Dargužiai - kaimas, turintis turtingą istoriją ir garsėjantis versliais žmonėmis, puoselėjančiais smulkiuosius ūkius ir tradicijas. Nuo caro valdžios laikų, kai čia veikė slapta lietuviška mokykla, iki šių dienų, Dargužiai išsaugojo savo unikalų identitetą.
Istorinis palikimas ir bendruomenės dvasia
Spaudos draudimo metais kaime gyveno knygnešys Jurgis Uždavinys, palaikęs ryšius su vyskupu Motiejumi Valančiumi ir knygnešiu Jurgiu Bieliniu. XX a. pradžioje kaime gyveno daugiau kaip 600 gyventojų. 1993 m. kaimo istorinė dalis įregistruota Kultūros paveldo registre. Jame nemažai XIX a. gatviniams kaimams būdingo plano sodybų: pirkia galu į gatvę, toliau svirnas, tvartas, sklypo gale klojimas.
Kaimo viduryje stovi koplytėlė, kurią 1876 m. pastatė šios vietovės jaunimas. Nuo senų laikų didžiausia kaimo šventė būdavo Sekminės. Dargužių amatų centras įsikūręs buvusios mokyklos patalpose. Mokykla bene vienintelė tokia Lietuvoje, kuri buvo pastatyta gyventojų lėšomis ir veikė ilgą laiką. Po tuo pačiu stogu dabar glaudžiasi kaimo biblioteka ir bendruomenės namai. Dargužių amatų centras kviečia apsilankyti ir siūlo edukacines programas, organizuoja šventes, nuomoja patalpas, nuolat veikiančiose parodose siūlo įsigyti amatininkų rankų darbo gaminių. Dėl visų paslaugų galima susitarti: edukacinės programos pritaikomos pagal lankytojų amžių.
Dargužių koplytėlė. Šaltinis: varena.lt
Šilauogių auginimas Dargužiuose
Vieni didžiausių šilauogių uogų ir sodinukų augintojų Lietuvoje yra UAB ,,Jūsų sodui‘‘, įsteigta 1991 m. Tai pirmasis šilauogynas Lietuvoje. Kiekvienais metais organizuojama akcija ,,Prisiskink šilauogių pats‘‘. Žinomas šilauogių augintojas Petras Basalykas negaili patarimų norintiesiems auginti šią kultūrą. Jis rūpinasi didele plantacija Varėnos rajone, Dargužių kaime.
Radijo laida „Mokslo langai“ apie šilauoges
Svarbu augalus tinkamai pasodinti ir prižiūrėti. Pasak jo, į tinkamą vietą pasodintos sodinės šilauogės augs ir derės mažiausiai 15-20 metų. Šilauogės mėgsta saulėtą vietą. Jų negalima sodinti po medžiais ar šalia jų, nes krintantis šešėlis pridengs augalą, o gilios ir stiprios obelų ar kitų vaismedžių šaknys pasisavins maisto medžiagas iš dirvos. Šilauogių šaknys paviršinės, tad joms nieko neliks. Jis priminė, kad šilauogės sodinamos į rūgščias durpes, kurių pH 3,5-4,5. Pasak P.Basalyko, sėkmingam šilauogių augimui ir derėjimui svarbus šaknų sistemoje esantis Mykorrhiza grybelis. Jei jis patenka į netinkamą aplinką, negali daugintis, miršta ir iš pradžių buvę sveiki šilauogių sodinukai sunyksta.
Substrato paruošimas ir laistymas
Sodinant 1-2 šilauogių krūmelius, reikia iškasti 80-100 cm pločio ir 50 cm (priemolio dirvoje) arba 30 cm (lengvoje priesmėlio dirvoje) gylio duobes, į jas priberti rūgščių durpių arba žemės mišinio iš rūgščių durpių, nešviežių spygliuočių pjuvenų, žievių, drožlių, skiedrų. Žemės mišinys paruošiamas iš anksto ir kelis kartus permaišomas. Kai paruoštas mišinys sukris, bus galima sodinti šilauogių sodinukus. Sodinant daugiau šilauogių krūmelių, patogiau iškasti 80-100 cm pločio ir 40 cm gylio tranšėją ir į ją priberti rūgščių durpių arba rūgštaus žemės mišinio.
P.Basalykas priminė, kad šilauoges svarbu laiku palaistyti. Tai būtina padaryti augalus pasodinus, formuojantis uogų užuomazgoms ir joms nokstant. Per sausras nelaistomame šilauogyne uogos smulkėja, tampa negražios ir neskanios. „Trečią ketvirtą kartą laistant prigijusius augalus, vandenį reikia parūgštinti (pH 5,2-5,5) azoto ar fosforo rūgštimi. Kai kurie sodininkai mėgėjai įberia ir maistui skirtos citrinų rūgšties“, - sakė šilauogių augintojas.
Tręšimas ir sodinimas
Pasak jo, svarbu šilauogių nepertręšti. Tręšti reikėtų mažomis dozėmis ir labai retai, pradedant tik antraisiais metais po sodinimo. Vegetacijos pradžioje, balandžio mėnesį, pilamas 0,1-0,15 proc. kompleksinių trąšų tirpalas, o paskui du kartus - gegužės ir birželio mėnesiais - 0,1-0,15 proc. amonio sulfato tirpalas (pH 4,2-4,5). Tinka ir specialiai šilauogėms skirtos trąšos, tik svarbu jų nepadauginti. Tinkamas sodinimas - vazonuose išaugintas šilauoges galima sodinti ir vasarą. Sodinukus būtina gausiai palaistyti, apmulčiuoti 10 cm storio substrato, į kurį sodinami, sluoksniu arba smulkinta spygliuočių žieve, nešviežiomis pjuvenomis.
Dargužių sūrininkai
Dargužiai garsėja sūrių gamyba. Sūrininkai Dargužiuose - tai sodyba, kurioje puoselėjama meilė tikram maistui ir vietiniam produktui. Tai ir neformalus kelių smulkiųjų sūrininkų susivienijimas. Vietinių sūrių parduotuvėlė ir restoranėlis (Merkio g. Nr. +370 655 29171, el. p. Krautuvė, kurios savininkė Jurgita Adukauskaitė, veikia visas dienas per savaitę. Joje galima įsigyti įvairių maisto produktų, gaiviųjų gėrimų (Merkio g. Lankantis Dargužių amatų centre gegužės 2 d. teko paragauti skaniausių minkščiausių dzūkiškų bandelių.
Dargužių kaimo verslai ir kontaktai:
| Veikla | Kontaktinė informacija |
|---|---|
| Sūrininkų parduotuvėlė | Merkio g. Nr. +370 655 29171 |
| Ekologinis Janinos Aukštuolienės ūkis | Merkio g. Nr. +370 616 37729 |
| Šilauogių ūkis UAB ,,Jūsų sodui‘‘ | +370 614 02154 |
Kaimo aktualijos ir iššūkiai
Nors Dargužiai garsėja darbščiais žmonėmis ir verslumu, kaimas susiduria ir su iššūkiais. Vienas iš jų - jaunimo užimtumo stoka. Vietos gyventoja Elena pastebėjo, jog jaunimui trūksta veiklos, todėl jie linkę į alkoholį. Ji taip pat apgailestavo dėl panaikinto kultūros centro ir mokyklos sumažėjimo. Elena norėtų pasikeisti asbestinį stogą, tačiau stokoja finansinių išteklių.
Nepaisant sunkumų, Dargužių gyventojai stengiasi puoselėti savo kaimą ir jo tradicijas. Jie tvarkosi aplinką, rūpinasi sodybomis ir siekia, kad kaimas išliktų gyvybingas ir orus. Prezidentės apsilankymas kaime atkreipė dėmesį į verslius kaimo žmones ir smulkiuosius ūkininkus, kurie, pasitelkdami šio krašto tradicijas, kultūrą ir naujas idėjas, puikiai tvarkosi.