandiruotę (t. y. įmonės vadovo įsakyme nurodyta, kad darbuotojas siunčiamas į komandiruotę dviem dienoms), iš kurios jis grįžta jau kitą dieną, tai šiam darbuotojui išmokami dienpinigiai, priskiriami ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, kurie apskaičiuojami tik už 3 komandiruotėje būtas dienas.

Pelno mokesčio lengvatos

Įmonių vidaus tvarkos svarbios ir norint tinkamai pasinaudoti pelno mokesčio lengvatomis. Pavyzdžiui, įmonės, savo veikloje investuojančios į MTEP, gali pasinaudoti pelno mokesčio lengvata apmokestinamajam pelnui mažinti. MTEP veiklos sąnaudas (išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas), patirtas mokestiniu laikotarpiu, galima atskaityti iš pajamų tris kartus. Įmonės privalo turėti vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą MTEP darbų dokumentaciją, kurioje aprašyti atliekami MTEP darbai: jų tikslai, vykdymo eiga, kita svarbi informacija.

Praktikoje aktualu žinoti tai, kad jei įmonė sąnaudas patiria atlikdama ne vien tik MTEP darbus, MTEP darbų dokumentacijoje turi būti nurodyti nusistatyti pagrįsti kriterijai, pagal kuriuos įmonės sąnaudos proporcingai priskiriamos MTEP darbų sąnaudoms. Be to, MTEP darbų dokumentacijoje turėtų būti pateikiama informacija, kokios sąnaudos yra patirtos MTEP darbams atlikti. Be šios vidinės tvarkos įmonei kiltų atitinkamos neigiamos mokestinės pasekmės pripažįstant įmonę nepagrįstai pasinaudojus MTEP lengvata.

Naujo darbuotojo apmokymas ir kolegų indėlis

Jeigu priimamas naujas darbuotojas ir jo mokymui gaištą laiką kolegos; jam aiškina, moko, perduoda žinias. Ar galima šitą kolegų mokymą traktuoti kaip darbuotojo mokymą (na, taip lyg jis dalyvautų kursuose)? Įvertinti pinigais? Ir paskui, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo "prikergti" jam tą sumelę pagal Darbo kodekso 127 str. 3 p. Nes vis tik gaištamas laikas, perduodama informacija, verslo subtilybės, o jis po kokių 3 mėn. ar pusmečio išeina su visa gauta informacija.

Pvz (realus) : įmonė plečiasi ir vyr.buhui į pagalbą priimamas padejėjas, kuris nedirbęs su apskaitos programa, kurią naudoja įmonė. Vyr. buh kokią savaitėlę kas dien po 2 -3 val moko naujokėlį kaip dirbti programa ( nes tarkim kursai kainuoja nuo X99 Lt) - t.y gaišta laiką, jo darbai laukia geresnių laikų ( t.y vakaro), kada ramiai galima bus juos atlikti. Nes padaryti vis tiek reikia . Ir kaip būna pikta, kai po kokio mėn. O, yes! Gal tada ir vyr. buhams už tai realiai sumokės?

Priimant naujoką, įsakymu paskirti jam "mokytoją", o tam mokytojui numatyti priedąprie DU? O kaip tą mokytoją pavadinti? Konsultantas, kuratorius? Kaip būtų galima suformuluoti? Ir dar gal reiktų nurodyti ko konkrečiai mokys, ar ne? Svarbu darbdavys neprieštarauja. 1. Tai vadovo įsakymas, kuriame nurodomas konkretus priedas konkrečiam darbuotojui. Kadangi priedas apmokestinamas GPM ir Soc. draudimo šmokom įprastine tvarka, jokių priekaištų iš VMI bei Sodros nebus.

2. Dėl VDI - drįstu stipriai abejoti, ar Darbo sutartyje numačius išlaidas ( pagrįstas įsakymo ) (beje, atsiradus prievolei mokėti atirtinkamus mokesčius -GPM,Sodra,garantinis) VDI išdrįs pareikšti pretenzijas net jei pretenzijas pareikš pasirašęs sutartį darbuotojas. Galimos naujo darbuotojo pretenzijos gali būti tik dėl išlaidų dydžio. Spėju ( nors nesu astrologas ar pranašas) -kad iųlaidos iki 2 naujo darbuotojo mėn. Už apapildomų funkcijų atlikimą darbuotojui Dziadui už 3 mėn. - už 2005 sausio, vasario ir kovo skiriamas priedas prie darbo užmokesčio - 1562,50 Lt. ( arba kita, labiau patinkanti suma).

Smurto ir priekabiavimo prevencija

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad pagal Darbo kodekso 30 straipsnio 3 dalį darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų padėti asmenims, kurie patyrė smurtą ar priekabiavimą. Viena iš darbdaviui numatytų pareigų - organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje (Darbo kodekso 30 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Pareiga organizuoti darbuotojams minėtus mokymus taikoma visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus.

Darbo kodeksas nenumato šių mokymų atlikimo būdo ir formos, taigi siekdamas mokymų efektyvumo ir prieinamumo mokymų būdus ir formą darbdavys pasirenka pagal įmonės veiklos pobūdį, darbuotojų užimtumą, darbo funkcijų pobūdį ir pasiteisinusią įmonės mokymų organizavimo praktiką. Mokymai gali vykti pasitelkiant tiek vidinius, tiek išorinius žmogiškuosius išteklius, taip pat nėra svarbi jų forma - mokymai gali būti tiek nuotoliniai, tiek - kontaktiniai. Kontaktiniai mokymai dažnai apima ir praktinius užsiėmimus, kurie leidžia dalyviams išbandyti naujus įgūdžius ir gauti realią patirtį. Tokie mokymai - itin naudingi, kadangi praktinis pažinimas padeda pritaikyti mokymąsi prie realių situacijų ir skatina įgytus įgūdžius įsisavinti efektyviau.

Pabrėžtina, kad mokymų faktas turėtų būti tinkamai užfiksuotas įmonės, įstaigos, organizacijos vidiniuose dokumentuose, kad darbdavys galėtų įrodyti Darbo kodekse numatytos pareigos vykdymą. Tiesa, neretai darbdaviai Darbo kodekso 30 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą pareigą organizuoti darbuotojams mokymus visiškai nepagrįstai sutapatina su kita pareiga, kuri reglamentuota Darbo kodekso 30 straipsnio 4 dalyje ir taikoma tik darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, tai yra su pareiga patvirtinti ir paskelbti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką.

Smurto ir priekabiavimo prevencijos politika gali būti paskelbta įvairiais būdais - tiek ją pristatant darbuotojų susirinkime, tiek pasirašytinai supažindinant arba paskelbiant viešai įmonės intranete. Tačiau toks Smurto ir priekabiavimo politikos paskelbimas neatitinka Darbo kodekso 30 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytų mokymų. Kasdieniame darbe pagal imperatyvius teisės aktų nuostatus kiekvienas darbuotojas, kad galėtų pradėti darbą arba jį tęsti, turi būti supažindintas su daugybe dokumentų bei tvarkų, įskaitant Smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką (jeigu tokia įmonėje, įstaigoje, organizacijoje yra patvirtinta).

Darbuotojų mokymo išlaidos: ką apmoka darbdavys?

„Buhalterės.lt“ vyr. buhalterė Anželika Stalmačonokienė paaiškina, kas yra pripažįstama darbuotojų mokymo išlaidomis ir ką gali apmokėti darbdavys. „Mokymo išlaidos - sumos, išleistos darbuotojų mokymui ar kvalifikacijos tobulinimui toje srityje, su kuria tiesiogiai susijusi jų darbo veikla. Darbuotojai taip pat gali siekti aukštesnio akademinio laipsnio ir tęsti magistrantūros, doktorantūros studijas“, - sako vyr. buhalterė A.Stalmačonokienė.

Pasak jos, darbuotojų mokymo išlaidas galima suskirstyti į 3 grupes:

• Išlaidos už studijas, seminarus, kursus ir pan.
• Komandiruotės išlaidos. Išvykimas kelti kvalifikaciją dažniausiai įforminamas kaip komandiruotė. Komandiruotės metu, jei ji trunka Lietuvoje ilgiau kaip 1 dieną, turi būti mokami dienpinigiai. Darbdavys taip pat privalo kompensuoti išvykimo metu patirtas papildomas išlaidas: kelionės, nakvynės ir kt.
• Darbo užmokestis. Jei mokymosi laikas įforminamas kaip komandiruotė, darbuotojui mokamas ir darbo užmokestis.

Darbdavio finansuojamos studijos ar mokymai gali būti nelaikomi pajamomis natūra ir neapmokestinami GPM ir „Sodros“ įmokomis, jei tenkinamos GPMĮ 9 str. 4 p. numatytos sąlygos. „Tokiu atveju darbdavys už mokslus turi sumokėti tiesiogiai mokymo įstaigai, o darbuotojas įgyti kvalifikaciją, aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą. Taigi darbdavio apmokamos studijos gali būti puiki motyvavimo priemonė, kadangi yra finansiškai naudinga darbuotojui“, - paaiškina vyr. buhalterė.

Kitos su mokymu susijusios darbdavio tiesiogiai apmokamos išlaidos laikomos darbuotojo gautomis pajamomis natūra ir apmokestinamos. Pavyzdžiui, jei į bendrą studijų kainą įtraukta bendrabučio nuoma, nuo jos mokamas GPM ir „Sodros“ įmokos. A.Stalmačonokienė pažymi, kad mokymo išlaidos gali būti priskirtos prie išlaidų mažinančių įmonės apmokestinamąjį pelną, jei atitinka sąlygas: mokymo įstaiga yra įsikūrusi ES arba kitoje šalyje, su kuria Lietuva bendradarbiauja mokestiniais klausimais; mokymo išlaidas įmonė apmoka tiesiogiai įstaigai; įgytas išsilavinimas ar kvalifikacija yra susiję su darbuotojo tiesiogiai atliekamu darbu ir būtini įmonės pajamoms uždirbti.

Atlyginimas už mokymus nutraukus darbo sutartį

„Kiekvienas darbdavys siekia, kad darbuotojas, įgijęs naujų žinių, liktų dirbti įmonėje. Tačiau gyvenime nutinka įvairių situacijų. Patariama jau darbo sutartyje aptarti išlaidas, kurias kompensuoja darbuotojas, jei sutartis nutraukiama dėl jo kaltės arba be svarbių priežasčių“, - sako „Buhalterės.lt“ vyr. buhalterė. A.Stalmačonokienė atkreipia dėmesį, kad darbuotojo gali būti prašoma atlyginti tik tas mokymo išlaidas, kurios viršijo jo darbo veiklai keliamus reikalavimus ir kompetencijas. Susitarime gali būti nustatyta, ar į mokymo išlaidas įskaičiuojamos kitos komandiruotės išlaidos. Atlygintos gali būti tik darbdavio turėtos išlaidos per paskutinius dvejus metus iki darbo sutarties pasibaigimo. Kolektyvinėje sutartyje šis terminas gali būti pratęstas iki trejų metų.

Mokymosi atostogos

Besimokantis darbuotojas gali prašyti mokymosi atostogų. Pavyzdžiui, kai mokomasi pagal formaliojo švietimo programą, egzaminui pasirengti ir laikyti suteikiama po 3 kalendorines dienas, diplominiam darbui baigti ir ginti - 30 kalendorinių dienų. „Mokymosi atostogos paprastai nėra apmokamos. Darbo kodeksas numato išimtį tik darbuotojams, kurie dirba įmonėje ilgiau nei penkerius metus. Už mokymosi atostogas, trunkančias iki 10 darbo dienų per vienus darbo metus, mokama ne mažiau kaip pusė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio“, - paaiškina A.Stalmačonokienė.

Ji priduria, jog tokios atostogos yra apmokamos ir dalyvaujant neformaliojo švietimo programose, mokantis savišvietos būdu, jei darbuotojas kelia darbui reikalingą kvalifikaciją. „Taip pat svarbu prisiminti, kad dėl mokymosi atostogų apmokėjimo sąlygų darbuotojai ir darbdavys gali susitarti individualiai arba kolektyvinėje sutartyje. Visada raginame darbuotojus išsakyti vadovams savo lūkesčius ir ieškoti abiem pusėms tinkančių sprendimų“, - sako vyr. buhalterė.

Mokymai savarankiškai dirbantiems asmenims

Jei dirbate savarankiškai ir turite savo įmonę Mažųjų bendrijų (MB) nariai ir individualių įmonių (IĮ) savininkai savo įmonėje negali turėti darbo santykių. Tačiau šioms verslo formoms galiojantys įstatymai ir teisės aktai leidžia apmokėti už jų narių, savininkų studijas, kursus ir kitus mokymus. Kaip ir darbuotojų atveju, gauta nauda neapmokestinama GPM (GPMĮ 9 str. 4 p.). Kitos su mokymu susijusios sumokėtos lėšos (pavyzdžiui, kelionės, nakvynės) yra gyventojo pajamos natūra (A klasė) ir apmokestinamos 15% GPM. Už MB narius ir IĮ savininkus sumokėtos išlaidos mokymams negali mažinti įmonės apmokestinamojo pelno (atskaitymai neleidžiami).

Apibendrinant, įmonės vidaus tvarkos ir teisingas dokumentų įforminimas yra itin svarbūs norint tinkamai apskaičiuoti pelno mokestį, pasinaudoti lengvatomis ir užtikrinti sklandų darbuotojų mokymo procesą. Darbdaviai turėtų atidžiai stebėti įstatymų pakeitimus ir nuolat atnaujinti savo vidaus tvarkas, kad atitiktų galiojančius reikalavimus.

tags: #darbuotojas #siunciamas #mokymams #koks #turi #buti