Nekilnojamojo turto mokestis yra svarbus aspektas kiekvienam buto savininkui Lietuvoje. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, lengvatas, deklaravimo ir mokėjimo tvarką, kad būtumėte gerai informuoti ir galėtumėte tinkamai vykdyti savo mokestines prievoles.

Pagrindiniai Teisės Aktai ir Mokesčio Mokėtojai
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis nekilnojamojo turto mokestį, yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ).
Mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje.
Mokesčio Objektas
Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:
- Faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
- Valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Tarifai
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės.
Savivaldybės, nustatydamos tarifus, atsižvelgia į vieną arba kelis iš šių kriterijų:
- Nekilnojamojo turto paskirtį.
- Naudojimą.
- Teisinį statusą.
- Technines savybes.
- Priežiūros būklę.
- Apleistumą.
- Mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį).
- Nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.
Jeigu savivaldybės taryba per nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai.
Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai taikomi šie mokesčio tarifai:
- Neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų) viršijančiai, tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
- 300 000 eurų viršijančiai, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
- 500 000 eurų viršijančiai sumai taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taikomi šiek tiek didesni neapmokestinami dydžiai:
- Neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų) viršijančiai, tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
- 390 000 eurų viršijančiai, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
- 650 000 eurų viršijančiai sumai taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifų palyginimas
| Mokestinė vertė | Standartinis tarifas | Tarifas šeimoms auginančioms vaikus |
|---|---|---|
| Iki 150 000 EUR | 0% | 0% (iki 200 000 EUR) |
| 150 000 - 300 000 EUR | 0.5% | 0.5% (200 000 - 390 000 EUR) |
| 300 000 - 500 000 EUR | 1% | 1% (390 000 - 650 000 EUR) |
| Virš 500 000 EUR | 2% | 2% (virš 650 000 EUR) |
Mokestinis Laikotarpis
Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.
Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas:
- Gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti).
- NT, naudojamas švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai.
- Fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, NT, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.
- NT, esantis kapinių teritorijoje.
- Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų.
Taip pat neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas ir kt.
Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tais atvejais, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio nuosavo ir (arba) įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės viršija NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytus neapmokestinamuosius dydžius.
„Ekonomika šiandien“ | Kas mokės nekilnojamojo turto mokestį?
Deklaravimas ir Sumokėjimas
Fiziniai asmenys, kurių nuosavybės teise priklausančių statinių bendra vertė viršija 150 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėtas ir deklaracija pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.
Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.
Nekilnojamojo turto (statinių) mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Ar garažų bendrijos turi detalizuoti tikslinio mokesčio dedamąsias?
Garažų bendrijoms, kaip ir daugiabučių namų bendrijoms, taikomos to paties Bendrijų įstatymo nuostatos. Savininkai turi žinoti, už ką ir kiek moka. Nėra normalu mokėti vieną bendrą sumą, reikėtų mokestiniame pranešime nurodyti.
Ar kaupimo įnašus turi mokėti buto savininkas ar nuomininkas?
Prievolė mokėti kaupiamuosius įnašus yra priskirta savininkui.
Ar galiu atsisakyti mokėti už mašinų stovėjimo aikštelės įrengimą?
Jeigu daugiau nei pusė visų savininkų balsavo už naują bendrojo naudojimo objekto (aikštelė) įsirengimą ir ta aikštele galės naudotis visi savininkai, tai, manytume, visi ir turėtų prisidėti prie aikštelės įrengimo.

Ar pirmininkė gali užsakyti remonto darbus Bendrijos bendro naudojimo objektuose nesurengus visuotinio susirinkimo?
Taip, galite taikyti CK 4,83 st. Nėra taip, kad visada reikia informuoti savininkus apie vykdomus darbus prieš pat juos.
Ar privalau mokėti nuosavų namų kvartalo bendrijai mokesčio dalį skirtą bendrijai, jei jai nepriklausau?
Situacija tokia, kad bendrija praktiškai negina gyventojų interesų, o mokesčiai imami. Taip pat būna, kad asmuo, kurio pastatas nėra įtrauktas į bendrijos įstatus, bendrai naudojasi objektu, kurį prižiūri bendrija, tuomet bendrija irgi reikalauja atitinkamai.
Ar gali daugiabučio namo administratorius padidinti kaupiamų lėšų tarifą už nenumatytus privalomus darbus (avarijų likvidavimą), kai neužtenka sukauptų lėšų šiems darbams atlikti?
Avarines būkles likviduoti reikia skubiai. Kalba eina apie veiksmus, kurie sustabdo, pašalina grėsmę, t.y. kai kyla grėsmė statiniui, aplinkai ar žmonėms, veiksmų reikia imtis nedelsiant, o tuos skubius darbus galima apmokėti iš sukauptų lėšų.
tags: #daugiabucio #buto #nekilnojamo #turto #mokestis