Daugiabučio buto šildymo sistemos: problemos, sprendimai ir modernizavimo būdai

Net ir praėjus trims dešimtmečiams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dalis žmonių nežino, kur ieškoti pagalbos dėl šildymo kokybės. Įprasta dėl šildymo kokybės kaltinti šilumos tiekėjus.

Tai suprantama: jei kas nors sako, kad tiekia šilumą, išrašo sąskaitas, tai tas ir turi užtikrinti, kad iš tikrųjų būtų nei per karšta, nei per šalta, kad šiluma būtų naudojama taupiai ir pan. Deja, Lietuvoje šildymo procesas organizuojamas labai painiai ir dažnai net neaišku, kur ieškoti teisybės. Šilumos tiekėjas, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, karšto vandens tiekėjas, šalto vandens tiekėjas ir pan. - visos institucijos, atrodo, tik tam ir sukurtos, kad nusikratytų atsakomybės ir kruopščiai rinktų pinigus iš bejėgiškoje padėtyje atsidūrusių gyventojų.

Vis dėlto didžiosios dalies Lietuvos gyventojų šilumos problemos yra istorinis sovietmečio palikimas. Jos negali būti išspręstos per atstumą ir neišsispręs savaime. Todėl labai svarbu šias problemas geriau suprasti ir patiems rasti būdus, kaip išsiveržti iš užburto šilumos kokybės problemų rato. Namo bendraturčiai turi daug galimybių modernizuoti savo turtą, tik retai jomis pasinaudoja.

Tipinio sovietinio daugiabučio šildymo sistemos ypatumai

Daugiausia problemų keliantis ir Lietuvoje dominuojantis daugiabučio gyvenamojo namo tipas yra vidutiniškai pasenęs, prastos šiluminės izoliacijos sovietinis daugiabutis. Tai vadinamųjų miegamųjų rajonų standartas. Tokiuose namuose gyvena daugiau kaip 1 mln. Lietuvos žmonių.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos skaičiavimais, 60 kvadratinių metrų buto savininkai tokiuose namuose už šildymą 2022/2023 metų šildymo sezono metu vidutiniškai mokės apie 120-170 eurų. Dar apie 700 tūkst. Lietuvos gyventojų arba džiaugiasi aukščiausios kokybės daugiabučiais namais ir 60 eurų sąskaitomis už 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymą, arba už tai mokės gal net 300 ar daugiau eurų, nes gyvena itin prastos kokybės, labai senuose sovietiniuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose.

Tokia statistika leidžia išskirti tipinį sovietinį daugiabutį namą kaip didžiausiam žmonių skaičiui aktualią problemą. Jei esate vienas iš 1,5 mln. Lietuvos sovietinės statybos daugiabučių gyventojas, tai skaitykite toliau. Jūsų name tikriausiai yra įrengta vienvamzdė šildymo sistema. Tai paprasčiausia ir dažniausia iš visų galimų sistemų, pagrįsta vien tik fizikos dėsniais.

Įkaitintas vanduo siurbliu užkeliamas į viršutinį namo aukštą ir stumiamas tolyn, kol pasiekia tolimiausiame viršutiniame namo kampe esančius radiatorius. Paskui vanduo iš esmės teka pats, natūraliai leisdamasis žemyn ir, suprantama, vėsdamas. Į pirmus šildymo prietaisus atiteka karščiausias šilumnešis, todėl šių prietaisų šildomas plotas yra mažiausias.

Jeigu kas nors perskirsto šildančio vandens srautus (daugiau šildančio vandens nukreipia į savo radiatorius), prisideda papildomų radiatoriaus „sekcijų” ar pan., tai kaimynams lieka mažiau šilumos.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius pabrėžia, kad būtent ši problema, neturinti nieko bendra su šilumos tiekėjų darbo kokybe, yra tikrasis žmonių nepasitenkinimo šaltinis.

„Kai žmonėms parodai šią schemą ir paaiškini, dėl ko butai šyla nevienodai, tai tampa suprantama, kodėl vienas atsidaręs langus ir skundžiasi, kad per karšta, o kitas tame pat name šąla”, - sakė jis.

Pasak V. Lukoševičiaus, sovietinių daugiabučių gyventojai ne be pagrindo piktinasi, kad dažna šildymo sistema nekokybiška. Neteisingumas, kuris tęsiasi jau 30 metų nepriklausomoje Lietuvoje, neatstatomas ir padėtis tik blogėja, nes gyventojai pradeda individualiai spręsti problemas, nesulaukdami kolektyvinės sistemos atnaujinimo. Dažnai tai daroma kaimynų sąskaita.

„Juk sąskaitas žmonės apmoka vienodai - pagal plotą, o šilumos kiekį gauna skirtingą. Tai neteisinga. Be to, pastebėjau, kad daugeliui žmonių didesnė problema yra ne per didelė šildymo sąskaita, o prasta šildymo kokybė. Jiems nepatinka, kad namuose per karšta arba per šalta”, - tvirtino V. Lukoševičius.

Jūs - vienas iš tų šąlančių arba perkaitusių žmonių? Jei taip, skaitykite toliau.

Neretai to paties pastato gyventojai skundžiasi, jog vieni gyvena pernelyg karštai ir priversti atverti langus, o kitų butuose yra pernelyg vėsu. Tai - daugelio senos statybos daugiabučių namų problema, jos priežastis - seni, be šiuolaikinių šilumos reguliavimo įtaisų daugiabučių šilumos punktai bei išbalansuotos pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos.

Daugiabučiuose namuose šildymo ir karšto vandens sistemos veikia tarsi vientisas organizmas. Nelegaliai atlikus šildymo ar karšto vandens sistemos pakeitimus, tai geriausiu atveju atsilieps komfortiškiau šildomomis kai kuriomis patalpomis, o blogiausiu - dalies patalpų nekokybišku šildymu ir akivaizdžiais patalpų oro temperatūros skirtumais.

Siekiant išvengti aukščiau aprašytų sutrikimų, rekomenduojama periodiškai atlikti namo šildymo sistemos inventorizaciją, tikrinant šildymo prietaisų ir stovų subalansavimo įrenginių atitikimą projektui. Nustačius nukrypimus nuo projekto, savininkų susirinkimo metu nurodomas trūkumų pašalinimo terminas ir priimamas galiojantis sprendimas dėl poveikio priemonių, jei pažeidimai savalaikiai nebus pašalinti. Galiojantys Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyti šilumos paskirstymo metodai numato galimybę taikyti sankciją už papildomą šildymo prietaisų galią.

Neprojektinių, kartais dėl nežinojimo atsiradusių, sistemos pakeitimų galima būtų išvengti, jei būtų laikomasi reikalavimo dėl namo administratoriaus ar prižiūrėtojo informavimo apie planuojamus ar pradedamus vykdyti buto šildymo ir karšto vandens sistemos remonto ar rekonstrukcijos darbus.

Net ir neišderintos senos statybos pastato šilumos tiekimo sistemos modernizavimas prisidėtų prie šilumos taupymo ir efektyvesnio naudojimo: laikoma, kad šildymo sistemos modernizavimas - balansinių ventilių įrengimas šildymo sistemos stovuose, galimybę šildymą individualiai reguliuoti suteikiančių termostatinių ventilių sumontavimas prie radiatorių ir šildymo daliklių įrengimas ant kiekvieno šildymo prietaiso (radiatoriaus) sunaudotos šilumos įvertinimui gali padėti sutaupyti iki 15 proc. energijos. Toks šildymo sistemos atnaujinimas reikalauja ir šilumos punkto modernizavimo - abejų šių priemonių įgyvendinimas ir išmintingas naudojimasis leidžia sutaupyti apie 20 proc. iki tol naudotos šilumos.

Šildymo sistemos schemos pavyzdys

Vienvamzdės šildymo sistemos schema

Daugiabučių renovacijos svarba

Nesunku suprasti, kad geriausia išeitis būtų sovietinių daugiabučių namų kompleksinė renovacija. Vykdant tokią renovaciją, galima ne tik iš esmės pertvarkyti namo šildymo sistemą, subalansuojant šilumos paskirstymą tarp butų, bet ir sutvarkyti šilumos izoliaciją. Nors tai supranta visi, daugiabučių renovacijos tempai yra tiesiog apverktini.

Nuo 2005 m. renovuota tik beveik 4000 daugiabučių namų, tai sudaro tik apie 10 proc. Renovacijos dar laukia (nors gali ir nesulaukti) apie 30 tūkst. sovietinių daugiabučių, iš jų apie 15 tūkst. yra prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Jei sakytume, kad tokiais tempais mes juos renovuosime dar šimtą metų, nedaug teapsiriktume.

Praėjus beveik 20 metų nuo renovacijos iniciatyvų pradžios, daugelis specialistų priversti pripažinti, kad didžiausias jos stabdis - butų savininkų nenoras inicijuoti renovaciją ar prie jos prisidėti.

Kaip ir daugelis gyvenimo problemų, efektyvaus šildymo klausimas yra jūsų rankose. Turbūt jau supratote, kad nekokybiško šildymo problemos neišspręsite, jei nesiimsite atnaujinti savo daugiabučio šildymo sistemos. Gera naujiena ta, kad tokiam atnaujinimui nebūtina kompleksinė gyvenamojo namo renovacija.

Daugiabučio namo šildymo sistemų modernizavimą turėtų organizuoti namą administruojanti bendrovė. Į ją pirmiausia reikėtų kreiptis, jei siekiate ieškoti kelių, kaip išspręsti šildymo kokybės problemas. Deja, ne visi daugiabučių administratoriai vienodai veiklūs ir sąžiningi. Todėl labai svarbus kaimynų susitelkimas ir bendradarbiavimas. Netinkamos kokybės paslaugas teikiantį namo administratorių galite pakeisti. Tai yra jūsų teisė.

Iškilus rimtiems nesutarimams su administruojančia bendrove, galite kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, savivaldybę ar kitas institucijas. Svarbiausia - nesustokite pusiaukelėje. Šiuolaikinės technologijos padeda nebrangiai užtikrinti reikiamą šilumos kokybę. Įdiegus kartu ir temperatūros reguliatorius ant radiatorių, statistika rodo, galima reikšmingai sumažinti šildymo išlaidas.

Dar paprasčiau modernizuoti dviejų vamzdžių sistemas. Vienvamzdes šildymo sistemas renovuojančios įmonės paprastai siūlo bent keletą galimos pertvarkos projektų, kurių įgyvendinimo kaina priklauso nuo sprendimų sudėtingumo ir jiems būtinos įrangos. Brangesni sprendimai paprastai užtikrina kokybiškesnį šilumos paskirstymo balansą, bet renkasi patys gyventojai, atsižvelgdami į savo konkrečius poreikius. Šie sprendimai geri tuo, kad nereikalauja didelių investicijų.

Skaičiuojama, kad vidaus sistemų modernizavimas subalansuojant ir įrengiant reguliavimą kiekviename bute vidutiniškai kainuoja apie 30-40 Eur/m2, o darbai bute trunka vos pusę dienos. Be to, iš karto galėsite džiaugtis pagerėjusia šildymo kokybe ir naudoti tiek šilumos, kiek pageidaujate. Svarbiausia, kad nereikia pravesti antro vamzdžio per aukštus - to žmonės bijo labiausiai. Kas gi norės darkyti ką tik suremontuotą butą?

LŠTA prezidentas V. Lukoševičius tvirtina, kad vienvamzdžių šildymo sistemų renovacija - geras ir palyginti greitai atsiperkantis sprendimas.

„Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, esame apskaičiavę, kad vien tik šildymo sistemos renovavimas leidžia sutaupyti iki 25 proc. šilumos. Tokiu būdu sumažėjus sąskaitoms už šildymą, dėl renovacijos patirtos išlaidos namo gyventojams atsiperka per 3-5 metus”, - aiškino jis.

V. Lukoševičiaus teigimu, LŠTA suinteresuota, kad sovietinių daugiabučių gyventojai greičiau spręstų šildymo kokybės problemas. „Tai šilumos tiekėjų reputacijos klausimas. Mums blogai, kai žmonės mus kaltina dėl prastos šildymo kokybės, nors tikroji problema niekaip nesusijusi su mūsų paslaugomis. Ypač, kai tos problemos sprendimas žmogui ranka pasiekiamas”, - sakė V.

Valstybės parama inžinerinei renovacijai - tai dar viena galimybė dėl prastos šilumos kokybės kenčiantiems daugiabučių gyventojams, juolab dabar kai gyventojai gali gauti net 80 procentų paramą. Apsispręskite patys inicijuoti pokyčius ir džiaukitės jaukiais namais.

Šildymo sistemos modernizavimo būdai

Yra keletas būdų, kaip modernizuoti šildymo sistemą daugiabutyje:

• Šilumos punkto atnaujinimas: Pagal tą pačią programą valstybė remia senų, elevatorinių šilumos punktų pakeitimą į naujus, automatizuotus šilumos punktus arba senų susidėvėjusių automatinių punktų atnaujinimą. Atnaujinus šilumos punktą, jis automatiškai reguliuoja į butus perduodamą šilumos kiekį pagal lauko oro temperatūros pokyčius.
• Individualūs šilumos punktai: Butų savininkai turi galimybę įsirengti ir individualius šilumos punktus. Tai reiškia, kad gyventojai užsitikrina didžiausią įmanomą nepriklausomybę būsto šildymo atžvilgiu.
• Daliklinė šildymo sistema: Daliklinėje šildymo sistemoje dalikliai, kartu ir termostatiniai ventiliai (termoreguliatoriai), yra sumontuojami ant visų daugiabučio kambariuose esančių radiatorių. Jais buto gyventojai gali nustatyti į radiatorių patenkančio šildančio vandens kiekį ir tokiu būdu, pagal pageidaujamą kambario temperatūrą ar finansines galimybes, palaikyti pastovią patalpų temperatūrą.
• Kolektorinė sistema: Kolektorinė sistema veikia kiek kitaip, ją dažniausiai renkasi mažesnių daugiabučių gyventojai, nes penkių ar devynių aukštų gyvenamuosiuose namuose ją įrengti yra sudėtinga. Šioje sistemoje visi buto radiatoriai yra sujungiami tarpusavyje į buto atskirą šildymo sistemą.
• Geoterminis šildymas: Inovatyvus Sprendimas. Siekiant geriausių rezultatų, ekspertai rekomenduoja įsidiegti šildymo sistemą naudojant inovatyvius geoterminius šilumos siurblius. Tai pats ekonomiškiausias sprendimas, kuris ne tik šildo patalpas, bet ir ruošia karštą vandenį, o esant poreikiui ir vėsina patalpas. Šiluma yra gaminama iš nemokamos, švarios, žemės gelmėse sukauptos energijos. Šis būdas, leidžia iš 1 kW elektros energijos pagaminti net iki 6,5 kW šiluminės energijos, tad šildymo sąnaudos yra minimalios.

Praktiškai visuose daugiabučiuose namuose galima įrengti geoterminį šildymą, bet reikia įvertinti laisvą žemės plotą, esantį aplink daugiabutį gyvenamąjį namą ir parinkti tinkamiausią gręžinių tipą. Pavyzdžiui, norint įrengti 45 kW galios geoterminį šilumos siurblį su vertikaliais, geoterminiais gręžiniais, reikalinga ~4 arų teritorija. Standartiniam daugiabučiui namui dažniausiai pakanka 45-70 kW galios šilumos siurblių. Tačiau reikėtų įvertinti, kokia yra atnaujinamo namo energetinė klasė ir šilumos poreikis.

Kolektorinės šildymo sistemos pavyzdys

Kolektorinės šildymo sistemos schema

Finansavimas ir Valstybės Parama

Valstybė kompensuoja iki 30% renovacijos sąnaudų, o įrengiant šilumos siurblius ir saulės elektrines, skiriami papildomi 30% nuo jų sąnaudų sumos. Galima gauti paramą, jeigu yra šilumos tiekėjų išduotos techninės (projektavimo) sąlygos.

APVA (Aplinkos Projektų Valdymo Agentūra) teikia subsidijas daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Paramos intensyvumas: Jei paramos gavėjai gyventojai - 60 proc. subsidija. Padidinama dar 10 proc., jei elevatorinis šilumos punktas keičiamas į naują, automatizuotą šilumos punktą. Nepasiturintiems gyventojams bus skiriama 100 proc. išlaidų kompensacija.

Jei paramos gavėjas šilumos tiekimo įmonė (šilumos punkto nuosavybė yra ne gyventojų) - intensyvumas 30 proc. Subsidija didinama 5 proc. Svarbu: Įgyvendinus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo projektą, turi būti pasiektas ne mažesnis kaip 2 proc. energijos suvartojimo sumažėjimas.

Renovacijos Procesas

Kokių veiksmų reikia imtis norint inicijuoti daugiabučio namo renovacijos projektą? Apie renovacijos poreikį, pirmiausia reikia pranešti atsakingiems asmenims, t.y. įgaliotiems namo atstovams ar bendrijos pirmininkui. Tuomet yra organizuojamas namo bendrijos balsavimas ir gavus daugumos būstų savininkų pritarimą (50 proc. ir vieną balsą „už“), rengiamas namo atnaujinimo investicinis projektas, o jį patvirtinus - renovacijos projektas.

Renovacijos kaina paaiškėja parengus investicinį namo atnaujinimo projektą ir sudarius renovacijos darbų sąrašą. Tuomet organizuojamas statybos rangovų konkursas ir išrenkamas tinkamiausias variantas. Daugiabučio namo renovacija gali užtrukti nuo 1,5 iki 2,5 metų.

Renovacijos Nauda

Atnaujinus daugiabutį gyvenamąjį namą ir jo šildymo sistemą, šilumos sąnaudos gali sumažėti net iki 70%. Atnaujinta šildymo sistema užtikrina didesnį arba visišką šildymo komfortą. Dažnai sumažėja bendras suvartotas šilumos kiekis, taip sumažinant šildymo sąskaitas.

Parduodant butą modernizuotame name, renovacijos kaina atsiperka su kaupu. „Ober-Haus" specialistai paskaičiavo, kad butas atnaujintame name kainuoja mažiausiai 15 - 20 proc. daugiau nei butas nemodernizuotame name, o jei namas geresnėje vietoje, buto jame kaina prilygsta naujos statybos butui. Toks turto vertės padidėjimas stebimas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, mažesniuose miestuose jis šiek tiek mažesnis.

Pavyzdys: 2021 metų gruodžio - 2022 metų vasario mėnesiais renovuotame daugiabutyje 60 m2 ploto buto šildymas Vilniaus mieste kainavo 205,96 EUR, o naudojant geoterminį šildymą kainavo 99,43 EUR.

Duomenų atnaujinimas Nekilnojamojo turto kadastre

Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras ragina, bute ar gyvenamajame name atlikus šildymo sistemų įrengimą, jas pertvarkius ar išmontavus, atnaujinti ir NT kadastro duomenis. Duomenys apie kiekvieno nekilnojamojo daikto šildymo būdą yra kaupiami Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto kadastre.

Į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys keičiami matininko parengtos kadastro duomenų bylos ir kadastro duomenų pasikeitimą patvirtinančių dokumentų pagrindu. Todėl norint atnaujinti informaciją apie pasikeitusį šildymo būdą, būtina pateikti atnaujiną kadastro duomenų bylą ir statybos darbų, kurie buvo atlikti keičiant šildymo būdą, teisėtumą patvirtinantį (-ius) dokumentą (-us).

Dokumentus, patvirtinančius šildymo būdo pakeitimo faktą, Nekilnojamojo turto kadastrą tvarkančiam Registrų centrui galima pateikti per IS „Infostatyba“, el. paštu, paštu ar atvykus asmeniškai į vieną iš Registrų centro klientų aptarnavimo padalinių.

Nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojus Statybos įstatymo nuostatų pakeitimams, daugiabučiame name ar viešajame pastate įrengiant, pertvarkant ar išmontuojant pastato dujų, šildymo, aprūpinimo karštu vandeniu ar elektros inžinerines sistemas, nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, bet privaloma pranešti apie statybos pradžią pateikiant įstatyme nurodytus dokumentus.

Teisės aktų nustatyta tvarka, keičiantis tiek vieno buto, esančio daugiabučiame name, tiek ir viso daugiabučio namo šildymo būdui turi būti pateikta atnaujinta atitinkamai buto ar viso daugiabučio namo kadastro duomenų byla ir statytojų pasirašyta ir IS „Infostatyboje“ įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą.

Tuo atveju, kai keičiasi viso daugiabučio namo ir visų jame esančių butų šildymo būdas, pakeitus viso daugiabučio namo kadastro duomenis, kiekvienam butui atskirai kadastro duomenų bylos atnaujinamos ir duomenų pakeitimai į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi viso daugiabučio namo deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu.

Jeigu keičiasi šildymo būdas individualiuose gyvenamuosiuose namuose, kartu su atnaujinta kadastro duomenų byla turi būti pateikta statytojo (-ų) pasirašyta ir IS „Infostatyboje“ įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą. Šildymo būdo keitimas traktuojamas kaip paprastasis pastato remontas.

Svarbu paminėti, kad iki minėtų Statybos įstatymo pasikeitimu įsigaliojimo, t.y. šių metų lapkričio 1 d. pradėtos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros baigiamos vykdyti pagal jų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus, o kitos to paties objekto statybos procedūros atliekamos pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus.

Šildymo sistemos klasifikavimas

Vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklėmis, šildymo sistemos skirstomos į centrinio šildymo sistemą ir vietinę šildymo sistemą.

Centrinio šildymo sistema dar skirstoma į bendrą centrinio šildymo sistemą, kai pastato centrinio šildymo sistema yra miesto, rajono ar grupės pastatų centrinio šildymo sistemos sudėtinė dalis, ir individualią centrinio šildymo sistemą, kai pastate įrengta jame esančių patalpų centrinio šildymo sistema neturinti ryšio su kitų pastatų centrinio šildymo sistemomis (pvz., nuo bendro centrinio šildymo sistemų atsijungę individualūs gyvenamieji namai).

Vietinė šildymo sistema yra tokia sistema, kurios pagrindiniai elementai (šilumos šaltinis, šildymo prietaisas, vamzdynai) sujungti į vieną įrenginį, kuriame šiluma gaunama, transportuojama ir perduodama patalpai. Tokios sistemos pavyzdžiai yra krosnis, židinius, dujų-oro šildymo ar kitus įrenginius turintys būstai.

Kai pastate ar bute įrengtos kelios skirtingos šildymo sistemos, pastato ar patalpos (buto) kadastro duomenų bylos formose nurodoma pagrindinė šildymo sistema, o apie įrengtą papildomą šildymo sistemą įrašoma pastato ar patalpos kadastro duomenų formų pastabų lauke.

Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiausiai NT objektų šildomi centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų būdu, vietine šildymo sistema, taip pat krosnimi. Per pastaruosius keletą metų ženkliai padaugėjo prisijungusių prie bendrosios centrinio šildymo sistemos, individualios šildymo sistemos, taip pat vietinės šildymo sistemos objektų.

Šildymo sistemų tipai pagal Registrų centro duomenis:

tags: #daugiabucio #buto #sildymas