Ar savivaldybė gali išjungti karštą vandenį daugiabutyje?

Kasmet baigiantis šildymo sezonui daugiabučiuose kyla aistros dėl šildymo išjungimo. Šildymo sezono pabaigą savo pavaldume esančioms įstaigoms, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato savivaldybė, tačiau daugiabučio namo gyventojai daugumos butų savininkų, neturinčių įsiskolinimų už šilumą, sprendimu gali baigti savo pastatų šildymą anksčiau ar vėliau, negu savivaldybės sprendimu nustatyta šildymo sezono pabaiga.

Priežastys yra tiesiog susijusios su elementariomis techninėmis problemomis. Jei namo šilumos punktas senos konstrukcijos, neautomatizuotas, šildymas name reguliuojamas rankiniu būdu. Tokiu atveju, užtikrinti komfortišką šilumą kiekviename bute praktiškai neįmanoma. Kadangi pavasario sezonu lauko temperatūros svyravimai dideli, namuose su neautomatizuotais šilumos punktais reiktų keletą kartų per dieną sukinėti sklendę.

Gyventojams nusprendus baigti šildymą, namo šildymo sistemos prižiūrėtojas užsuka pastato šildymo sistemos sklendę ir apie tai praneša šilumą tiekiančiai įmonei - AB „Panevėžio energija“.

Šilumos energija į namo butus ir (ar) kitas patalpas yra tiekiama šildymo ir karšto vandens sistema - vamzdynu, kuriuo tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo patalpas.

Daugumos namų gyventojai kiekvieną mėnesį iš namą administruojančios bendrovės gauna mokėjimo pranešimą apie mokestį už suteiktas paslaugas. AB „Klaipėdos energija“ negali nei padidinti, nei sumažinti patalpų ir (ar) karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Pastate butų (patalpų) ir (ar) karšto vandens temperatūra reguliuojama šilumos punkte, kuris priklauso gyventojams.

Šilumos priskyrimo bendrosioms reikmėms teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme. Daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Kaip vartotojas - turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kaip turto savininkas - turi apmokėti už šilumą suvartotą namo bendrosioms reikmėms.

Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams. Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros.

Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį. AB „Klaipėdos energija“ niekaip negali įtakoti radiatorių ar karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Tad besiskundžiantiems per žema ar per aukšta temperatūra butuose, „Klaipėdos energija“ tiesiogiai padėti negali. Paprastai problemą išspręsti gali tik namo vidaus sistemas prižiūrinti bendrovė.

Sunaudotas šilumos kiekis butui skaičiuojamas atsižvelgiant į sezoną ir taikomą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtintą metodą. Dažniausiai Klaipėdos mieste yra taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas Nr. 7. Nešildymo sezono metu visa name sunaudota šiluma yra skirta vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai).

Šildymo sezono metu mokestis už šildymą nustatomas taip: iš bendro šilumos kiekio atėmus temperatūros palaikymui ir vandens pašildymui sunaudotą šilumos kiekį nustatomas šilumos kiekis, sunaudotas butams ir patalpoms šildyti. Jį padalinus iš gyvenamojo namo bendro naudingojo ploto ir padauginus iš šilumos kainos nustatoma 1m2 šildymo kaina per atsiskaitymo mėnesį.

Jeigu sugedo ar reikia atplombuoti, ar užplombuoti Jūsų bute įrengtą karšto vandens skaitiklį, tokiu atveju reikia kreiptis į AB ,,Klaipėdos vanduo“ klientų aptarnavimo centrą, telefonas: (8 46) 220 220, adresas: Ryšininkų g.

AB „Klaipėdos energija“ nudažo cirkuliuojantį termofikacinį vandenį fluorasceinu, kad nustatytų nesandarumus šilumos tinkluose ir tiekimo įrenginiuose. Naudojantis Internet Explorer naršykle, dėl kenkėjiškų programų esančių Jūsų kompiuteryje, gali neatsidaryti AB ,,Klaipėdos energija“ tinklapyje E-paslaugos svetainė arba rodyti klaidos kodą. Todėl rekomenduojame išvalyti interneto naršyklės išsaugotus laikinus failus bei ,,slapukus“ (ang. cookies).

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius.

E-paslaugų savitarnos puslapyje galite užsisakyti nemokamas paslaugas: prašymas dėl karšto vandens laikino nevartojimo, prašymas perskaičiuoti mokesčius už šilumą ir (ar) karštą vandenį, prašymas dėl šildymo prietaisų pakeitimo, pažyma apie įsiskolinimą, pateikti laisvos formos prašymą ir kt.

Legioneliozė - ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia bakterija Legionella pneumophila. Jai būdingos dvi ligos formos: pirmoji - Legionierių liga (būdingas karšiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija) ir antroji - Pontiako karštligė (pasižymi lengvesne ligos eiga be pneumonijos). Legionelių sukeltos ligos inkubacinis periodas - 2-10 dienų. Suserga apie 5 proc. užsikrėtusiųjų asmenų. Legionelioze užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio (smulkių vandens lašelių), kuris susidaro dušuose, tualetuose, voniose, saunose ir pan.

Siekiant apsisaugoti nuo legioneliozės, būtina tinkamai prižiūrėti vandens tiekimo sistemas. Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai, namų administratoriai turi užtikrinti, kad karštas vanduo visose pastatų karšto vandens sistemose būtų 50 °C - 60 °C . Karštas vanduo turi cirkuliuoti. Gyventojams rekomenduojama neleisti vandeniui užsistovėti, jei jis buvo nenaudojamas ilgesnį laiką (ilgiau nei savaitę: atostogų, komandiruočių metu ir pan.), prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti keletą minučių. Taip pat būtina prižiūrėti ir valyti dušus, valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos.

Už legioneliozės prevenciją, t. y. terminę dezinfekciją, atsakingi namų administratoriai, pastatų valdytojai arba bendrijos. Pastatų savininkai, valdytojai ir prižiūrėtojai turi informuoti gyventojus apie tikslią terminės dezinfekcijos datą ir laiką. Termošoko metu, karšto vandens čiaupuose vandens temperatūra sieks +66 °C. Būkite atsargūs, nenusiplikykite, saugokite vaikus bei vyresnio amžiaus artimuosius. Nesilieskite prie įkaitusio gyvatuko.

Konkrečiuose pastatuose karštą vandenį išjungia ir įjungia namo administratorių ar bendrijų paskirtas šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Šiemet net 46 proc. klientų nebus laikinai nutraukiamas karšto vandens tiekimas. Ši praktika bus taikoma pirmą kartą Lietuvoje. Tokį sprendimą įmonei leido priimti nuoseklios investicijos į šilumos tiekimo tinklą ir inicijuoti teisės aktų pakeitimus.

Suprantame, kad net ir laikinas karšto vandens išjungimas kelia papildomų rūpesčių ir nepatogumų, tačiau yra keletas priežasčių, kodėl atliekant vamzdynų diagnostiką (hidraulinius bandymus) ir kitus būtinus remonto darbus tai yra neišvengiama.

Šiluma Jūsų namus pasiekia uždaru ciklu - termofikacinės elektrinės katilinėje įkaitintas termofikacinis vanduo keliauja iki šilumos punktų, ten per šilumokaitį atiduoda savo šilumą ir grįžta atgal į katilinę tam, kad vėl būtų pašildytas ir keliautų iki pastatų šilumos punktų. Šilumos punktuose sumontuoti šilumokaičiai veikia būtent cirkuliacijos pagrindu. Šilumokaitis - tai toks prietaisas, kuris paima šilumą iš termofikacinio vandens ir ją atiduoda namo vidaus sistemų vandeniui, pašildo vandentiekio vandenį.

Remontas bute yra neišvengiamas procesas, tačiau jis gali sukelti nepatogumų kitiems daugiabučio gyventojams. Svarbu žinoti savo teises ir pareigas, kad remontas vyktų sklandžiai ir nekeltų konfliktų. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su remontu daugiabučiame name Lietuvoje.

Daugumoje daugiabučių namų suvartota šiluma yra išmatuojama įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu. Suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas pagal butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis. Visi daugiabučio namo vartotojų butai ar patalpos šildomos centralizuotai tiekiama šiluma be individualios apskaitos.

Šilumos tiekimo sistemos schema

Šilumos kainos dedamosios yra perskaičiuojamos kasmet, kadangi jos galioja ne ilgiau kaip 12 mėn. Kas mėnesį šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas pateikia VKEKK duomenis apie praėjusio mėnesio pirkto kuro kainas ir apskaičiuotas šilumos ir (ar) karšto vandens kainas. Komisija patikrina pateiktų duomenų teisingumą, o šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas iki mėnesio 25-tos dienos viešai informuoja vartotojus apie galutines šilumos energijos ir (ar) karšto vandens kainas. Šilumos ir karšto vandens kainos įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos.

Jei pastate yra daugiau nei vienas vartotojas, tuomet šilumos energija atskiriems vartotojams yra išdalijama tik pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus metodus:

• Metodas Nr. 4: Daugumoje daugiabučių gyvenamųjų namų suvartota šiluma yra išmatuojama įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu.
• Metodas Nr. 5: Taikomas, jei name bent vieno buto šildymo įrenginiai yra teisėtai atjungti nuo centralizuoto šildymo sistemos.
• Metodas Nr. 6: Taikomas, jei namo butuose įrengti šilumos kiekio dalikliai.
• Metodas Nr. 3: Taikomas, jei namo butuose įrengti atskiri šilumos apskaitos prietaisai.

Kai buto plotas ir šilumos sąnaudos jam šildyti yra ne didesni nei nustatyti normatyvai, yra kompensuojama mokėjimo dalis už šildymą, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų.

Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas, pageidaujantis prijungti buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų arba pastato šilumos įrenginių, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai ir gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti.

Taip pat, jei norima rekonstruoti prijungtus prie šilumos perdavimo tinklų arba pastato šilumos įrenginių buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius ir keičiama rekonstruojamų įrenginių šilumos galia, pralaidumas arba prijungimo schema, būtina pateikti prašymą savivaldybės institucijai ir gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti.

Buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato savininko ir šilumos ar karšto vandens tiekėjo įgaliotiems atstovams.

Sutartys su gyventojais ir juridiniais vartotojais sudaromos UAB „Jonavos šilumos tinklai“ Abonentinėje tarnyboje. Kol nepasirašytos sutartys pagal individualiai aptartas sąlygas, galioja Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas bei Šilumos pirkimo-pardavimo su buitiniais šilumos vartotojais sutarčių standartinių sąlygų aprašas.

Šilumos tiekėjo atsakomybė

Šilumos tiekėjas atsako už:

• Šilumnešio parametrų nukrypimus daugiau, nei nustatyta šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje.
• Nepatiektą šilumą, išskyrus teisės aktuose nurodytus atvejus.

Šilumos tiekimo nutraukimo ar apribojimo laikas bei priežastys nustatomos pagal ties tiekimo-vartojimo riba įrengtų registruojančių prietaisų rodmenų įrašus. Jeigu nėra šilumnešio parametrus registruojančių prietaisų, šilumos tiekėjo kaltę gali nustatyti komisija, sudaryta iš pastato savininko - šilumos vartotojo ar pastato butų savininkų ir šilumos tiekėjo atstovų.

Karšto vandens tiekimas

Karšto vandens tiekėjas atsako už:

• Karšto vandens parametrų nukrypimus daugiau, nei nustatyta karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartyje.
• Geriamojo vandens kokybę.
• Nepatiektą karštą vandenį, išskyrus teisės aktuose nurodytus atvejus.

Karšto vandens tiekimo nutraukimo ar apribojimo laikas bei priežastys nustatomos pagal ties tiekimo-vartojimo riba įrengtų registruojančių prietaisų rodmenų įrašus. Jeigu nėra karšto vandens parametrus registruojančių prietaisų, karšto vandens tiekėjo kaltę gali nustatyti komisija.

Karšto vandens skaitiklių priežiūra

Vartotojui suabejojus jo bute įrengto karšto vandens skaitiklio rodmenų tikslumu, UAB „Jonavos šilumos tinklai“ skaitiklį pakeis kitu ir atliks nuimto skaitiklio metrologinę patikrą. Buto savininkui, pageidaujant bute įrengtą(-us) karšto vandens skaitiklį(-ius) nuplombuoti, o paskui užplombuoti reikia kreiptis ne vėliau, kaip dieną prieš numatomus atlikti darbus į UAB „Jonavos šilumos tinklai“.

Griežtai draudžiama savavališkai nuplėšti karšto vandens skaitiklio plombas.

UAB „Jonavos šilumos tinklai” darbuotojai tikrina visų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis ir eksploatavimo sąlygas. Jei tikrinimo metu nustatomas vienas iš aukščiau nurodytų ar kitoks karšto vandens skaitiklio gedimas arba plombų pažeidimas, atliekamas sunaudoto ir vartotojo deklaruoto karšto vandens kiekio perskaičiavimas vadovaujantis „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis“.

Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnį, prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).

Jei bute nepakankamai ar visai nešyla vonios kambario šildytuvas (“gyvatukas”), jei nepatenkinama karšto vandens temperatūra reikia kreiptis į pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarnybą.

Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Daugiabučio gyventojas apie suplanuotus statybos ir remonto darbus gyvenamojoje aplinkoje turi ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas iki šių darbų pradžios perspėti kaimynus ir atsiprašyti jų už nepatogumus.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad visus namo priežiūros ir remonto darbus organizuoja administratorius. Būkite budrūs ir neskubėkite pasirašinėti, neperskaitę dokumento turinio, jei įvairios bendrovės siūlo teikti administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugas neįtikėtinai mažomis kainomis, kurios gali greitai pasikeisti.

Jei planuojate griauti sienas ar pertvaras bute, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių. Prieš pradedant darbus, reikia gauti leidimą. Taip pat būtina pasirūpinti, kad darbai būtų atliekami kokybiškai ir saugiai, naudojant sutvirtinimo sąramas.

Norint gauti kaimynų sutikimą dėl remonto darbų, reikia pateikti prašymą, kuriame nurodoma data, namas, butas, aukštas, šeimininkai ir ką ruošiamasi daryti. Prašyme reikia aprašyti, kokias sienas planuojama griauti, ir atsiprašyti už nepatogumus, kilsiančius dėl triukšmo.

Laikraščio skaitytoja teiravosi, ar galima karantino metu remontuoti daugiabučių patalpas. Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Artūras Sakalauskas atsakė, kad remontas bute nėra vieta, kurioje būriuojasi daugybė žmonių, galinčių vieni kitus apkrėsti virusu. Aišku, išėjusieji iš tokio remontuojamo buto privalo dėvėti kaukes ir pirštines.

Ne visiems patinka remonto darbų keliamas triukšmas, bet, jei gyveni daugiabutyje, turi suprasti, kad ne vienas naudojiesi šiuo statiniu.

Pagrindinės teisės ir pareigos remonto metu:

tags: #ar #savivaldybe #gali #isjungti #karsta #vandeni