Daugiabučio balkono gėlės: kaip sukurti žalią oazę mieste

Sveiki atvykę į augalų mylėtojų erdvę - vietą, kur gėlės virsta gyvybe pulsuojančia namų ar darbo aplinkos dalimi. Daugelis mūsų trokšta susikurti nors mažą žalią kampelį poilsiui. Skoningai apželdintas balkonas ne tik kelia vidinį džiaugsmą ir ramina po dienos darbų, bet ir ypatingai pagerina estetinę pastato išvaizdą bei mikroklimatą patalpoje - sumažina dulkių prasiskverbimą į vidų, apsaugo nuo gatvės triukšmo.

Balkonas - tai jungiamoji zona tarp interjero ir eksterjero, t. y. tarp vidinio ir išorinio pasaulio.

Balkono svarba ir planavimas

„Planuojant balkono apželdinimą, reikėtų pagalvoti ir apie laisvesnį kampelį, kur būtų galima pasistatyti mažą stalelį. Jeigu jis gražiai įrengtas, mes ten galime ir norime praleisti daugiau laiko: rytais galbūt atsigerti kavos, vakarais - ten pat užsiaugintų vaistažo­lių arbatos, tiesiog pasigėrėti gražiais augalais, jų kompo­zicijomis, spalvomis”, - primindama balkono svarbą kasdieniame gyvenime, sako R.

Balkono apželdinimo ypatumai

• Lietuvoje senesnės statybos namuose balkonai nėra dideli (2-5 kv. m), naujos statybos namuose stengiamasi sukurti didesnės erdvės terasą.
• Gėlių lovelius, krepšelius ar kitus indus galime išdėstyti įvairiame aukštyje - tik svarbu, kad gėlės neužstotų lango ir augalai turėtų erd­vės augti.
• Įstiklintame balkone ir aptvara yra uždara (betonas ar medis), tad gėlių indai tvirtinami ant aptvėrimo, augalai komponuojami bei auginami daugiau svyrantys.
• Jeigu balkonas yra ažūrinis, tuomet loveliuose gali būti sodinami augalai, kurie puikiai tvirtinsis prie atramų ir kils į viršų bei uždengs kažkiek ažūro.

Labai svarbu, kur yra balkonas pagal pasaulio šalių padėtį - nuo to priklausys ir augalų asortimentas bei jų gausa. Jei į rytus ar šiaurinę pusę, nerekomenduojama gausiai želdinti net ir unksminiais augalais. Jeigu į pietus ar vakarus - galima sodinti daug žydinčių augalų.

Vazonų ir lovelių pasirinkimas

Pirmiausia derėtų pasirūpinti vazonais ir loveliais. Pa­sak gėlininkų mokytojos, tinkamiau­si yra keraminiai ar me­diniai, nes juose augalai ga­li kvėpuoti ir geriausiai au­ga, nors žmonės dažnai renkasi plastikinius. Lovelius galima tvirtinti ir išorinėje balkono pusėje - juose žydinčios gėlės puoš visą namą.

„Sodinti gėles į sandarų lovelį be skylučių - ne išeitis: po didesnio lietaus augalai ims plūduriuoti, dėl užsistovėjusio vandens šaknys pradės pūti. ne ką geriau: vandens pertek­lius bėgs žemyn ir išterlios bal­koną. Todėl lovelį reikėtų kabinti taip, kad virš jo būtų stogas ir lietus neužlytų. Nepatartina gėlių balkone so­dinti į juodus vazonus - saulėkaitoje jie stipriai įkaista, o tai nepatinka augalams: jų šak­nys apdega, dūsta, augalas gali pradėti skursti ar net žūti.

Turint lovelius ar vazonus, metas pasirūpinti gruntu. Daržo žemė netinka - ji yra per sunki, be to, joje gali būti ligų užkratų. Balkonuose galima augin­ti labai įvairius augalus ir juos visaip komponuoti. žiemės, suteros, našlaitės ir kt.). Į lovelius rekomenduojama įso­dinti ir daugiamečių dekora­ty­vinių augalų.

Augalų pasirinkimas pagal balkono tipą

„Būtina atsižvelgti ir į balko­no pobūdį: įstik­lintas jis ar at­viras, didelis ar mažas. Pa­vyz­­­džiui, dideliame gražiai at­ro­dys netgi vijokliniai auga­lai: rožės, raganės, kvapieji pelė­žir­niai, lipikinės kobėjos ir kt., ypač jei balkone netrūksta švie­sos ir šilumos. Mažame bal­kone vijokliniai augalai - pras­tas pasirinkimas, nes jie ne tik mažina erdvę, bet ir sulaiko šviesą“, - sako R.

Į vieną vazoną ar lovelį ji pataria sodinti tik tuos augalus, kurių augimo sąlygos panašios dirvos, šviesos bei drėg­mės atžvilgiu. Perkant gėles, verta atkreipti dėmesį į deko­ratyvines jų savybes - žiedų ir lapų spalvas, formą bei žydėjimo trukmę. Labai svarbu ir augalų aukštis. Į pastato­mus vazonus geriau sodinti aukštesnius augalus, į lovelius - ne­aukštus vienmečius, kurie žy­di visą vasarą.

„Štai svyrančiosios pelargonijos be perstojo džiugina žiedais visą vasarą iki rudens vidurio, veša tiek saulėtoje vietoje, tiek pavėsyje. Vienintelis rūpestis - nuskinti bebaigiančius žydėti jų žiedus, kad gėlės greičiau atsigautų. O, pavyzdžiui, nužydėjusias petunijas ar surfinijas būtina nuskainioti kur kas dažniau. Ant palangių auginant pelargonijas, į vidų mažiau skrenda musės ir uodai - šie vabzdžiai nemėgsta jų kvapo. Pilna­vi­durės pelargonijos mažiau žydi, yra lepesnės. Kad žemėje jos tvirčiau laikytųsi, į tarpus galima įsodinti svyrančių augalų ar smulkių gėlyčių: verbenų, šlamučių, karpažolių ir kt.

Specialistė rekomenduoja to­kius gėlynų spalvų derinius: raudoną ir žalią, oranžinę ir mėlyną, geltoną ir violetinę. Nuostabiai atrodo ir ne tokie ryškūs deriniai: tamsiai mėlynos ir šviesiai žydros. Tiesiog reikia atsiminti, kad šviesių tonų augalai atrodo leng­vesni, o tamsių - sunkesni.

Priežiūra

Loveliuose ar vazonuose pasodintoms gėlėms reikia meilės ir tinkamos priežiūros - tik tuomet jos apdovanos gausiais žiedais ir vešlia lapija. „Pelargonijas, kai tik prigyja, patartina tręšti mielių tirpalu. Maždaug ketvirtadalį pakelio mielių ištirpinti, supilti į kibirą vandens ir palaistyti. Balkonines gėles reikia laistyti kasdien, ypač jei karšta vasara, geriausia - vakarais, kad kaitri saulė jų nenudegintų. Pelargonijoms lieti labai tinka vanduo su nupjauta žole. Maždaug litrą žolių užpilkite vandeniu ir savaitę pamirkykite. Tada atskieskite (kibirui vandens - litras žolių tirpalo) ir turėsite tinkamą laistyti vandenį“, - sako Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro dėstytoja R.

Kadangi balkoninės gėlės dažnai laistomos, vanduo išplauna mineralus ir organines medžiagas, todėl kartą per savaitę būtina tręšti, geriausia - žydinčių gėlių trąšomis. Kai kurie gėlininkai siūlo sodinant į substratą įmaišyti ilgo poveikio ir lėtai tirpstančių trąšų granulių arba lazdelių.

Augalų saugumas ir tinkamumas daugiabučių aplinkai

Nors augalų auginimas turi daug privalumų, svarbu atsižvelgti ir į praktinius aspektus. Ne visi augalai tinka daugiabučių aplinkai, kur erdvė dalijamasi su kaimynais, todėl juos reikėtų rinktis atsakingai ir apgalvotai. Specialistė pabrėžia, kad planuojant daugiabučio želdinius svarbu įvertinti ne tik jų estetinį patrauklumą, bet ir praktinius aspektus - saugumą pastatui ir jo gyventojams.

Augalai, keliantys pavojų pastatui

Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų - vijoklinių augalų, tokių kaip gebenės ar laukinės vynuogės, sodinimas šalia pastato fasado. Nors šie augalai sukuria jaukią ir natūraliai žalią aplinką, ilgainiui jie gali pažeisti tinką, ardyti konstrukcijas, sudaryti drėgmės židinius bei skatinti pelėsio formavimąsi. Be to, vijokliai dažnai tampa landa graužikams ar kitiems gyvūnams.

Renkantis augalus daugiabučio aplinkoje, svarbu įvertinti ir lapų dydį. Nors tokie augalai, kaip kaštonai, klevai ar kai kurios magnolijų rūšys atrodo įspūdingai ir dekoratyviai, jų stori, dideli lapai rudenį ar po stipresnio lietaus greitai kaupiasi latakuose, užkemša lietvamzdžius ir užtvindo vandens nutekėjimo sistemas. Geriau rinktis mažalapius ar spygliuočius augalus, kurie ne tik puošia aplinką, bet ir reikalauja mažiau priežiūros.

Sodinant augalus balkonuose, svarbu įvertinti ne tik estetiką, bet ir konstrukcijų saugumą. Kabinami vazonai ar sunkūs loveliai gali nukristi ir sužaloti praeivius ar apgadinti turtą, todėl jie turi būti stabiliai pritvirtinti. Taip pat svarbu atsižvelgti į balkono stabilumą ir jokių būdu jo neapkrauti vazonais, jeigu balkonas yra avarinės ar labai prastos būklės.

Augalai, pavojingi sveikatai

Renkantis augalus daugiabučio kiemui, terasai ar balkonui, būtina atsižvelgti ne tik į jų išvaizdą ar atsparumą klimato sąlygoms, bet ir į jų poveikį žmonių bei gyvūnų sveikatai. Visų pirma, reikėtų vengti dygliuotų ar aštrių augalų, tokių kaip raugerškiai, šunobelės ar erškėčiai. Jie gali sužeisti žaidžiančius vaikus, praeivius ar augintinius, ypač jei pasodinti arti takų, žaidimų aikštelių ar įėjimų.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į toksiškus ar nuodingus augalus. Pakalnutės, ožekšniai, narcizai, vilkauogės ar sosnovskio barščiai turi kenksmingų medžiagų, kurios pavojingos ne tik patekusios į organizmą, bet ir kai kuriais atvejais - tiesiog prisilietus prie jų. Vaikai, augintiniai ar net nesusipažinę su augalais suaugusieji gali nesuprasti grėsmės ir apsinuodyti.

Dar vienas itin svarbus aspektas - alergizuojantys augalai. Pavasarį žydintys beržai, lazdynai ar kai kurios gluosnių rūšys išskiria didelį kiekį žiedadulkių, galinčių sukelti čiaudulį, akių perštėjimą, nosies užgulimą ar net astmos priepuolius jautresniems žmonėms. Kadangi bendrosios erdvės naudojamos visų gyventojų, būtina atsižvelgti į jų sveikatos būklę ir galimus alerginius veiksnius.

Ekspertų patarimai: kokius augalus rinktis?

Pasak L. Dementenko, planuojant želdinius daugiabučių kiemuose, terasose ar balkonuose, svarbiausia rinktis augalus, kurie yra ne tik dekoratyvūs, bet ir praktiški - atsparūs klimato sąlygoms, nereikalaujantys daug priežiūros, ilgaamžiai bei saugūs visiems gyventojams.

Itin populiarios ir sausrai atsparios augalų rūšys - karaganos (caragana arborescens), šilokai (sedum), katžolės (nepeta) bei levandos (lavandula). Šie augalai ne tik estetiškai atrodo ir džiugina ilgu žydėjimo laikotarpiu, bet ir reikalauja itin mažai laistymo bei priežiūros. Katžolės ir levandos taip pat vilioja bites bei drugelius, todėl prisideda prie biologinės įvairovės mieste.

Tarp dažniausiai rekomenduojamų krūmų išsiskiria lanksvos (potentilla) ir lapaičiai (spiraea). Šie augalai ne tik gausiai žydi vasarą, bet ir išlieka vizualiai patrauklūs kitais metų laikais, todėl puikiai tinka gyvatvorėms ar žemesnėms žaliosioms zonomis formuoti. Jie lengvai prižiūrimi, atsparūs kenkėjams ir prisitaikę prie Lietuvos klimato.

Norint efektyviai padengti žemę ir sumažinti piktžolių augimą, itin tinkamos vijoklinės ar žemę dengiančios rūšys. Pavyzdžiui, gebenės (hedera helix), žemuogės (fragaria vesca) ar visžalė vinca (vinca minor) puikiai tinka šlaitams, pakraščiams ar mažai saulės gaunančioms vietoms. Jos padeda stabilizuoti dirvožemį, apsaugo nuo erozijos ir reikalauja minimalios priežiūros visus metus.

Praktiniai patarimai apželdinant balkoną

Indų ir augalų pasirinkimas

Balkono kompozicijų formavimui galima naudoti įvairius indus - plastikinius lovelius, modernius plastikinius lovelius su hidroponika, pintus krepšelius, metalinius, keramikinius ar kokybiško plastiko vazonus. Svarbiausia, juos saugiai ir tvirtai pakabinti, kad jie nesukeltų pavojaus šeimininkams ir visiems aplinkiniams.

Renkantis gėles labai svarbu, į kurią pusę orientuotas balkonas. Nuo to priklauso ir augalų asortimentas. Jei balkonas į rytus ar šiaurinę pusę, nepatartina jo gausiai želdinti net ir unksminiais augalais. Jei į pietų ar vakarų pusę - galima sodinti daug žydinčių augalų.

Didelę reikšmę gėlių kompozicijai turi augalo forma ir faktūra. Kompozicijos pagrindą turi sudaryti kupstiniai arba šliaužiantys augalai. Efektingai atrodo ir loveliai apsodinti vienos rūšies augalais, pvz., pelargonijų kaskadomis, pajūrinėmis lobuliarijomis, kalibrachojais.

Populiarūs Lietuvoje balkoniniai augalai:

• svyrančios pelargonijos
• begonijos
• chlorofitai
• svyrančios verbenos
• bakopos
• lakišius
• paprastoji lobelija
• šliaužiančioji tramažolė
• tunbergija

Taip pat labai populiaru auginti vaistažoles, prieskoninius augalus ir netgi daržoves. Į lovelius galima sodinti čiobrelį, mėtą, jie būna kaip foniniai augalai, skleidžia kvapą ir teikia naudą.

Gėlių sodinimas ir priežiūra

Norimus sodinti augalus reikia palaistyti valandą prieš sodinimą, kad šaknys geriau prikibtų prie žemės ir lengviau išsiimtų iš vazono.

Lovelio ar indo dugne turėtų būti skylutės tam, kad vanduo galėtų išbėgti ir augalas nesupūtų. Jei skylučių nėra, jas galima išgręžti ar pradurti.

Būtinas drenažas. Jis turėtų būti iš stambesnio žvyro, keraminių vazonų šukių ar keramzito. Pakabinamiesiems indams geriau tinka keramzitas, nes yra lengvesnis.

Sodinimo indas pripildomas žemės mišinio (priemolio žemės ir durpės 1:1) ar durpių substrato, skirto gėlių auginimui. Žemių paviršius, pasodinus augalus, turi būti 2-4 cm žemiau indo krašto, tada laistant vanduo nenuteka per kraštus. Į žemę įpilkite lėtai tirpstančių trąšų ir drėgmę sugeriančių priedų. Galite naudoti perlitą. Žemė prieš sodinimą turi būti drėgna, o jei pirkote durpinį substratą maišuose, tai „pravėdinta‘‘.

Lovelius patartina rinktis maždaug su 8 cm aukščio padėkliukais vandens pertekliui sutekėti. Pakabinami vazonai kartais būna su pritvirtintomis lėkštelėmis, o gėliapuodžiai be jų, tuomet reiktų daugiau įpilti drenažo ir stengtis neperlieti.

Sodinkite ūkanotą dieną arba vakare. Pasodinus augalus, būtina gerai palaistyti ir keletą dienų pasaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, kad kuo greičiau augalas adaptuotųsi.

Sodinant svarbu, kad šaknys visos užsipiltų žemėmis, neužsilenktų.

Kad žemės paviršius ne taip greitai išdžiūtų ir kompozicija būtų dekoratyvesnė, užpilkime smulkintos žievės, rupaus smėlio, keramzito ar akmenėlių.

Tvirtindami lovelį ar kitą indą, įvertinkime jo svorį ir įsitikinkime, kad jis nenukris ant žemės.

Augalai tręšiami po pasodinimo praėjus 14 dienų. Po to kas 10-15 dienų jiems skirtomis trąšomis.

Kaip sukurti jaukią atmosferą balkone

Net ir nedidelius balkonus išmoningai dekoruojant augalais, žiedais ir kvapais, galima džiaugtis nuo ankstyvo pavasario iki pat šalnų, o nedidukės, tačiau ryškios augalų kompozicijos užgožia nejaukų pastato fasadą. Panaudojus laiptuotą pakylą, kabančius krepšius ar gėlių stalą, balkone ar terasoje prie namo galima susikurti kabantįjį sodą. Toks gėlynas ne tik papuoš bet kokį pastatą, bet ir bus naudingas: augalai valo, drėkina orą, apsaugo pastatus nuo saulės ir kritulių.

Baldai ir apšvietimas

Balkone jaukumo visada suteikia medinės grindys. Dabar gausu tokiose zonose eksploatuoti tinkamų impregnuotos medienos ar kokybiškos jos imitacijos grindų. Taip pat geras pasirinkimas - akmens masės plytelės. Galima rasti jaukių atspalvių, derinti kelias spalvas. O jei artimas Viduržemio jūros regiono stilius, dizainerė pataria iškloti balkoną spalvingomis mozaikos plytelėmis ar jos intarpais.

Jei norisi privatumo, pasistatykite įvairių pertvarų, sienelių, gražiai atrodo ažūriniais raštais išpjaustytos medinės ar fanerinės sienelės, bambukinės tvorelės. Čia taip pat gali padėti vijokliniai augalai, lipantys balkonų turėklais. Specialiomis kopėtėlėmis galite suformuoti paaukštintas sieneles, ar netgi suformuoti vijoklinę pastogę.

Balkoną gali papuošti ir miniatiūrinis prieskonių darželis. Gražu, jei prieskoniai auginami vienoduose vazonėliuose ar specialiuose loveliuose su skyreliais.

Norint pasislėpti nuo tiesioginių saulės spindulių, praverčia išskleidžiamos balkonų markizės. Pritaikius audinį prie eksterjero, jos atrodo stilingai, jas patogu naudoti, išskleisti pagal poreikį. Tiesa, kokybiški markizių mechanizmai nemažai kainuoja. Kaip alternatyvą galite savo balkone pritaikyti ir paprastą dailaus audinio lauko skėtį, kuris pagelbės lyjant, suteiks pavėsį kaitros metu, be to, sukursite jaukų kampelį.

Praktiškas sprendimas - lengvi, sulankstomi, atsparūs drėgmei lauko baldai. Taip pat balkone galima patiesti džiuto ar nailono kilimėlį. Net paprasčiausia plastikinė kėdė ar medinis suoliukas bus patogesni, jei ant jų bus padėta pagalvėlių. Taip pat turėkite po ranka keletą minkštų pledų, į kuriuos būtų smagu įsisupti vėsesnį vakarą.

Jei pakanka vietos, pakabinkite hamaką ar sėdimą krėslą. Jei tokių galimybių nėra, gera alternatyva - supamasis fotelis.

tags: #daugiabucio #balkonuose #geles