Pats terminas „daugiabutis gyvenamasis namas“ Lietuvoje pradėjo įsitvirtinti XX amžiaus pradžioje. Tuo metu, sparčiai augant miestams ir daugėjant gyventojų, ypač darbininkų, reikėjo naujų būstų. Šiame straipsnyje apžvelgiama daugiabučių gyvenamųjų namų raida Lietuvoje nuo XX amžiaus pradžios iki sovietmečio pabaigos, aptariant architektūrinius stilius, statybos technologijas ir socialinius pokyčius.
Pirmieji Daugiabučiai Namai Lietuvoje
Pats pirmieji daugiabučiai gyvenamieji namai Lietuvoje pradėti statyti XX amžiaus pradžioje, kai iš kaimų į miestus plūstantiems gyventojams, ėmusiems dirbti fabrikuose ir gamyklose, reikėjo nedidelių butų nuomai. Lietuvoje tokius namus ėmė statyti turtingi užsakovai ir mecenatai. Pavyzdžiui, Vilniuje pirmuosius pigius namus darbininkams ir smulkiesiems tarnautojams statė Lietuvos visuomenės veikėjas, verslininkas Juozapas Montvila. Jo dėka ėmė rastis daugiaaukščių bei mažaaukščių blokuotų gyvenamųjų namų.
Darbininkų namų kompleksai, dažniausiai statyti prie gamyklų ir fabrikų, užterštose teritorijose, užimdavo nedidelį plotą. Vėliau nuomai imti statyti prabangesni, modernesni daugiabučiai, kuriuose ėmė kurtis pasiturintys miestiečiai bei vidutines pajamas gaunantys gyventojai.
Tarpukario Daugiabučių Statyba
Pirmasis pasaulinis karas nutraukė natūralią architektūros raidą. Lietuvoje daugiabučių gyvenamųjų namų statyba tarpukariu nė kiek neatsiliko nuo Vakarų Europos. Modernios idėjos plito iš Vakarų Europos ir JAV. Statant daugiabučius namus diegtos naujos technologijos - pradėtos naudoti gelžbetoninės perdangos, formuota koridorinė buto sistema ir kita. Butuose atsirado sanitariniai mazgai. Daugiabučius namus statė bankininkai ir kiti tarnautojai. Pirmuosiuose tokių namų aukštuose būdavo įrengiamos parduotuvės. XX a. 4 deš. Lietuvoje pradėti statyti kooperatiniai namai.
Pasak architektūrologo Evaldo Vilkončiaus, tarpukariu didelių daugiabučių namų Panevėžio mieste beveik nestatyta. Pastatyti vos keli namai, kuriuose buvo daugiau nei vienas butas. Vienas iš jų yra trečiajame dešimtmetyje statytas trijų aukštų pastatas Kranto g. 29. Vėliau, 1932 m., pradėtas statyti iki šiol išlikęs didelis trijų aukštų kunigo Antano Kungio namas Katedros ir Stoties gatvės kampe. Apie 1937-1939 m. dabartinėje Kerbedžio g. 16 pastatytas gana modernios išvaizdos dviejų aukštų keliabutis namas siaurojo geležinkelio stoties tarnautojams. Nemaži keliabučiai namai 1939 m. pradėti statyti P. Puzino g. 2 ir Respublikos g. 54 (gydytojo Stasio Mačiulio namas). Bet šie pastatai sovietmečiu rekonstruoti ir prarado autentišką išvaizdą.
Sovietmečio Daugiabučių Statyba
Sovietmečiu daugiabučiai namai projektuoti laikantis politiškai ideologizuotų normatyvų. Buvo svarbu masiškai aprūpinti žmones nors ir minimaliu gyvenamuoju plotu. Po Antrojo pasaulinio karo niveliavus visus socialinius sluoksnius, atsirado masinės daugiabučių statybos poreikis. Esminis lūžis būstų statyboje įvyko 1955 m., kai to meto valdžia priėmė nutarimą, kuriuo remiantis buvo parengti nauji tipiniai projektai, pagal kuriuos namai statyti visoje Lietuvoje. Siekiant taupumo ir ekonomiškumo, butai buvo maži, su pereinamais kambariais.
Sparčiai vystantis pramonei, gyvenamosios statybos tempai buvo tiesiog milžiniški. 1957 m. Panevėžyje radosi daugybė naujų statybų aikštelių. Nemaža dalis jų priklausė įmonėms ir fabrikams, stačiusiems gyvenamuosius namus savo darbininkams. „Nevėžio“ fabrikas Anykščių gatvėje statė šešiolikos butų namą savo darbuotojams. Jau trečią gyvenamąjį namą Agronomijos (dab. Marijonų) gatvėje savo darbininkams statė Linų kombinatas.
Pasak E. Vilkončiaus, sovietmečiu Panevėžyje daugiabučiai pagal tipinius projektus pastatyti Ukmergės g. 9, 19, 21, 25 (trijų aukštų daugiabučiai, skirti sovietiniam kariniam daliniui) bei repatrijavusiems asmenims skirtas namas Ramygalos g. 15. Vėliau keli daugiabučiai pagal tipinius projektus pastatyti šalia Klaipėdos gatvės bei aikštėje prie dabartinės Švč. Septintajame dešimtmetyje mūriniai daugiabučiai pastatyti dabartinėje Vilniaus gatvėje ir Liepų alėjoje.
Ilgainiui plytiniai namai nebeatitiko išaugusių poreikių, teko ieškoti naujų sprendimų. Stambiaplokščių namų statybos pradžia Lietuvoje galima laikyti 1959 m. pabaigą, kai Vilniuje beveik per du mėnesius buvo sumontuotas penkiaaukštis 80-ties butų gyvenamasis namas. Tipiniai daugiabučių gyvenamųjų namų projektai buvo nuolatos atnaujinami ir koreguojami net keletą kartų. 1974 m. Pirmąjį devynaukštį pastatą Panevėžyje 1966 m. šalia visuomeninio prekybos centro „Bičiulis“, P. Rotomskio (dabar Marijonų) g. 29, pastatė Panevėžio statybos tresto 56-oji statybos valdyba. Jame buvo įrengti 108 mažagabaritiniai, nuo 12 iki 22 m2 dydžio, viešbučio tipo kambariai, kuriuose vietoj vonių buvo įrengti dušai. Liftą devynaukštyje sumontavo specialistai iš Leningrado. Nuo šio namo stogo visas Panevėžys matėsi kaip ant delno.
Iki 1965 m. tiek Vilniuje, tiek kituose Lietuvos miestuose gyvenamieji daugiabučiai namai daugiausia buvo statomi laisvuose sklypuose arba rekonstruojamose miesto dalyse. Kokių senų pastatų būta centrinėse Panevėžio gatvėse, iliustruoja šis pavyzdys: 1953 m. Panevėžyje miesto valdžios sudaryta komisija, kurioje buvo miesto vyr. architektas, sanitarinės epidemiologinės stoties bei priešgaisrinės apsaugos atstovai, patikrino sodybą Gegužės 9-osios (dab. Vasario 16-os) g. 18 ir rado medinį nameliuką, vos trijų metrų aukščio, su įlūžusiu stogu, prakiurusiu kaminu. Komisija pasiūlė jį nugriauti, nes jis „gadina miesto vaizdą“ ir jame nesaugu gyventi
Nuo 1966 m. daugiaaukščių namų statybos persikėlė į laisvas priemiesčio teritorijas, kur pradėjo kurtis stambūs kvartalai. Tokiose priemiesčio zonose namų pirmuosiuose aukštuose parduotuvės jau nebuvo įrenginėjamos. Panevėžyje iš tokių daugiausia penkiaaukščių stambiaplokščių namų 1966 m. pradėtas formuoti Tulpių gyvenamasis rajonas. 1970 m. Klaipėdos gyvenamajame rajone statyti penkiaaukščiai ir devynaukščiai namai, 1978 m. tarp Velžio kelio, Beržų, Aukštaičių ir Staniūnų gatvių iškilo Žemaičių kvartalas. 1981 m. pradėtas statyti Pilėnų kvartalas. 1984 m. E. Vilkončius pastebi, jog daugiausia tipinių stambiaplokščių namų statyta Tulpių, Klaipėdos ir Kniaudiškių rajonuose. O Žemaičių ir Pilėnų rajonuose statyti mūriniai daugiabučiai. Stambiaplokščius namus Lietuvoje statė keturi namų statybos kombinatai - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Plytinių namų projektų rengta nedaug.
Išskiriami keli sovietmečiu statytų daugiabučių gyvenamųjų namų raidos etapai: 1959-1967 m. laikotarpis vadinamas pirmąja karta, 1967-1978 m. - antrąja karta, 1978-1990 m. - trečiąja karta ir 1982-1991 m. - ketvirtąja karta. Pasak E. Vilkončiaus, Panevėžyje buvo pastatyta ir keletas individualiai suprojektuotų daugiabučių. Septintojo dešimtmečio pabaigoje Laisvės a. pastatytas vadinamasis „Šypsenos“ daugiabutis (archit. N. Garbaliauskienė). 1986 m. pagal architekto G. Balčiūno projektą Vilniaus ir Ramygalos gatvės kampe pastatytas gelsvos spalvos daugiabutis.
Architektūrinės Pertvarkos ir Propagandos Įtaka
Drauge su sovietine okupacija buvo pradėta sisteminga ir nuosekli architektūrinio gyvenimo pertvarka. Visose trijose okupuotose Baltijos šalyse (Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje) pertvarkytas architektūros valdymas ir administravimas, atlikta projektavimo darbų centralizacija, pradėta rūpintis architektų ideologiniu (per)auklėjimu ir pamainos akademiniu rengimu, panaikinta privati nuosavybė ir suardyta tradicinė savireguliacijos sistema „užsakovas-vykdytojas-naudotojas“.
Stalininis laikotarpis sovietinėje architektūroje ryškiausiai įkūnija totalitarinio meno prigimtį. Buvo reikalaujama, kad menas ir literatura atspindėtų įsivaizduojamą Sovietų šalies tikrovę. Architektai, suvaryti į projektavimo institutus, irgi buvo rengiami laikytis „teisingos“ ideologinės programos, tačiau jiems buvo itin keblu pasirinkti kūrybos priemones, atitinkančias vaizdavimo „kaip gyvenime“ (socialistinio realizmo) principą.
Lietuvos SSR architektams teko spręsti ir sovietinei architektūrai privalomą socialistinio turinio ir nacionalinės formos klausimą. Šios sovietinės koncepcijos tikslas buvo padaryti architektūrą lengvai atpažįstamą, t. y. priskirti architektūrą būtent socialistinei politinei santvarkai ir konkrečiai nacionalinei respublikai. Koncepcijos pamatu laikyta klasikos ir liaudies kūrybos dermė: klasicistinė sandara ir elementai įkūnijo imperinį SSRS stilių, o nacionalinės formos klausimas spręstas pritaikant etnografinius dekoro elementus.
Sovietinės emblematikos suplakimas su liaudies meno motyvais - tai socrealistinio dekoro ypatumas. Sovietinė emblematika (pjautuvas ir kūjis, penkiakampė žvaigždė, Pergalės, Tėvynės karo ordinų ženklai, skydas, kalavijas, šalmas, vėliavos, sovietiniai herbai), dailės, muzikos, technikos, aviacijos, laivyno, sporto ar kitų sričių simboliai buvo suplakami su liaudies meno motyvais.
Tačiau Lietuvoje susiformavo specifinė kryptis - taikomojo liaudies meno panaudojimas interjeruose, artimas prieškariniam „tautiniam stiliui“ (art deco).
Daugiabučių Statybos Investicijos 2024 Metais
XX a. Kitais metais plėtotojai ketina pasiūlyti apie 1,6 tūkst. naujų būstų, iš kurių apie 1 tūkst. yra suplanavusi „Merko statyba“. Didžioji dalis NT plėtotojų suplanuotų projektų bus vystomi Vilniuje. Visgi, kai kurių bendrovių atstovai pamini, jog svarbūs projektai bus vystomi ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Druskininkuose. Pasak „Eika“ generalinio direktoriaus Domo Dargio, bendrovės investicijos 2024 m. sieks apie 70 mln. Eur. Nors daugiausiai projektų bus vykdoma Vilniuje, įmonės vadovas išskiria Šiauliuose statoma karinį miestelį.
„Didžiausia investicijų dalis numatyta Vilniuje, investuojama bus ir Šiauliuose į grupės statomą karinį miestelį. 2024 m. iš grupės valdomų projektų bus pilnai baigtas tik minėtas karinis miestelis. Kiti projektai arba baigiami dar šiais metais, arba ką tik pradėti ir nebus baigti per ateinančius metus“, - Eltai komentavo D. Dargis. „YIT Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Akvilė Varanauskienė teigė, kad bendrovė 2024 m. į būsto projektus Vilniuje ir Kaune planuoja investuoti apie 25 mln. eurų, o komerciniams projektams numatoma apie 4 mln. eurų. Taip pat, anot jos, šie projektai bus vystomi remiantis idėja, kad visos reikiamos paslaugos, pramogos ir erdvės poilsiui turėtų būti pasiekiamos per 15 min.
„Vilniuje tęsime projekto „Naujasis Skansenas“ plėtrą, pradėsime naują projektą „Virš šilų“ Viršuliškėse, rengiamės darbams naujajame sklype Basanavičiaus gatvėje. Kaune toliau plėtosime „Piliamiestį“ bei „Matau Kauną“ projektus. Viso planuojame pradėti statyti apie 300 butų“, - Eltai komentavo A. Varanauskienė. „Visi YIT Lietuva NT projektai vystomi pagal 15 min. miesto koncepciją. (...) Tai miestas, kuriame ribos tarp darbo, pramogų ir gyvenamųjų zonų išnyksta, o visos šios funkcijos persipina. Tokiame mieste gerai išvystyta paslaugų ir mobilumo infrastruktūra, aukštos kokybės būsto projektai ir puoselėjamos viešosios erdvės sudaro sąlygas patogesniam, įdomesniam bei sveikesniam gyvenimui“, - aiškino ji.
Tuo metu, anot „Merko statyba“ vadovo Sauliaus Putrimo, sprendimai dėl tikslių investicijų bus priimti tik gavus tam tikrus statybų leidimus ir įvertinus rinkos situaciją. Visgi, anot jo, visos dabar numatomos investicijos bus Vilniuje, o vystant daugiabučių projektą „Vilnelės skverai“ bus įrengta daugiau nei 1000 butų. „Galima paminėti Markučiuose mūsų plėtojamą projektą „Vilnelės skverai“, kuris tik prieš kelias dienas Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos organizuojamuose rinkimuose „Už darnią plėtrą“ buvo pripažintas geriausiu projektu gyvenamosios paskirties kategorijoje. 2024 metais toliau tęsime statybas šiame projekte, čia pastatytuose namuose bus daugiau kaip 1000 butų“, - teigė S. Putrimas.
Taip pat jis pridėjo, kad vis dar yra projektų, ties kuriais dirbama nuo 2021 m. ir kuriuos pabaigus būtų įrengta apie 1,5 tūkst. butų. „Turime įsigiję sklypų plėtrai įvairiuose Vilniaus rajonuose: Šnipiškėse, Žirmūnuose, Naujamiestyje, Markučiuose. (...) Šie projektai yra labai skirtingų stadijų - vienur, pavyzdžiui, Markučiuose, jau pastatyti keli kvartalai ir kyla nauji namai, kitur dar tik rengiami projektai, ir sudėtinga prognozuoti, kada bus gauti statybos leidimai“, - komentavo jis.
„Galio Group“ plėtros ir analizės vadovas Robertas Župa atskleidė, kad bendrovė kitais metais į NT plėtrą planuoja investuoti apie 40 mln. eurų, iš kurių daugiau nei 17,5 mln. eurų bus skirta dabar statomų projektų užbaigimui. Pasak jo, daugiausiai bus investuota į projektus Vilniuje, dalis lėšų skirta ir plėtrai Klaipėdoje. „Ketiname startuoti su trimis komercinio segmento projektais - prekybinių sandėlių „Stock-O“ antru etapu Klaipėdoje, „Remarco“ komercine dalimi bei sandėliavimo paskirties „build to suit“ projektu Vilniuje. Antroje 2024 metų pusėje numatytas ir naujo gyvenamojo projekto startas Vilniuje. Iki 2024 metų pabaigos planuojame baigti statyti vieną naujai pradedamą statyti komercinį projektą ir du dabar statomus gyvenamuosius projektus“, - vardino R. Župa.
„Išskirti galima „Remarco“ projektą, kurio abiejų etapų bendras antžeminis plotas sieks apie 30 tūkst. kv. m, o bendra investicijos suma sudarys daugiau nei 80 mln. eurų“, - pridūrė jis. „Galio Group“ taip pat planuoja pabaigti „ReVingis“ keturių gyvenamųjų namų ir biuro projektą - jame bus įrengti 148 butai. Anot „Citus“ investicijų ir analizės vadovo Šarūno Taručio, bendrovė 2024 m. planuoja investuoti apie 47,2 mln. eurų, į sumą įskaičiuota ir numatomo įsigyti turto vertė. Pasak jo, daugiausia investicijų į NT - apie 36,8 mln. eurų teks Vilniui, apie 4,8 mln. - Kaunui, likusi suma - Druskininkams.
„Ambicijos kitiems metams - nemažos: planuojame pradėti 5 naujus projektus, 4 naujus plėtojamų projektų etapus, taip pat užbaigti 2 projektus (viename jų - paskutinį etapą) ir vieną šiuo metu plėtojamo projekto etapą“, - Eltai teigė Š. Taručis. „Citus“ atstovas tarp vystomų projektų išskyrė nuo kitų metų pradedamą daugiafunkcinį „Mūnų“ projektą, kurį pabaigus 2028 m., jame bus įrengti 477 butai. Taip pat jis paminėjo, kad „Citus“ tęsia savo dydžiu ir idėjomis išskirtinius projektus Vilniuje, Kaune ir Druskininkuose. „Vilniuje, Kareivių g. pradėsime savo dydžiu išskirtinį „Citus“ portfelyje projektą „Mūnai by Citus“, Žvėryne planuojame savo koncepcija unikalų „boutique“ verslo centrą, taip pat tęsime pradėtą, vieną didžiausių (pagal turtinių vienetų sk.) Kaune projektą „Radio City by Citus“, o Druskininkuose - tiek koncepcija, tiek dydžiu išskirtinį „Nemuną by Citus“ projektą“, - komentavo jis.
„Realco“ generalinis direktorius Julius Dovidonis paminėjo, kad į NT projektų plėtrą Vilniuje yra suplanuotos 59,4 mln. eurų vertės investicijos, jų didžioji dalis bus skirta projektų užbaigimui. „Vileišio 27“ komplekse, kuris bus baigtas 2024 m., bus įrengti 66 butai, o „Algirdo 3“ - 96 butai. „Kitais metais baigsime statyti du gyvenamuosius projektus - aukštesnės klasės projektą Antakalnyje „Vileišio 27“ ir prestižinės klasės projektą „Algirdo 3“, į kuriuos 2024 metais planuojame investuoti 11,2 mln. eurų, taip pat tęsime A klasės verslo centro „Hero“ sostinės CBD rajone statybas, į kurias kitiems metams suplanavome 46,4 mln. eurų investicijas“, - pasidalino J. Davidonis.
„Toliau dirbsime ir ties naujais projektais „Baltupis“, „Just-in“ ir Parodų g. 1, į projektų parengiamuosius darbus planuojame investuoti apie 1,8 mln. eurų“, - pridūrė jis.
Pagrindinių NT plėtotojų investicijos 2024 m.
| Plėtotojas | Investicijų suma (apytiksliai) | Pagrindiniai projektai |
|---|---|---|
| Eika | 70 mln. Eur | Karinis miestelis Šiauliuose, projektai Vilniuje |
| YIT Lietuva | 29 mln. Eur | "Naujasis Skansenas" ir "Virš šilų" Vilniuje, "Piliamiestis" ir "Matau Kauną" Kaune |
| Merko statyba | Nenurodyta | "Vilnelės skverai" Vilniuje (daugiau nei 1000 butų) |
| Galio Group | 40 mln. Eur | "Stock-O" Klaipėdoje, "Remarco" ir sandėliavimo projektas Vilniuje, "ReVingis" (148 butai) |
| Citus | 47,2 mln. Eur | "Mūnai by Citus" Vilniuje (477 butai), "Radio City by Citus" Kaune, "Nemunas by Citus" Druskininkuose |
| Realco | 59,4 mln. Eur | "Vileišio 27" (66 butai) ir "Algirdo 3" (96 butai) Vilniuje, verslo centras "Hero" |
tags: #daugiabuciai #gybanamieji #namai #leituvoje