Lietuva ir toliau teiks prioritetą daugiabučiams pastatams atnaujinti, sieks mažinti vartotojų išlaidas už šildymą ir gerinti gyvenimo sąlygas daugiabučiuose.
Daugiabučio namo renovacija Vilniuje. Šaltinis: vilnius.lt
Esamos politikos priemonės yra nukreiptos į tris pagrindinius veiksnius, darančius poveikį energijos vartojimo efektyvumui namų ūkiuose: pastatų modernizavimą, neefektyvių įrenginių keitimą ir vartotojų elgseną. Lietuvoje kasmet atnaujinami keli šimtai daugiabučių ir skaičiai, numatoma, tik augs, auga ir sparta.
Valstybės parama daugiabučių namų atnaujinimui
Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiabučių namų modernizavimo (atnaujinimo) programa. E. Bindokas aiškina, kad ji - lyg valstybės paskata tiems, kurie nori investuoti į savo daugiabučio namo sutvarkymą. Tačiau svarbu žinoti, jog parama nuolat keičiasi, vyksta pertvarkos. Vis tik tendencija tokia, kad parama nėra didėjanti.
Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams ir šilumos tiekėjams teikiama subsidijuojant ar dotuojant aplinkos ministro įsakymu nustatytą dalį, iki 80 procentų priemonių įgyvendinimo kainos, jeigu įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkomos ar keičiamos šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius; šiuo atveju šio straipsnio 1 dalyje nustatyti valstybės paramos teikimo reikalavimai netaikomi.
Įgyvendinant šioje dalyje išvardytas priemones, taikomas siekiant užtikrinti nustatytus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus, subsidijuojama ar dotuojama ne mažiau kaip 60 ir ne daugiau kaip 80 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia daugiabučių namų gyventojus apsispręsti ir pasinaudoti valstybės parama pastatų atnaujinimui. Šiuo metu galiojančiam kvietimui skirta 165 mln. eurų, tačiau dar likę 32 mln. eurų nepanaudotų lėšų. Paramos priemonė finansuojama iš Modernizavimo fondo i...
Seimas pritarė siūlymui renovuojant ar modernizuojant daugiabučius padidinti valstybės paramą nepriklausomybės gynėjams ir jų šeimų nariams. Priimtomis pataisomis, įstatyme nustatytus daugiabučių atnaujinimo programos reikalavimus atitinkančiais atvejais, tokiems asmenims bus apmokamos išlaidos, tenkančios atnaujinimo projekto parengimui, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimui, jo įgyvendinimo administravimui, statybos techninės priežiūrai, kredito draudimo įmoka, išmokant vienkartinę kompensaciją už kreditą, paimtą daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir (ar) palūkanas, jeigu jos buvo apskaičiuotos.
Vienkartinė kompensacija išmokama nurodytiems asmenims ir tuo atveju, jeigu daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) kreditas nebuvo paimtas, tačiau buvo apmokėtas nuosavomis lėšomis. Valstybės parama teikiama asmenims, kurie yra būsto savininkai, tik už vieną nuosavybės teise valdomą būstą.
Seimas pritarė Kasparo Adomaičio siūlymui papildyti projektą papildomu finansavimu skiriantiems dėmesį renovacijos architektūrai. Tai yra, jeigu tie, kas renovuojasi, gauna miesto savivaldybės priarimą, kad jų architektūra atitinka geros renovacijos kokybės standartą, jie gauna papildomus 5 proc. paramos.
E. Bindokas ragina nepamiršti, kad kiekvieno buto ar kitų patalpų savininkas turi tam tikrų pareigų. Pavyzdžiui, anot jo, negalima trukdyti vykstančiam atnaujinimo (modernizavimo) projektui. Taip pat svarbu užtikrinti priėjimą prie namo bendrųjų inžinerinių komunikacijų tiek bute, tiek kitose patalpose, pavyzdžiui, rūsiuose.
Aplinkos ministras patvirtino dvi pavyzdines formas, kurias būtina pildyti priimant sprendimus dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo). Pirma - butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl daugiabučio atnaujinimo protokolo formą. Antra - sutarties dėl daugiabučio atnaujinimo projekto organizavimo, įgyvendinimo ar finansavimo formą. Šie dokumentai padės aiškiau ir greičiau vykdyti daugiabučių atnaujinimo procedūras.
Savininkų sprendimo forma ir jos priedai papildyti nuostatomis dėl teisės gauti 100 proc. valstybės paramą. Ši teisė suteikiama daugiabučio namo butų savininkams, kurie nukentėjo per 1991 m. sausio 11-13 d. ir vėliau vykdytą SSRS agresiją, taip pat Nepriklausomybės gynėjų šeimų nariams (vaikams, našliams ir tėvams), jei iki 2023 m. gruodžio 31 d. gynėjai neteko 45 proc. ar daugiau darbingumo.
Kvartalinė renovacija: naujas požiūris į miestų atnaujinimą
Tarp Lietuvos žaliojo kurso tikslų - renovacijos banga. Nacionalinės klimato kaitos darbotvarkėje prie Lietuvos stiprybių numatyta sukurta ir plėtojama pastatų modernizavimo ir renovacijos sistema didinant energijos vartojimo efektyvumą, mažinant energetinį skurdą, nuosekliai pereinant prie gyvenamųjų kvartalų renovacijos.
Aplinkos ministerija 2022 m. spalio 19 d. įsakymu patvirtino ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos įgyvendinimo planą. Pagal šį planą bus atnaujinami miestai ir miesteliai, įgyvendindama Europos naujojo bauhauzo (NEB) iniciatyva, sukuriama finansinė ir reguliacinė viešųjų pastatų, kvartalinės renovacijos, paveldotvarkos ir restauracijos paskata. Taip inicijuojama geriausia architektūrinių sprendimų ir aplinkos tvarkymo patirtis, užtikrinamas efektyvus konsultavimas, rengiant investicijų planus, sprendžiant jų įgyvendinimo klausimus bei projektų vykdytojų atsakomybė, suteikus jiems garantijas.
Kontekstas: Miesto centre yra pora daugiabučių kvartalų, kurie, iš dalies mūsų sėkmei, dar nebuvo atnaujinti. Koncepcijos rengėjų biuro „Office De Architectura“ vizijoje numatyta, kad dalis daugiabučių pastatų būtų atnaujinami vieną tipinį pastatą suskaidant į penkis-šešis mažesnius. Be dėmesio nelieka ir viešosios erdvės. Numatoma išplėsti automobilių stovėjimo aikšteles, įrengti vaikų žaidimo erdves, pasodinti naujų želdinių ir atnaujinti sporto infrastruktūrą. Įgyvendinus planuojamus pokyčius, kvartalas visiškai atsinaujintų pagal kompleksinės kvartalo transformacijos principus. Tokiu būdu kiekviena pastato laiptinė galėtų balsuoti ir pasirinkti jos gyventojams labiausiai patinkantį fasado atnaujinimo sprendimą. „Koncepcijoje numatyti sprendiniai yra nauji, galbūt netikėti, tačiau racionalūs ir įgyvendinami.
Iššūkiai ir problemos
VšĮ „Akmenės būstas“ direktorė Dalia Noraitė-Borusienė sako, kad kliūčių renovuojant kyla ir dėl gyventojų nepasitikėjimo sistema. Dialogas su gyventojais yra itin svarbus, nes vis dar egzistuoja baimių, kad rangovai gali neužbaigti darbų, bankrutuoti ar atlikti darbus nekokybiškai. Visuomet pasiteisina gyventojų iniciatyvos, t. y. stebėti, klausti, pranešti tiek renovacijos administratoriui, tiek rangos darbų techninę priežiūrą vykdančiam techniniam prižiūrėtojui.
Apie tai, kad net ir pavienių daugiabučių renovacija kelia nemažai iššūkių, kalba ir savivaldybės. Tauragės šilumos tinklų direktorius Audrius Arčisauskas sako, kad didžiausios kliūtys įgyvendinti modernizaciją mieste kyla dėl biurokratijos vykstant derinimams tarp institucijų: „Yra tik vienas kreditorius, kainos indeksuojamos tik gavus rangovą, sudėtingi darbo procesai, dėl kurių nuo 24 iki 36 mėnesių užtrunkame, kol prasideda rangos darbų pirkimas. Per tuos kelerius metus įvyksta tiek pokyčių, kad dėl pasikeitusių teisės aktų vėl tenka grįžti į pradžią ir derinti investicinius projektus iš naujo. Taip menkinamas renovacijos procesas ir projektuotojų kompetencijos prieš gyventojus. Reikalaujama vykdyti pirkimus per centrinę pirkimo sistemą, bet čia negali dalyvauti visi statybininkai, kurie yra rinkoje.
Kad kvartalinė renovacija nevyksta sklandžiai, sutinka ir Aplinkos ministerija. Vis dėlto dabartinis renovacijos mastas ir poveikis nėra pakankami.
Didžiosios Lietuvos savivaldybės atkreipia dėmesį, kad daugiabučių namų renovacijos procesus šalyje vis dar stabdo biurokratija ir dažnai besikeičiančios finansavimo tvarkos. Tačiau Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė tikina, jog finansavimas kiekvienam daugiabučių namų atnaujinimo kvietimui negali išlikti vienodas.
Šiaulių miesto savivaldybė įvardijo, jog didžiausi trikdžiai, apsunkinantys renovacijos procesą, yra per maža parama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, vėluojantis projektų finansavimas bei dažnas finansavimo modelio keitimas.
APVA duomenimis, nuo 2024 m. lapkričio daugiabučių namų modernizavimo projektų įkainio kvietimui jau yra gautos 265 paraiškos už 257,19 mln. eurų. Anot agentūros, šiuo metu įvertintos 90 paraiškų, pasirašytos 74 sutartys.
APVA duomenimis, šalyje renovuotų daugiabučių yra 4329, šiuo metu renovuojami 1050. Iš viso yra dar apie 34 tūkst. nerenovuotų namų, statytų iki 1993 m.
Netinkamos programos. Analizė atskleidė, kad šiuo metu kvartalų renovacijos programos dažniausiai rengiamos paviršutiniškai, tik dėl galimybės gauti prioritetinį balą siekiant finansavimo daugiabučiams atnaujinti.
Finansiniai barjerai. Vienas esminių nustatytų barjerų - nėra bendro finansavimo mechanizmo.
Balsuojant dėl daugiabučio renovacijos, bendrojo naudojimo objektų valdytojas ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius neturi duomenų, kurie gyventojai turi teisę į šildymo išlaidų kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad tokios informacijos rinkimas neatitinka ir galiojančių asmens duomenų apsaugos reikalavimų, šiose formose atsisakyta informacijos apie teisę į šildymo išlaidų kompensaciją reikalavimo.
Daugiabučio namo modernizavimas. Šaltinis: apva.lt
Ateities planai ir tikslai
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. kovo 31 d. pasitarimo sprendimu (protokolo Nr. 18) pritarė Ilgalaikei renovacijos strategijai, pagal kurią iki 2050 m. visi Lietuvos viešieji ir privatūs pastatai bei gyvenamieji namai turės tapti visiškai nepriklausomi nuo iškastinio kuro, o jų anglies dvideginio pėdsakas būti lygus nuliui.
Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą 2021-2030 m. Daugiabučių pastatų atnaujinimo programa 2021-2026 m. Atnaujinus pastatą turėtų būti pasiekta B arba C klasė ir kasmet sutaupyta 40 proc. pastate suvartojamos energijos.
Pagal šią priemonę iki 2026 m. Daugiabučių pastatų atnaujinimas (modernizavimas) 2024-2030 m. Daugiabutis pastatas turės būti atnaujintas iki B klasės ir sutaupyta 40 proc. energijos.
Iki 2030 m. pabaigos turėtų būti renovuota 7534 daugiabučiai, iš jų 860 daugiabučių planuojama atnaujinti (modernizuoti) naudojant gamykloje iš atsinaujinančių organinės kilmės gamtos išteklių pagamintus standartizuotus modulinių konstrukcijų gaminius (skydus).
Planuojama, kad iki 2030 m. Viešųjų pastatų energinio naudingumo didinimo programoje yra nustatyti tikslai iki 2030 m., susiję su valstybei ir savivaldybėms priklausančių pastatų atnaujinimu.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą viešieji pastatai po atnaujinimo turi pasiekti minimalią B arba C klasę. Kasmet bus sutaupoma apie 8 GWh energijos ir iš viso ši priemonė leis sutaupyti apie 0,44 TWh energijos.
2024 04 11 įstatymu Nr. (TAR, 2024, Nr. 1. Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo projektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (toliau - Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa) ar ją atitinkančias savivaldybių programas ir (ar) siektinus tikslus, uždavinius ir rodiklius pagal kompetenciją daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) srityje atitinkančią ir ją papildančią plėtros programą, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama 2021-2030 metų nacionalinį pažangos planą, (toliau - Plėtros programa), teikiama, jeigu pagal atnaujinimo projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė, nustatoma pagal Statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo.
Jeigu atnaujinamas daugiabutis namas, kuriam pagal Statybos įstatymą minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi, valstybės parama pagal šį įstatymą teikiama, jeigu skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 25 procentais, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo.
2023 m. Aplinkos ministerijos iniciatyva parengtas informacinis leidinys „Miestų kvartalinė renovacija: esamos situacijos analizė“.
P. Poderskis teigia, jog Aplinkos ministerija kartu su APVA bendradarbiauja, siekiant užtikrinti sklandesnę daugiabučių namų modernizavimo tvarką.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė taip pat atkreipia dėmesį, jog daugiabučių namų atnaujinimo projektų tvarkos yra sudėtingos. Anot jos, tai rodo ir pačios agentūros dėl užtrunkančių procesų pratęstas daugiabučių namų modernizavimo projektų įkainio kvietimas.
E. Bindokas aiškina, kad ji - lyg valstybės paskata tiems, kurie nori investuoti į savo daugiabučio namo sutvarkymą. Anot eksperto, tikėtina, kad metams bėgant parama nedidės, o dėl infliacinių procesų statybos kainos kils. E. Reikia paraginti gyventojus nueiti į seniūniją ir išsiaiškinti, ar jiems priklauso kompensacija. Socialinė parama priklauso tiems, kurie turi teisę į šildymo kompensaciją.
„Taip pat šimtaprocentine parama gali pasinaudoti ir Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 sausio 11-13 d. E. Tačiau apskritai atsakyti į klausimą, kiek kainuoja modernizacija, aš negaliu. Galiu pasakyti, kiek ji kainavo praeityje, o kiek kainuos ateityje atsakyti neįmanoma. Jis nurodo, kad sužinoti, kiek kainuos namo modernizavimas, galima parengus investicinį planą.
„O kada daugiabučio namo atnaujinimas atsiperka? Į šį klausimą taip pat vienareikšmiško atsakymo nėra. Tik individualiai žmonės gali tai įvertinti. Tačiau tai darant būtina įvertinti įdiegtas energiją taupančias bei ją gaminančias priemones, šilumos energijos sąnaudų sumažėjimą“, - aiškina E.
„Norint nepadaryti klaidų labai svarbu racionaliai rinktis modernizavimo priemones. Tai daroma rengiant investicinį planą“, - nurodo E.
Pašnekovas pasakoja, kad kartais susiduriama ir su kitomis problemomis, kurios lemia didesnes išlaidas. „Problemų kilti gali ir dėl kitų dalykų - netiksliai parengtos užduoties projektavimui, rangos darbų sutarties, komunikacijos su butų savininkais.
Pašnekovas sako, kad daugiabučio namo atnaujinimas - daugiau nei vien tiesioginės ekonominės naudos siekimas.
Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. 2025-01-21 15:41
Renovuotų daugiabučių namų auditas: ką parodė šių metų rezultatai? (2025-03-25)
Valstybės parama daugiabučių namų atnaujinimui 2024 m.
Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo projektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo.
Jeigu atnaujinamas daugiabutis namas, kuriam pagal Statybos įstatymą minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi, valstybės parama pagal šį įstatymą teikiama, jeigu skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 25 procentais, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo.
Seimas pritarė Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo pakeitimams, išplėsdamas paramos gavėjų ratą. Šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinta, kad valstybės parama suteikiama nepasiturintiems gyventojams ir Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos.
Viena įstatymo pataisų iniciatorių - Seimo narė Paulė Kuzmickienė - pasiūlė teisę į šią paramą suteikti ir jų šeimos nariams: žuvusiųjų vaikams (įvaikiams), žuvusiųjų našliams (našlėms) ir žuvusiųjų tėvams (įtėviams). Vyriausybės siūlymu ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pritarimu, nuspręsta tokią galimybę suteikti ir Lietuvos nepriklausomybės gynėjų, netekusių 45 ir daugiau proc. dalyvumo dėl 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, šeimos nariams.
„Yra reikšmingas papildymas, kuriuo nepriklausomybės gynėjų, pripažintų nedarbingais ar iš dalies darbingais, šeimų nariai taip pat įgytų teisę į valstybės paramą renovuojant, modernizuojant daugiabučius. Jeigu pirminis ratas buvo apie 30 asmenų, dabar tai būtų apie 370 asmenų. Svarbu yra tai, kad kompensacija būtų taikoma žiūrint į atnaujinimo projektų paraiškas, pateiktas po 2019 m. sausio 1 d., kompensavimas šimtaprocentinis ir labai svarbu, kad, susitvarkius dokumentus, asmeniui ta kompensacija būtų išmokama iš karto“, - Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė viena pataisų iniciatorių Seimo narė P. Kuzmickienė.
Įstatymas įsigalioja 2024 m. birželio 1 d. Teisės akto pakeitimu nurodytos daugiabučių namų atnaujinimo projekto išlaidų kompensacijos bus taikomos daugiabučių namų atnaujinimo projektų paraiškoms, pateiktoms po 2019 m.
tags: #daugiabuciai #po #nepriklausomybes #atgavimo