Finansinis kreditavimas yra svarbus ne tik valstybės ekonominiam augimui, bet ir asmeninio gyvenimo kokybei gerinti, suteikiant galimybę įsigyti nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, gauti lėšų vartojimui. Tačiau, esant komerciniams santykiams, būtina užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą bei tinkamą tarpusavio įsipareigojimų vykdymą.
R. Juodka (2006) teigia, kad nuo šios sąlygos tiesiogiai priklauso finansinis įmonių stabilumas, efektyvi verslo plėtra ir sisteminės verslo rizikos mažinimas. Ekonomikai lėtėjant ir finansų rinkoms patiriant sąstingį, padidėja nemokių fizinių ir juridinių subjektų skaičius, o tai lemia probleminių kreditų augimą komerciniuose bankuose.
Lietuvos banko duomenimis, 2006 m. bankų klientams buvo paskolinta 38,6 mln. litų, o 2008 m. - net 71,4 mln. litų. Ekonomikai lėtėjant, 2010 m. bankų klientams buvo suformuoti atidėjiniai už 4,7 mlrd. litų, o 2011 m. sausio 1 d. - 5 mlrd. litų.
Valstybei išgyvenant sunkmetį, didelis dėmesys skiriamas fizinių ir juridinių asmenų nemokumo, restruktūrizavimo, bankroto ir išieškojimo procesams, taip pat probleminių kreditų analizei. Tačiau kreditorių interesų užtikrinimui skiriamas nepakankamas dėmesys.
Filing bankruptcy to settle bank loan and liability of selling toxic wastes for research purposes
Įmonių bankroto valdymo departamento duomenys rodo, kad 1993-2011 m. likviduotos 6950 įmonių dėl bankroto. Kreditorių reikalavimai bankroto proceso pradžioje siekė 9476,2 mln. Lt, o patenkinta suma per visą bankroto procesą sudarė 1300,4 mln. Lt. Bendras kreditorių reikalavimų patenkinimas sudaro 13,7 proc. Įkeisto turto turėtojų patvirtinti kreditorių reikalavimai sudarė 1949,3 mln. Lt, o patenkinti - 501,6 mln. Lt arba 25,7 proc. Tuo tarpu bankų negarantuoti įkeitimu patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudarė 668,3 mln. Lt, o patenkinti tik 5,8 proc., t. y. 38,5 mln. Lt.
Kiekvienam kreditoriui svarbu būti tikram, kad piniginė prievolė bus įvykdyta arba bus užtikrinta jo interesų apsauga, jei prievolė nebus įvykdyta. Kreditorinių reikalavimų užtikrinimas bei nekilnojamojo turto realizavimas probleminių kreditų atveju kelia klausimą, ar turto įkeitimas yra pakankama priemonė kreditorių interesams užtikrinti ir ar esamas teisinis instrumentas užtikrina bei gina kreditorių interesus.
Darbo tikslas - išanalizuoti probleminius kreditus komerciniuose bankuose, išryškinant įkeisto nekilnojamojo turto realizavimo ir kreditorių interesų užtikrinimo problematiką, taip pat identifikuoti problemas ir pasiūlyti sprendimo galimybes.
Tyrime naudojami įvairūs metodai, įskaitant ekspertų apklausą, teismų praktiką ir mokslinę literatūrą, siekiant išsiaiškinti ekspertų nuomones, įvertinti problemų gylį ir pasiūlyti galimus sprendimo būdus.
Kreditavimo Svarba ir Kredito Rizika
Kiekvieno komercinio banko veikla yra pagrįsta kreditavimu, kurio svarbą lemia augantis vartojimas, būtinybė turėti nuosavą nekilnojamąjį turtą, verslo subjektų veiklos užtikrinimas ir kt. Ilgą laiką kreditavimas buvo laikomas esminiu valstybės ekonomikos varikliu.
Kiekvienas bankas turi valdyti savo turtą bei įsipareigojimus taip, kad būtų suderinti paskolų grąžinimo terminai ir lėšų išmokėjimo terminai. Bankas turi užsitikrinti, kad pinigai gaunami iš skolininkų ir pinigai, kuriuos bankas turi sumokėti kreditoriams, mokėjimo terminai sutaptų. Tai užtikrina banko likvidumą. Skolinant lėšas, atsižvelgiama į tris pagrindinius tikslus - pelningumą, likvidumą ir saugumą.
Bankai, formuodami kreditavimo politiką, neretai siekdami trumpalaikių rezultatų, pamiršta ilgalaikius tikslus, rizikos kontrolę ir valdymą. Kiekvienas bankas, skolindamas pinigus, rizikuoja ir susiduria su kredito rizika.
Kredito rizika - tai kintanti kitos šalies prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo rizika, atsirandanti tiesiogiai ar netiesiogiai suteikiant kitai sandorio šaliai tam tikrą kreditą. Kredito rizika skirstoma pagal jos atsiradimo priežastis.
Svarbiausia rizika, su kuria galima susidurti, yra skolininko nemokumas. Doktrinoje nemokumas apibūdinamas kaip pinigų trūkumo nulemtas skolininko nepajėgumas apmokėti savo prievoles, kurių mokėjimo terminai suėjo, arba kaip būsena, kai skolininkas nebeturi pakankamai mokėjimo priemonių ir todėl laiku nebegali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėjo.
Nemokumą gali lemti įvairios priežastys (turto išvaistymas, netinkamas įmonės darbo organizavimas, nesąžiningumas ir kt.). Tiek fizinių, tiek juridinių asmenų nemokumas įtakoja probleminių paskolų augimą kreditoriui. Probleminė paskola yra tokia, kurios grąžinimas atėjus terminui kelia abejonių. Jei paskola grąžinama pagal grafiką, ji nėra probleminė, jei grafiko nesilaikoma - paskola probleminė.
Juridinių asmenų nemokumo problemos Lietuvoje sprendžiamos taikant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Įmonės nemokumas - tai įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymuose, kituose teisės aktuose, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Bankų sistemos turto, paskolų ir indėlių kaita (mln. Lt)
Bankų Sistemos Veiklos Apžvalga
Lietuvoje veiklą vykdo aštuoni komerciniai bankai, vienuolika užsienio bankų filialų ir dvi užsienio bankų atstovybės. 2010 m. buvo lūžio metai, kai po ekonominio nuosmukio ir sąstingio finansų rinkose, pradėjo jaustis bankų veiklos suaktyvėjimas, fiksuotas turto ir paskolų augimas. Bankų turtas per pastaruosius metus sumažėjo 3 procentais ir 2010 m. sudarė 81,7 mlrd. litų, klientams suteiktos paskolos sumažėjo 5,2 procentais iki 58,3 mlrd. litų. Pablogėjusi skolininkų finansinė būklė ir dideli paskolų nuvertėjimo nuostoliai turėjo įtakos bankų kreditavimo politikai.
2011 m. kovo mėn. 31 d. bankų sistemos turtas sudarė 79,9 mlrd. Lt, sumažėjęs 2,2 proc. nuo metų pradžios. Klientams suteiktos paskolos sumažėjo 1,1 proc. iki 57,7 mlrd. Lt. Bankų turto didžiausia dalis, kurią sudaro klientams suteiktos paskolos, po spartaus mažėjimo stabilizavosi ir padidėjo 0,8 procentinio punkto iki 72,2 procento.
Pastaruosius dvejus metus bankų veikla buvo nuostolinga.
Bankų grynasis pelnas (nuostolis) (mln. Lt)
Kalbant apie problemines paskolas, svarbu atkreipti dėmesį į paskolų portfelio kokybės rodiklius. 2010 m. buvo stebimas atidėjinių formavimo sulėtėjimas, lyginant su 2009 m. Per 2010 m. bankų specialieji atidėjiniai padidėjo 267,5 mln. litų, kai 2009 m. - net 3,9 mlrd. litų. 2011 m. pirmąjį ketvirtį bankų atidėjiniai paskoloms sumenko (0,2 mlrd. arba 3,5 proc.). Nuvertėjusių paskolų arba paskolų portfelio santykis sumažėjo 0,3 proc., daugiau kaip 60 dienų uždelstų paskolų ir paskolų portfelio santykis - 0,2 procentinio punkto.
Didžiausią įtaką turi verslui suteiktos paskolos. Visų bankrutavusių ir restruktūrizuojamų įmonių įsipareigojimai bankams 2010 m. sudarė 3,5 mlrd. litų. Šioms įmonėms suteiktoms paskoloms bankai buvo sudarę 1,7 mlrd. litų specialiųjų atidėjinių, o didžiausias augimas užfiksuotas 2006 bei 2007 m. Tuo tarpu, pradėjus lėtėti ekonomikai, nuo 2008 m. stebimas augimas.
Įkeisto Turto Realizavimas ir Areštai
Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, 2008 m. buvo registruoti 38561 nauji turto arešto aktai, 2009 m. - 66057, o 2010 m. - 64460. Turto arešto aktų registro duomenimis, 83,8 proc. areštuoto turto priklausė fiziniams asmenims, o 16,2 proc. - juridiniams asmenims.
Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, nuo 1993 m. iki 2011 m. birželio 30 d. kreditoriams buvo perduota turto už 207,3 mln. Lt (3,6 proc. viso turto vertės bankroto proceso pradžioje), o patenkinta reikalavimo dalis sudarė 93,7 mln. Lt (45,2 proc. nuo perduoto kreditoriams turto vertės). Apie 28,2 proc. turto buvo nurašyta kaip bevertis. Parduota turto už 3311,6 mln. Lt (57,7 proc. viso turto vertės bankroto proceso pradžioje), o iš parduoto turto gautos įplaukos sudaro 31,9 proc. viso parduoto turto vertės. Įkeistas turtas sudaro 25,3 proc.
Hipotekos palūkanų normos JAV 1971-2018 m.
Prievolių Užtikrinimas ir Teisiniai Aspektai
Svarbu, kad ne tik bankai vertintų riziką, bet ir asmenys prisiimtų įsipareigojimus pagal savo galimybes. Taip pat svarbu, kad ir skolininkas nukentėtų kuo mažiau. Prievolių užtikrinimo institutas yra svarbi priemonė, siekiant užtikrinti stabilią komercinės apyvartos sistemą. Prievolė - tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Įstatymai sukuria prievolinius santykius.
Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Romėnų teisėje buvo žinomi tokie prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai: rankpinigiai, netesybos arba bauda, įkeitimas ir laidavimas, kurie jau tuo metu buvo sėkmingai naudojami kreditoriaus patiriamai rizikai sumažinti.
Pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ir (ar) įkeitimo lakštą kreditorius (įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius) įgyja teisę, jeigu fizinis asmuo neįvykdė įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta, - perduoti šį turtą jo nuosavybėn. Įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą fizinio asmens turtą, arba perduodant įkeistą turtą.
Jeigu įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti.
Naujasis Juridinių Asmenų Nemokumo Įstatymas
Nuo 2020 m. sausio 1 d. bankroto ir restruktūrizavimo procedūros apjungiamos naujuoju Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu (JANĮ). Šis įstatymas turėtų atnešti daug pasikeitimų nemokumo proceso reguliavime Lietuvoje, paspartinti bankroto procedūras, sudaryti prielaidas kreditorių reikalavimų tenkinimui didesne apimtimi, skatinti juridinių asmenų ir jų kreditorių neteisminius susitarimus, padidinti nemokumo proceso išlaidų kontrolę bei lemti platesnį įmonių restruktūrizavimo taikymą.
Pagal JANĮ nemokia įmonė bus laikoma tuomet, kai ji nevykdys prievolių arba jos įsipareigojimai viršys viso turimo turto vertę. Be to, nustatant galimai nemokios įmonės turimo turto vertę, reikės vertinti ne tik balanso duomenis, bet taip pat imtis priemonių nustatant realią įmonės valdomo turto vertę.
Taip pat atsiras naujų būdų atgaivinti verslą, pvz. taikant tarpinio finansavimo strategiją - teikti juridiniam asmeniui esamo ar naujo kreditoriaus papildomas lėšas, kurių pagrįstai ir nedelsiant reikia, kad juridinis asmuo galėtų tęsti veiklą ar išlikti gyvybingas arba kad iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo nesumažėtų juridinio asmens vertė.
JANĮ įtvirtintas efektyvumo principas leis nemokumo procedūras vykdyti greitai ir efektyviai - turės būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį.
Juridiniams asmenims bus privaloma neteisminio finansinio nemokumo išsprendimo tvarka, kadangi teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiras tik nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos. Susitarimą dėl pagalbos galės sudaryti juridinis asmuo ir kreditoriai, kurių civilines teises ir (ar) pareigas dėl jų suteikiamos pagalbos tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina šis susitarimas.
Naujajame Nemokumo įstatyme bus numatyta galimybė parduoti įsipareigojimų nebegalintį įvykdyti juridinį asmenį kaip turtinį kompleksą arba išskirti juridinio asmens esminę dalį.
JANĮ numatoma, kad restruktūrizavimą nuo šiol turės galimybę inicijuoti ir juridinio asmens kreditoriai, jeigu jų reikalavimai juridiniam asmeniui, kurie yra pradelsti, viršys 10 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydį.
Keičiasi juridinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Pirmąja eile, pagal JANĮ, bus tenkinami šių kreditorių reikalavimai: a) kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais; b) su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai; c) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą; d) reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš bankroto metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos.
Juridinių asmenų nemokumo įstatyme bus sudarytos prielaidos juridiniams asmenims iš bankroto procedūrų pereiti į restruktūrizavimą ir atvirkščiai. Tai taps įmanoma, jeigu teismas priims nutartį nutraukti bankroto bylą tuo pagrindu, jog iškeliama restruktūrizavimo byla.
Nuo šiol bus sudaromos sąlygos likviduoti ir visiškai nemokias įmones. Įmonė, neturinti pakankamai lėšų administravimo išlaidoms padengti, bus perduodama likvidavimui Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.
Nuo 2020 sausio 1 d. keičiasi ir administratorių veiklos ypatumai - restruktūrizavimo ir bankroto administratoriai apjungiami ir nuo šiol tampa nemokumo administratoriais. Įsteigiami Nemokumo administratorių rūmai.
Europos Sąjungos restruktūrizavimo direktyva ir Europos Komisijos rekomendacijos, kuriomis vadovaujantis buvo priimtas naujas Nemokumo įstatymas, siekį išvengti bankroto ir restruktūrizavimo taikymą nemokioms įmonėms laiko prioritetu.
tags: #darbuotoju #reikalavimai #ir #hipoteka #uztikrinti #reikalavimai