Įprasta, kad sovietinių metų gyvenamųjų namų statyba glaudžiausiai asocijuojasi su industriniu būdu gaminamų surenkamų gelžbetonio plokščių namais, kuriais ir buvo masiškai užstatinėjami gyvenamieji rajonai.
Mūriniai ar mišrios konstrukcijos daugiabučiai namai sudaro mažesniąją masinės statybos dalį. Tuo tarpu pavieniai sovietinės daugiabutės gyvenamosios statybos pavyzdžiai siejasi su konstruktyvinėmis arba vidinių pastato erdvių inovacijomis, o tokie pastatai vadinti eksperimentiniais.
Eksperimentiniuose namuose buvo išbandomos ir konstruktyvinės inovacijos.
Šią grupę geriausiai iliustruoja monolitinio gelžbetonio pastatai. Būtent su šia medžiaga, suteikusia daugiau galimybių architektams ir konstruktoriams projektuoti kitokius pastatus, eksperimentuota siekiant tipinių stambiaplokščių daugiabučių namų monotoniją rajonuose paįvairinti aukštais, įdomesnės architektūros namais.
O tam, kad kitokie vėl gi netaptų tipiniais pastatais, užsibrėžta aukščiausius pastatus kiekviename naujame gyvenamajame rajone statyti tik pagal šiam rajonui individualiai sukurtą daugiaaukščio namo projektą ir jo nebekartoti kituose miesto rajonuose.
Naudojant monolitinio gelžbetonio konstrukcijas Vilniuje pastatyta apie devyniasdešimt daugiabučių namų ir nuo pat statybos pradžios juos imta vadinti monolitais. Jais ir prasidėsime demonstracinį daugiabučio „skrodimą“.
Kokybinių inovacijų eksperimento grupę atstovauja įprastų konstrukcijų stambiaplokščiai ir mūriniai daugiabučiai namai, kuriuos projektuojant ieškota naujų vidinės buto erdvės sprendimų ir tokiu būdu bandyta nutolti nuo tipinio, griežtai reglamentuoto išplanavimo.
Kai kurie eksperimentinių namų projektai liko tik brėžiniuose, o dauguma įgyvendintų eksperimentinių projektų vis gi netapo masinės statybos pavyzdžiais.
Dalis eksperimentų nepasiteisino arba užsimiršo, suteikus prioritetą kitai eksperimentinei krypčiai; kita dalis taip ir neįgavo platesnių mastų, užsibaigdami kartu su sovietine era, ir šiandien šie pastatai reprezentuoja „pagerintų“ sovietmečio daugiabučių namų klasę.
Tipinis sovietinis daugiabučių rajonas Vilniuje
Monolitiniai Daugiabučiai: Konstrukcinės Inovacijos
Monolitinio gelžbetonio naudojimas leido architektams ir konstruktoriams įgyvendinti unikalius projektus, kurie paįvairino tipinių daugiabučių namų monotoniją.
Šie pastatai išsiskyrė savo aukščiu ir įdomesne architektūra.
Monolitiniai daugiabučiai Vilniuje
Siekiant išvengti tipinių pastatų kartojimosi, buvo nuspręsta kiekviename naujame gyvenamajame rajone statyti tik pagal individualiai sukurtą daugiaaukščio namo projektą.
Šis projektas neturėjo būti kartojamas kituose miesto rajonuose.
Vilniuje pastatyta apie devyniasdešimt daugiabučių namų naudojant monolitinio gelžbetonio konstrukcijas.
Nuo pat statybos pradžios jie buvo vadinami monolitais.
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinta informacija apie skirtingus daugiabučių tipus ir jų ypatumus:
| Daugiabučio Tipas | Konstrukcija | Ypatumai |
|---|---|---|
| Plokštiniai | Surenkamas gelžbetonis | Masinė statyba, tipiniai projektai |
| Mūriniai/Mišrios konstrukcijos | Plytos, gelžbetonis | Mažesnė dalis, įvairesnė architektūra |
| Monolitiniai | Monolitinis gelžbetonis | Eksperimentiniai, individualūs projektai |
tags: #daugiabucio #anatomija #bergaite