Darbuotojo atostogos: Darbdavio pareigos ir darbuotojų teisės

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su darbdavio pareigomis ir darbuotojų teisėmis, susijusiomis su kasmetinėmis atostogomis Lietuvoje. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau - DK) reglamentuoja atostogų suteikimo tvarką, trukmę ir kitus svarbius aspektus, kuriuos būtina žinoti tiek darbdaviams, tiek darbuotojams.

Kasmetinių atostogų trukmė ir suteikimo tvarka

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 126 straipsnio 2 dalis numato, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.

Atostogų dalijimas

DK numato galimybę kasmetines atostogas suteikti darbuotojui dalimis. Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad Darbo kodeksas numato galimybę kasmetines atostogas suteikti darbuotojui dalimis, tačiau yra nustatyta esminė sąlyga, kad bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.

Atostogų suteikimo eilė

Darbuotojų antraisiais ir paskesniais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio ir darbo tarybos susitarime, arba kitose darbo teisės normose numatyta tvarka nuo birželio 1 d. iki kitų metų gegužės 31 d., jeigu juose nenustatoma kitaip.

Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma atsižvelgiant į šių darbuotojų pageidavimus (prioriteto tvarka):

• Nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 3 metų;
• Darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų;
• Darbuotojai, auginantys 2 ir daugiau vaikų;
• Darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu 10 darbo dienų;
• Darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus.

Šalių susitarimas

Atkreiptinas dėmesys, jog darbo teisiniuose santykiuose egzistuoja dispozityvaus reguliavimo metodo elementas, kuris lemia, kad darbuotojų atostogų laikotarpis nustatomas pagal atostogų suteikimo eilę (grafiką). Taigi kiekvienoje konkrečioje situacijoje darbuotojo teisė į kasmetines atostogas ir atitinkama darbdavio pareiga jas suteikti įgyvendinamos šalių susitarimu, kuriuo yra siekiama maksimaliai suderinti besikertančius darbo sutarties šalių interesus (darbuotojo - pasirinkti norimos trukmės atostogas ir jam patogiu laiku, darbdavio - tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų atostogų nenukentėtų įmonės ar įstaigos veiklos efektyvumas).

Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų konkrečiu laikotarpiu, sprendžia dėl jų suteikimo darbuotojo pasiūlyta tvarka. Kadangi iniciatyvos teisė dėl suteiktinų atostogų datos, jų trukmės arba skaidymo priskirta darbuotojui, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali, taigi dėl atostogų suteikimo fakto turi įvykti šalių susitarimas, o ne primetama vienos šalies valia.

Išimtys ir pirmenybė

Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, tačiau yra išimčių, kai nesuėjus 6 nepertraukiamojo darbo mėnesiams darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos:

• Nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;
• Darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;
• Darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu;
• Mokyklų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos mokinių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokykloje;
• Kitais darbo teisės normų nustatytais atvejais.

Neišnaudotos atostogos ir jų galiojimas

Jei dėl tam tikrų priežasčių per darbo metus kasmetinės atostogos nėra išnaudojamos, teisė pasinaudoti įgytomis kasmetinėmis atostogomis neprarandama, jos perkeliamos į kitus darbo metus. Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

Atkreipiame dėmesį, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas nutraukiant darbo sutartį) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti pvz., dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų, šio ribojimo terminas turi būti pratęsiamas.

Atostoginių apmokėjimo laikas ir sąlygos

Atostoginiai turi būti išmokami ne vėliau nei likusią paskutinę darbo dieną iki atostogų, pagal Lietuvos respublikos Darbo kodekso (DK) 130 str. 2 d. nuostatą. Jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, darbuotojas, pateikęs prašymą, ne vėliau nei per tris dienas po atostogų, gali prisidėti dienas, už kurias nebuvo išmokėti atostoginiai, prie kitų atostogų.

Pagal Lietuvos respublikos įstatymus, atostoginius galima išmokėti kartu su atlyginimu, darbuotojui sutinkant ir pateikiant prašymą.

Kaip apskaičiuojami atostoginiai?

Apskaičiuojant atostoginius svarbu per paskutinius tris mėnesius gautos premijos, priemokos ar priedai, kurie gali padidinti vidutinį darbo dienos užmokestį. Verta žinoti, kad prie atostoginių skaičiuojami priedai ir premijos tik už darbo rezultatus, o priedai šventės ar įmonės jubiliejaus proga nėra skaičiuojami, taip pat neįskaitomos ir motyvacinės piniginės premijos ar pajamos už įmonės automobilio naudojimą.

Vidutinio darbo užmokesčio taisyklėse yra nustatyta, kad skaičiuojamas tik faktinis darbo laikas ir neįtraukiamas laikas, kai buvo nedirbama dėl ligos ar prastovos. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo atostogos numatomos birželio 1-30 dieną, jo VDI bus nustatomas pagal kovo, balandžio ir gegužės mėnesio išdirbtą laiką.

Norint preliminariai pačiam žinoti ar numatyti savo atostoginius, svarbu rinkti darbo užmokesčio paskaičiavimo lapelius. Tokį lapelį darbdavys turi pateikti darbuotojams kartą per mėnesį. Jame nurodomas atlyginimas už išdirbtas darbo dienas arba valandas. Turinčiam tokius lapelius darbuotojui tereikia paskaičiuoti trijų mėnesių vidurkį prieš atostogas ir jis žinos, kiek gali tikėtis gauti atostoginių.

Nemokamos atostogos

Lietuvos Respublikos darbo kodekse nemokamos atostogos priskirtos tikslinių atostogų kategorijai. Šios atostogos skirtos ne pailsėti, o tam tikriems darbuotojo tikslams įgyvendinti - santuokai sudaryti, vaikui prižiūrėti, ligoniui slaugyti. Jos niekaip nesiejamos su darbdavio finansine padėtimi, technologiniais procesais ar kitais interesais.

Nemokamų atostogų suteikimo darbuotojams atvejai apibrėžti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 184 str. 1 dalyje. Jų sąrašas yra baigtinis. Beje, Darbo kodekse nustatyta ir nemokamų atostogų trukmė:

• darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, nemokamos atostogos suteikiamos iki 14 kalendorinių dienų;
• darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nemokamos atostogos suteikiamos iki 30 kalendorinių dienų;
• moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui arba motinai (jei atostogomis vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, naudojasi tėvas) bendra nemokamų atostogų trukmė negali viršyti trijų mėnesių;
• neįgaliajam - iki 30 kalendorinių dienų per metus;
• darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, - iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;
• darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį, - tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;
• santuokai sudaryti - ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos;
• mirusio šeimos nario laidotuvėms - ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos.

Kiekvienu atveju nemokamos atostogos suteikiamos tik darbuotojų prašymu. Darbuotojui paprašius nemokamų atostogų Darbo kodekso 184 str. 1 dalyje nustatytais atvejais, darbdavys privalo jas suteikti. Gali būti deramasi dėl atostogų pradžios ar pabaigos datų.

Darbo kodekso 170 straipsnyje apibrėžti darbo laikotarpiai įskaičiuojami į stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Darbo kodekse nustatytos trukmės nemokamos atostogos (iki keturiolikos kalendorinių dienų - visiems darbuotojams, iki trisdešimties kalendorinių dienų - neįgaliesiems arba asmenims, slaugantiems neįgalųjį) įskaičiuojamos į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Šie laikotarpiai taip pat įskaičiuojami į nepertraukiamąjį darbo stažą.

Tačiau jeigu atsitiko taip, kad darbuotojas pasinaudojo ilgesnėmis nemokamomis atostogomis, negu nustatyta Darbo kodekso 184 str. 1 dalyje, arba darbuotojo prašymu jam buvo suteiktos nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių, nei nustatyta minėtame straipsnyje, viršijančios nustatytą trukmę nemokamų atostogų dienos neįskaičiuojamos į darbo stažą tų darbo metų kasmetinėms atostogoms gauti. Vadinasi, už tuos darbo metus darbuotojo mokamos kasmetinės atostogos bus trumpesnės.

tags: #darbuotoju #atostogu #metu #jis #turi #buti