Buto Dalies Nuosavybės Perleidimas ir Būsto Paskola Bendraturčiui Lietuvoje

Pradedant buto pirkimo ar pardavimo procesą, dokumentų tvarkymas yra vienas svarbiausių žingsnių. Pardavėjui būtina iš anksto pasirūpinti visais reikalingais dokumentais, tokiais kaip įsigijimo sutartys, kadastrinių matavimų byla, kreditoriaus ar bendraturčių sutikimai. Pirkėjui, savo ruožtu, svarbu patikrinti, ar visi pardavėjo pateikti dokumentai yra tvarkingi ir atitinka teisės aktų reikalavimus - netvarkingi dokumentai gali sukelti problemų ir sandorio atidėjimą. Laiku pasiruošus dokumentus, sandorio procesas bus sklandus ir be netikėtumų.

Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su buto dalies nuosavybės perleidimu ir būsto paskolos gavimu bendraturčiui Lietuvoje.

Dokumentai, Reikalingi Buto Pirkimui-Pardavimui

Norint sėkmingai įvykdyti buto pirkimo-pardavimo sandorį, būtina surinkti ir sutvarkyti šiuos dokumentus:

• Įsigijimo dokumentai: Pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojimo sutartis, paveldėjimo dokumentai ir pan. Atvykus į sandorį notaro biure turėsite pateikti šių dokumentų originalą.
• Kadastrinių matavimų byla: Patalpų brėžiniai, vidaus plotų eksplikacija, kiti techniniai duomenys. Parduodant butą jo kadastrinės bylos duomenys turi atitikti faktą. Jei du kambariai buvo sujungti į vieną, ar atvirkščiai - vienas padalintas į du, pasikeitė bet kokie kiti patalpų parametrai - turi būti suformuota ir Registrų centre užregistruota nauja kadastrinių matavimų byla.
• Kreditoriaus sutikimas: Jei turtas įkeistas. Jums reikės gauti raštišką kreditoriaus leidimą parduoti įkeistą turtą, dokumente bus nurodyta neišmokėta skolos dalis. Notaras perkels šiuos duomenis į pirkimo - pardavimo sutartį, o pirkėjas pervesdamas pinigus už butą šią skolą padengs.
• Bendrasavininkių sutikimas: Parduoti bendrinės nuosavybės dalį. Kiekvienas bendraturtis turi teisę laisvai disponuoti sau priklausančia bendrinės nuosavybės dalimi, tačiau įstatymuose yra įtvirtinta pirmenybė bendraturčiui pirkti parduodamą bendrinės nuosavybės dalį.
• Energinio naudingumo sertifikatas: Jei atlikote patalpų rekonstrukciją ir pakeitėte paskirtį (pvz. Iš komercinių patalpų padarėte gyvenamą butą ar pan.), teks užsakyti naują energinio naudingumo sertifikatą.
• Bendrijos arba administratoriaus pažyma dėl skolų nebuvimo: Jei namą administruoja bendrija, prieš sandorį būtina kreiptis į jos pirmininką, jog šis išduotų pažymą apie skolų nebuvimą sandorio dienai. Kai kuriais atvejais, tokios pažymos reikia ir iš daugiabučių administravimo įmonės.
• Sutuoktinio sutikimas arba įgaliojimas: Parduodant turtą, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pas notarą turi atvykti abu sutuoktiniai. Vienas iš jų gali neatvykti tik jei kitas turi notariškai patvirtintą įgaliojimą atstovauti savo sutuoktinį sandorio metu.

Daugelio šių dokumentų rengimas ir registravimas gali užtrukti kelias savaites ar net mėnesius, todėl pradėti šį procesą reikėtų dar prieš ieškant pirkėjo. Kitaip sandoris gali nutrūkti, o Jums teks ne tik grąžinti sumokėtą avansą, o ir sumokėti piniginę baudą.

Bendraturčių Teisės ir Pareigos

Kiekvienas bendraturtis turi teisę laisvai disponuoti sau priklausančia bendrinės nuosavybės dalimi, tačiau įstatymuose yra įtvirtinta pirmenybė bendraturčiui pirkti parduodamą bendrinės nuosavybės dalį.

Prieš parduodami butą nesusijusiam asmeniui, privalote per notarą informuoti bendraturtį, jog jis turi pirmenybės teisę nusipirkti parduodamą turtą tomis pačiomis sąlygomis. Jei šis asmuo nepasinaudoja savo teise per kalendorinį mėnesį, galite parduoti butą bet kuriam žmogui.

Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresniojo teisininko, advokato Eimanto Čepo, įprastas tokios situacijos sprendimo būdas - bendraturčiams nusistatyti naudojimosi turtu tvarką, tačiau, pasak advokato, tai neužtikrina, kad nesutarimų daugiau nekils. Pavyzdžiui, kai norima atlikti bendrai naudojamo turto pagerinimus ar perleisti jį, būtina bendraturčių išreikšta valia, t. y. bendraturčiai iš dalies išlieka priklausomi vienas nuo kito net ir nustačius naudojimosi turtu tvarką.

Atidalijimas iš Bendrosios Dalinės Nuosavybės

Civilinis kodeksas numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Nuosavybės teisių tokiu būdu įgyvendinimas reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais.

Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.

Kaip Atidalyti Turtą?

Eimanto Čepo nuomone, jau esant konfliktui, susitarti tarpusavyje dėl atidalijimo būdo nepavyks, todėl išeitis viena - kreiptis į teismą. CK nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra. Kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus prioritetas yra teikiamas turto atidalijimui natūra, t. y. kiekvienas atsiskiria jam priklausančia turto dalį, kuria gali naudotis be apribojimų. Tačiau natūra atskirti turtą ne visada yra realiai įmanoma, pavyzdžiui dėl nedidelės jo dalies, ar dėl to, kad bendrai valdomas turtas, kaip visuma, gali būti naudingiau panaudojamas.

Kompensacija Pinigais

Negalint atskirti turto natūra, sprendžiama dėl turto atidalijimo vienam iš bendraturčių sumokant kompensaciją pinigais. Tokiam turto atidalijimo būdui būtinos šios sąlygos:

1. Išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai.
2. Faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz. kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus).

Vadovaujantis teismų suformuota praktika, kompensacija galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia; kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui; galimybė įsigyti kitą tokį daiktą; išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams; kitos reikšmingos aplinkybės.

Teismų praktikoje nurodoma, jog atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę.

Svarbu pažymėti, kad turto dalies rinkos vertės nustatymas taip pat yra įrodinėjimo dalykas, todėl siekiant tokio atidalijimo būdo, svarbu iš anksto surinkti įrodymus vertei nustatyti bei atitinkamai įsivertinti, kokio dydžio kompensaciją gali tekti mokėti / gauti tenkinus aptariamą reikalavimą.

Bendrosios Nuosavybės Privalumai ir Trūkumai

Be bendrąja daline nuosavybe esančios dalies perleidimo, CK 4.77 str. 1 dalis suteikia bendraturčiui teisę savo lėšomis padidinti bendrąjį daiktą ar jo vertę. Laikydamasis CK 4.75 straipsnyje įtvirtinto principo, pagal kurį bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutikimu, tai padaryti jis gali tik gavęs kitų bendraturčių sutikimą.

Vieno bendraturčio daromi bendro daikto pakeitimai savaime pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, dėl to tokie pakeitimai negali tapti kitų bendraturčių teisių ar teisėtų interesų pažeidimo priežastimi.

Teisė Atidalyti Turto Dalį

Be nurodytų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo formų, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.). Taip įgyvendinama bendraturčio teisė nutraukti bendrąją dalinę nuosavybę ar jos dalį.

Nors šiai teisei įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimo nereikalaujama, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės galima tik šalių susitarimu. Jeigu dėl atidalijimo būdo nesusitariama, pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį ginčas sprendžiamas teisme.

CK 4.80 str. 2 dalyje nustatyta esminė sąlyga: daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, saugo daiktą nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties, kartu saugomi ir kitų bendraturčių interesai.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas - nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, pirmenybė turi būti teikiama atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str.).

Bendrijos Veikla ir Parama

Bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose. Pasitikrinti, ar jūsų bendrija įregistruota paramos gavėja ir gali gauti paramą, galima VMI elektroninėje sistemoje įvedus juridinio asmens pavadinimą arba kodą.

Jeigu kyla klausimų dėl bendrijos veiklos, dokumentų tvarkymo ar kitų teisinių aspektų, visada galite kreiptis į specialistus, kurie suteiks kvalifikuotą pagalbą ir patars, kaip geriausiai išspręsti susidariusią situaciją.

tags: #buto #dalies #nuosavybe #ir #busto #paskola