Šiame straipsnyje aptariami teisiniai formalumai, apmokestinimo ypatumai ir registracijos procedūros, susijusios su darbuotojų nuoma per nuolatinę buveinę Lietuvoje. Aptarsime, kaip užsienio įmonės gali vykdyti veiklą Lietuvoje, įdarbindamos darbuotojus ir kokie mokesčių bei teisiniai aspektai yra svarbūs.
Nuolatinė Buveinė: Kas Tai?
Remiantis LR pelno mokesčio įstatymu, nuolatinė buveinė apibūdinama kaip užsienio įmonės veiklos Lietuvoje išraiška.
"Nuolatinė buveinė" - tai registracija užsienio šalies registre, reiškianti, kad Lietuvos įmonė toje užsienio valstybėje vykdys ūkinę-komercinę veiklą ir atitinkamai turės mokėti mokesčius, teikti valstybinėms institucijoms ataskaitas (deklaracijas) ir vykdyti kitas teisines prievoles, kurias nustato vietiniai įstatymai. Kitaip tariant, tai yra įmonės registruota veiklos vieta, kurioje vykdomi jos administraciniai ir valdymo veiksmai.
Lietuvoje ji turi fiksuotą veiklos vietą (pvz., vadovybės buvimo vietą, filialą, gamyklą, dirbtuvę ar bent įrengimų buvimo vietą). Reikia pažymėti, kad tam, kad veiklos vieta būtų laikytina fiksuota, nebūtina turėti patalpas, užtenka tam tikros vietos, iš kurios verslas galėtų būti valdomas ar koordinuojamas.
Nuolatinės Buveinės Kriterijai
- Fiksuota veiklos vieta Lietuvoje.
- Veiklos vykdymas per priklausomą agentą.
- Statybos veikla Lietuvoje.
Jeigu visos trys anksčiau išvardintos sąlygos nėra įvykdytos, tai užsienio įmonė laikoma neturinčia nuolatinės buveinės Lietuvoje ir jai neatsiranda prievolė mokėti pelno mokestį Lietuvoje (išskyrus atvejus, kai veikla vykdoma per priklausomą agentą arba vykdoma statybos veikla ir kt.).
Darbuotojų Įdarbinimas ir Teisiniai Aspektai
Jeigu Lietuvos įmonė ketina įdarbinti užsienyje gyvenantį žmogų, kuris nuotoliu dirbs Lietuvoje registruotai įmonei, pastaroji turi atlikti teisinius formalumus, kuriuos nustato užsienio valstybės įstatymai. Tai reiškia, kad Lietuvos įmonė turi užsienio valstybėje įsteigti dukterinę bendrovę arba filialą, kuris ir būtų laikomas darbuotojo darbdaviu.
Užsienyje nuolat reziduojantį (gyvenantį) užsienietį galima įdarbinti ir Lietuvoje. Toks įdarbinimas siejamas ne su fizine žmogaus darbo atlikimo ir buvimo vieta, bet su teisine. Tačiau reikia atminti, kad Lietuvos įstatymai net ir nuotoliu dirbsiančius užsieniečius leidžia įdarbinti tik laikantis specialių taisyklių.
Europos Sąjungos piliečiai turi teisę laisvai atvykti į Lietuvą, joje gyventi ir dirbti be specialių leidimų. Tai reiškia, kad jiems nereikia gauti darbo leidimų ar vizų, kaip tai būtų reikalaujama iš trečiųjų šalių piliečių.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad gali skirtis valstybė, kurioje žmogus yra (gyvena) fiziškai ir valstybė, kurioje, teisine prasme, žmogus gali dirbti. Prieš įdarbinant užsienio valstybėje esantį užsienietį, reikėtų įsitikinti kurioje valstybėje jis turi teisę dirbti.
Darbuotojų Nuoma kaip Alternatyva
Darbuotojų nuoma - tai paslauga, kai viena įmonė (darbuotojų nuomos agentūra) samdo darbuotojus ir juos laikinai siunčia dirbti kitai įmonei (klientui). Tokiu būdu samdant (nuomojantis) darbuotojus, Lietuvos įmonę ir darbuotojus nesieja tiesioginiai įsipareigojimai. Lietuvos įmonė pasirašo paslaugų sutartį su užsienyje veikiančia įdarbinimo agentūra ir pastaroji suteikia darbuotoją kaip paslaugą.
Neigiama tokio įdarbinimo pusė, kad ne visiems potencialiems darbuotojams toks įdarbinimo modelis gali būti priimtinas.
Apmokestinimo Aspektai
Užsienio įmonės nuolatinės buveinės pajamos pripažįstamos taikant kaupimo apskaitos principą. Nuolatinės buveinės mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai, kurie sutampa su kalendoriniais metais.
Užsienio įmonių nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą (lengvatiniai 13 proc. ir 0 proc. pelno mokesčio tarifai negali būti taikomi).
Užsienio įmonė pelno mokestį privalo deklaruoti ir mokėtiną pelno mokesčio sumą į Lietuvos biudžetą privalo sumokėti pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos (jeigu mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais metais - kalendoriniams metams pasibaigus iki kitų metų spalio 1 dienos).
Pelno Mokesčio Tarifai
| Mokesčio Tipas | Tarifas |
|---|---|
| Pelno mokestis nuolatinei buveinei | 15% |
Registracijos Procedūros
Užsienio įmonės, vykdančios veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę, privalo registruotis mokesčių mokėtojais. Užsienio įmonės, vykdančios veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę, atitinkamus dokumentus ir duomenis Mokesčių mokėtojui registrui teikia užsienio įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Pateikiami dokumentai turi būti surašyti lietuvių kalba. Jeigu dokumentai surašyti kita kalba, turi būti pridėti jų vertimai, pasirašyti vertėjo ir patvirtinti jo spaudu.
Užsienio įmonė į Mokesčių mokėtojų registrą įregistruojama per 5 darbo dienas po visų reikalingų dokumentų pateikimo. Užsienio įmonei išduodamas pranešimas apie įregistravimą į Mokesčių mokėtojų registrą; jos pageidavimu toks pranešimas išduodamas lietuvių ir anglų kalbomis.
Dvigubo Apmokestinimo Išvengimo Sutartys
LR mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios apmokestinimo taisyklės negu atitinkamų Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymuose ir šios sutartys yra ratifikuotos, įsigaliojusios ir taikomos Lietuvos Respublikoje, tai viršenybę turi tarptautinėse sutartyse nustatytos taisyklės.
Pažymėtina, kad visos LR Vyriausybės pasirašytos ir taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys remiasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pavyzdine konvencija (angl. OECD Model Convention).
tags: #darbuotoju #nuoma #bus #nuolatine #buveine