Darbuotojų nuoma Švedijos įmonėms: sąlygos ir aspektai

Pastaruoju metu vis daugiau Lietuvos įmonių svarsto galimybes teikti darbuotojų nuomos paslaugas Švedijos įmonėms, ypač statybų sektoriuje. Švedijos statybų federacija teigia, kad be papildomų pajėgų iš užsienio neįmanoma įvykdyti vyriausybės užmojų statyti naujus būstus. Tačiau ši veikla susijusi su įvairiais teisiniais, socialiniais ir kultūriniais aspektais, kuriuos būtina išnagrinėti prieš pradedant veiklą.

Laikinojo įdarbinimo teisiniai aspektai Lietuvoje

2011 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas ir atitinkami Darbo kodekso pakeitimai. Laikinojo įdarbinimo įmonėms Įstatymas ypatingų reikalavimų nekelia. Svarbu tik - atitikti darbdaviui keliamus reikalavimus.

Laikinojo įdarbinimo įmonės privalo su laikinaisiais darbuotojais sudaryti laikinojo darbo sutartis. Darbuotojai šiuo atveju priimami į darbą su tikslu dirbti ne juos įdarbinusiai įmonei (darbdaviui), bet yra siunčiami laikinai dirbti darbo naudotojo naudai, t.y. visai kitai įmonei, fiziniam asmeniui ar kitai organizacinei struktūrai.

Laikinojo darbuotojo teisinė padėtis dvilypė, bet pakankamai aiški. Darbuotojas laikinojo darbo sutartį sudaro su laikinojo įdarbinimo įmone (darbdaviu), kuris jam moka sulygtą darbo užmokestį, o faktiškai dirba pas kitą asmenį (darbo naudotoją), laikydamasis pastarojo darbo tvarkos.

Laikinojo darbo sutarties sąlygos

Laikinojo darbo sutartis gali būti tiek terminuota, tiek neterminuota, kaip ir įprasta darbo sutartis. Tačiau Įstatymas numato laikinojo darbo sutarčiai daugiau būtinųjų darbo sutarties sąlygų.

Tuo tarpu laikinojo darbo sutartyje papildomai turi būti susitarta ir dėl šių sąlygų:

• darbuotojo iškvietimo ir siuntimo dirbti darbo naudotojui bei atšaukimo iš darbo, dirbto darbo naudotojui, tvarkos;
• informavimo apie darbo pradžią ir pabaigą darbo naudotojo naudai tvarkos;
• darbo apmokėjimo dydžio ir mokėjimo tvarkos, darbo užmokesčio, mokamo už laikotarpius tarp siuntimų dirbti darbo naudotojui, dydžio ir tvarkos;
• darbuotojo darbo laiko režimo.

Taigi, laikinojo darbo sutartis savo turiniu yra ne atskirų sąlygų, bet labiau ištisų tvarkų rinkinys. Įstatymas ar Darbo kodeksas nenustato tipinės laikinojo darbo sutarties formos.

Įdarbinimo įmonė yra atsakinga už laikinojo darbuotojo saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Nors darbuotojai dirba darbo naudotojo labui, jam prižiūrint ir vadovaujant, visgi įdarbinimo įmonė privalo įsitikinti, kad siunčiami dirbti darbuotojai dirbs saugiomis ir sveikatai nekenksmingomis darbo sąlygomis. Žinoma, tokias sąlygas darbuotojui privalo užtikrinti tiesiogiai darbo naudotojas.

Įstatymas numato, kad laikino darbuotojo darbo naudotojui padarytą žalą atlygina laikinojo įdarbinimo įmonė. Čia reikia turėti omenyje, kad tarp laikinojo darbuotojo ir laikinojo darbo naudotojo susiklostantys teisiniai santykiai nėra tradiciniai darbo teisiniai santykiai.

Civiliniai teisiniai santykiai (savo prigimtimi atlygintinų paslaugų teikimo) susiklosto tik tarp darbo naudotojo ir laikinojo įdarbinimo įmonės. Pastaroji, kaip darbuotoją faktiškai samdanti (sudariusi su juo laikinojo darbo sutartį), ir atsako už laikino darbuotojo žalą, padarytą darbo naudotojui.

Laikinųjų darbuotojų santykiai su tiesioginiu darbdaviu (įdarbinimo įmone) taip pat turi savo ypatumų. Galimi ir nedarbo laikotarpiai tarp siuntimų dirbti, kai darbuotojas dirbti nevyksta. Penkių dienų laikotarpiai tarp siuntimų dirbti, kai darbuotojas nevyko į darbą, gali būti neapmokami. Už ilgesnį kaip 5 darbo dienos iš eilės laikotarpį tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga.

Įstatymas nenustato apribojimų profesijoms ar specialybėms, kurių darbuotojai gali dirbti per laikinojo įdarbinimo įmones (išskyrus laivų įgulas). Tad laikinųjų darbuotojų darbu Įstatymo nustatyta tvarka galės naudotis dauguma darbo naudotojų.

Švedijos rinka ir jos ypatumai

V.Strazdauskienė, susipažinusi su Švedijos rinkos veikimu iš arti, teigia, kad šioje šalyje viską lemia kelios galingos jėgos. Profsąjungos bet kokiomis priemonėmis sieks, kad užsienio bendrovių šalyje dirbtų kuo mažiau.

Švedai žino lietuvių aukštą lygį ir iš tiesų nori mūsų darbuotojų. Tačiau Lietuvos bendrovės tingi dirbti ir skaičiuoti dėl pergalės konkursuose. Švedai niekada nesivaiko pigumo.

Beje, jei manote, kad lietuviai gali pasigirti pigiausia darbo jėga, klystate. Bendra suomių siūloma kaina būna labai konkurencinga, o darbo kultūra ir sauga labai atitinka švedų svajones.

Svarbūs aspektai dirbant su Švedijos įmonėmis

• Kolektyvinės sutartys: Iš teisinės pusės kolektyvinė sutartis nėra privaloma, kol darbuotojai to nereikalauja.
• Profsąjungos: Profsąjungos nestabdys tavo saviraiškos - gaudyk statybininkus savo priemonėm, gąsdink ir bausk.
• Sertifikatai: Europos sąjungos sertifikatai - puiku. Tačiau švedams toks dokumentas reiškia, jog atitinkate bazinį lygį - ne daugiau.
• Fika: Susitikimuose niekada nelaukite, kada švedas jus aptarnaus.
• Kultūriniai skirtumai: Niekada neatidarinėkite durų moterims.

Būsto nuomos situacija Lietuvoje

Lietuvoje tik 3 procentai gyventojų nuomojasi būstą. Tuo tarpu kitose šalyse, tokiose kaip Vokietija, įvairių šaltinių duomenimis, būstą nuomojasi nuo 60 iki 87 procentų gyventojų, tai viena didžiausių nuomojamo būsto rinkų Europoje.

Lietuvos nuomos rinka vis dar nesubalansuota. Išsinuomoti gyvenamąjį būstą pagal sutartį ilgesniam laikui arba visam gyvenimui, kaip tai gali padaryti kiti europiečiai, Lietuvoje vis dar praktiškai neįmanoma.

Šešėlinė būsto nuomos rinka

Dažnai pasitaiko atvejų, kada butai nuomojami neoficialiai, t.y. nesudarant rašytinių nuomos sutarčių ir nemokant mokesčių valstybei. Tokių šešėlinių nuomos santykių tyko ne vienas pavojus.

Šešėlinė būsto nuomos rinka ne tik neapsaugo nei nuomotojų, nei nuomininkų, bet ir valstybei yra nenaudinga, nes nemokami mokesčiai į biudžetą.

Būsto nuoma iš juridinių asmenų

Būsto nuoma iš juridinių asmenų galėtų tapti puikia alternatyva mažesnes pajamas gaunantiems ir negalintiems įsigyti nuosavo būsto, asmenims. Tačiau iki šiol Lietuvoje nebuvo institucinių nuomotojų, kurie valdytų pavienius būstus ar ištisus nuomojamų butų pastatus, net rajonus.

Svarbiausi trikdžiai, kodėl nekilnojamojo turto plėtotojai šiuo metu nesiūlo prieinamo būsto nuomai yra mokestinė bazė (Pridėtinės vertės mokestis, Gyventojų pajamų mokestis, Nekilnojamojo turto mokestis) ir teisinė bazė, reglamentuojanti gyvenamojo būsto valdymą (nuomotojų ir nuomininkų teises, pareigas bei atsakomybę), taip pat ir prieinamo būsto pasiūlos aiškios politikos nebuvimas.

Paradoksalu, tačiau jei būsto nuoma užsiima fizinis asmuo - buto savininkas - jis tesumoka Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytą fiksuotą verslo liudijimo mokestį, kuris nepriklauso nuo jo įplaukų, gaunamų už nuomą.

Būsto kreditavimo sąlygos jaunimui

Kaip jau anksčiau buvo minėta, būsto nuomos klausimas itin aktualus jauniems žmonėms bei tiems, kuriems dėl darbo specifikos dažnai tenka keisti gyvenamąją vietą arba tiesiog nori pagerinti savo gyvenimo sąlygas.

Jaunimui trūksta tam tikrų lengvatų siekiant įsigyti ar nuomotis būstą. Valstybės dėmesys šiaip visuomenės grupei yra nepakankamas.

2010 metais drastiškai sumažėjęs valstybės remiamų būsto kreditų gavėjų skaičius rodo, kad žmonėms labai sudėtinga įsigyti nuosavą būstą net su šia valstybės pagalba. Jauniems žmonėms ypač sunku sukaupti pradinį įnašą paskolai gauti.

Valstybės remiami būsto kreditai:

Šią situaciją apsunkino dar ir tai, kad Lietuvos bankas 2011 m. rugsėjo 1 d. priėmė „Atsakingojo skolinimo nuostatus", kuriais bankai įpareigojami skolinti ne daugiau kaip 85 procentus reikiamos sumos būstui įsigyti.

tags: #darbuotoju #nuoma #svedijos #imonei