Daugiabučių namų laiptinės yra bendro naudojimo patalpos, kurių priežiūra ir tinkama temperatūra yra svarbi gyventojų komfortui ir pastato būklei. Straipsnyje aptariami laiptinių remonto ypatumai, temperatūros reikalavimai ir gyventojų teisės.

Laiptinių remonto ypatumai
Bendrovė „Mano BŪSTAS“ skelbia, jog jos prižiūrimuose Klaipėdos daugiabučiuose sparčiai mažėja senų, apšiurusių laiptinių, mat pastaruoju metu daugėja norinčiųjų jas atsinaujinti. Pasak „Mano BŪSTO“ Klaipėdos padalinio vadovės Julijos Gedminienės, kitaip nei anksčiau, pastaruoju metu jaučiamas itin didelis gyventojų susidomėjimas laiptinių remontu. Vien per paskutinius pusantrų metų „Mano BŪSTAS“ Klaipėdoje, klientų pageidavimu, iš pagrindų suremontavo 76 daugiabučių laiptines.
„Išties sulaukiame ženkliai didesnio nei įprastai gyventojų prašymų padėti atnaujinti senas laiptines. Vieni pageidauja tik sienų ir lubų atnaujinimo, kiti nori, kad bendrojo naudojimo patalpos būtų tvarkomos kompleksiškai. Pradedant paviršių atnaujinimu ir baigiant elektros instaliacija, naujų šviestuvų, durų, langų montavimu. Padedame klientams įgyvendinti jų pageidavimus ir išpildyti visus lūkesčius“, - sako J.
Norint susitvarkyti seną laiptinę gyventojai pirmiausia turi susitarti tarpusavyje. Tam reikalingas namo bendraturčių daugumos sprendimas. „Palankiausias laikas remontuoti laiptinę yra nuo pavasario pabaigos iki rudens vidurio. Šiuo laikotarpiu yra palankiausios oro sąlygos tokių darbų atlikimui". Laiptinės remonto darbų atlikimo terminai gali skirtis du ar daugiau kartų. Tai priklauso nuo laiptinės ploto, esamos apdailos nusidėvėjimo lygio bei užsakovo pageidavimų. Penkių aukštų, senos statybos standartinio blokinio namo vienos laiptinės pilnas remontas, paruošiant pagrindus ir paviršius, padengiant dekoratyvinį tinką, keičiant pašto dėžutes, dažant turėklus, paruošiant ir dažant grindis gali trukti apie 2-4 savaites. Tokiems darbams pagal techninius reikalavimus suteikiama 5 metų garantija.
Prieš pradedant remonto darbus svarbiausia pasirinkti patikimus specialistus, nes nuo to priklausys atliktų darbų kokybė. Neprofesionalūs meistrai nesilaiko technologinių reikalavimų, parenka netinkamas medžiagas, todėl net nepraėjus garantiniam laikotarpiui gali atsirasti defektai, kurių tvarkymas vėlgi brangiai kainuoja.
„Kainų skirtumas nebus didelis, tačiau yra ir kitas svarbus - psichologinis momentas. Daugeliu atveju butai suremontuotoje laiptinėje parduodami daug greičiau, nes jų paklausa, lyginant su butais netvarkingose laiptinėse, yra išties didesnė“, - sako L.
Laiptinės remonto darbų kainos ir terminai:
Laiptinės remonto darbų kaina ir darbų atlikimo terminai gali skirtis du ar daugiau kartų. Šie du kriterijai priklauso nuo laiptinės ploto, esamos apdailos nusidėvėjimo lygio bei užsakovo pageidavimų.
Na, o penkių aukštų, senos statybos standartinio blokinio namo vienos laiptinės pilnas remontas, paruošiant pagrindus ir paviršius, padengiant dekoratyvinį tinką, keičiant pašto dėžutes, dažant turėklus, paruošiant ir dažant grindis gali kainuoti apie 8500 EUR.
Svarbu: Prieš pradedant remonto darbus svarbiausia pasirinkti patikimus specialistus, nes nuo to priklausys atliktų darbų kokybė.
Temperatūros reikalavimai laiptinėse
Sostinės daugiabučių gyventojai piktinasi, kad nemažas sumas turi mokėti už perkaitintas daugiabučių laiptines. Gyvenanti Jurga kreipėsi į „Vilniaus dieną“ pasibaisėjusi, kad už vieno mėnesio laiptinės šildymą turi susimokėti per 40 litų. „Pirmiausia, mums greičiausiai labai nepasisekė, kad namo statytojai laiptinėje įrengė net keturis radiatorius. Tačiau jei jie kaistų tik šiek tiek, kosminių pinigų mokėti nereiktų. Dabar laiptinėje būna taip karšta, kad oro temperatūra mažų mažiausiai tokia pati kaip butuose, o gal ir aukštesnė“, - piktinosi vilnietė.
Laiptinės gyventojai netgi pamatavo oro temperatūrą joje. Iš viso už 60 kv. „Yra ir dar viena bėda. Mūsų name ne visi butai gyvenami. Mes tikriausiai turime sumokėti ir už tuos butus. Suprantu, kad radiatoriai nepašildyti gali užšalti ir panašiai, bet kam juos taip smarkiai kaitinti?
Neapsikentusi tokio dydžio sąskaitų dienraščio skaitytoja raštu kreipėsi į įmonę „City Service“ ir prašė paaiškinti, kodėl taip kaitinami radiatoriai pastato laiptinėje ir ar sąskaitas už jos šildymą būtų įmanoma sumažinti. Iš „City Service“ pateiktų atsakymų akivaizdu, kad „Karoliniškių ūkiui“ perkaitinti radiatoriai laiptinėse - ne naujiena. „Bendrų patalpų priežiūrą ir šildymą organizuoja UAB “Karoliniškių būstas„. Gyvenamosiose patalpose sanitarinė temperatūra yra 18-22 laipsnių šilumos, negyvenamosiose - 14-16 laipsnių šilumos. Atsisakyti laiptinės šildymo negalima.
Kita vertus, energetikos specialistai tvirtina, kad daugiabučio laiptinėje pakanka ir vieno radiatoriaus. „Na, gerai, jei negalima, tai negalima. O kas mums atlygins už tai, kad šį mėnesį radiatoriai buvo per karšti. Lietuvos šilumininkų asociacijos viceprezidentas Romaldas Morkvėnas dienraščiui sakė ne pirmą kartą girdįs vilniečių skundų dėl laiptinės šildymo.
„Dažniausiai skundžiasi tie žmonės, kuriems sąskaitoje yra išskirta eilutė dėl laiptinės šildymo. O sąskaitos skirtingos dėl to, kad vienuose daugiabučiuose visi butai šildomi centralizuotai, o kiti atsijungę nuo centrinio šildymo sistemos. Tokių Vilniuje yra mažai, bet pasitaiko. „Šildymas yra būtinas, todėl jo ir atsisakyti negalima. Žinoma, galima atsijungti nuo centrinės sistemos. Visi namo gyventojai yra atsakingi už namą ir jo sistemas, tai yra bendras turtas, todėl ir mokėti už jo priežiūrą turi bendrai. Nereikia manyti, kad sumažinus laiptinės šildymą sumažės mokesčiai.
„Tačiau tai įmanoma tik teoriškai. Jei atsijungtų vienoje namo pusėje gyvenantys žmonės, likusiems gal ir kiltų problemų, bet jei kas antras gyventojas, tai namo šiluma kažkaip būtų palaikoma. Apskritai, nuo sistemos atsijungti be jokių įsipareigojimų namui, kuriame gyveni, yra labai sunku. Jei gyventojams kyla įtarimų, kad radiatoriai laiptinėje kaista per smarkiai ar yra per šalti, visuomet privalo kreiptis į administratorių. Kadangi privalomas fizinis patikrinimas, įmonės specialistai turi patys apsilankyti pastate ir įvertinti, kas negerai.
Gyventojai, nusprendę nešildyti laiptinių, rūsių ar koridorių, gali pakenkti savo būstui. Naujųjų daugiabučių gyventojai susiduria su šiek tiek kitokia problema. Dalis žmonių, įsigiję butus, kuriuose yra moderni apskaitos sistema, neketina juose gyventi, tad, iki minimumo prisukdami buto šildymą, tikisi mažiau mokėti už buto išlaikymą. Jeigu visas daugiabutis namas turi vieną įvadinį skaitiklį, mokslininkų skaičiavimais, 10-20 proc.
Spiginant šalčiams didžiausią riziką kelia vamzdynų ir šildymo sistemų užšalimas. Vandeniui šąlant ir plečiantis, padidėja vamzdžių trūkimo tikimybė, o tai gali sutrikdyti viso namo šilumos ar vandens tiekimą. Ypač pažeidžiamos bendro naudojimo patalpos - rūsiai, laiptinės, techniniai aukštai, kurių temperatūra tiesiogiai priklauso nuo pastato sandarumo.
„Praktika rodo, kad nemaža dalis avarijų kyla ne dėl senų sistemų, o dėl paprastų dalykų - neuždaromų laiptinės durų, pravirų langų ar pažeistos vamzdžių izoliacijos. Per tokias vietas šaltis labai greitai patenka į pastatą“, - sako už „Mano BŪSTO“ avarinės tarnybos darbą Vilniuje atsakinga Eglė Šlajūtė.
E. Šlajūtė pabrėžia, kad stiprių šalčių metu įmonė veikia ne tik reagavimo, bet ir nuolatinės parengties režimu. Dar prieš prognozuojamą temperatūros kritimą stiprinamos avarinių tarnybų pajėgos, paruošiama papildoma techninė įranga, sudaromi budėjimo grafikai, leidžiantys užtikrinti greitą specialistų pasiekiamumą bet kuriuo paros metu.
„Mes nuolat sekame sinoptikų prognozes ir iš anksto ruošiamės ekstremalesnėms oro sąlygoms. Atėjus šalčiams, mūsų avarinės tarnybos dirba sustiprintu režimu - tai reiškia, kad galime operatyviai reaguoti į bet kokius sutrikimus vos jiems atsiradus. Turime tokioms situacijoms visą reikalingą įrangą ir aiškius veiksmų planus, todėl net ir įvykus gedimams galime užtikrinti, jog visi mūsų klientai neliktų be pagalbos“, - pabrėžia „Mano BŪSTO“ atstovė.
Daugelyje namų, kuriuos Vilniuje prižiūri „Mano BŪSTAS“, šilumos tiekimas jau yra reguliuojamas nuotoliniu būdu. Tai leidžia operatyviai koreguoti šildymo parametrus, staigiai pasikeitus oro sąlygoms.
„Nuotolinis šilumos valdymas suteikia galimybę reaguoti realiu laiku. Jei lauke temperatūra staiga krinta, galime greitai pakoreguoti šildymo režimą ir taip sumažinti apkrovas sistemoms bei išvengti rimtesnių incidentų“, - teigia E. Šlajūtė. Anot jos, tokie sprendimai padeda ne tik užtikrinti stabilų šildymą, bet ir anksčiau pastebėti galimus nukrypimus nuo normos - slėgio ar temperatūros pokyčius, kurie gali signalizuoti apie artėjantį gedimą.
Svarbu: Gyventojų įsitraukimas esant ekstremaliems šalčiams taip pat yra labai aktualus. „Galime būti maksimaliai pasiruošę, bet jei gyventojai spiginant šalčiui palieka atviras laiptinių duris ar langus, visa sistema tampa pažeidžiama. Kartais pakanka vienos šalčiausios nakties, kad dėl tokių dalykų įvyktų rimtas gedimas“, - sako V. Šlajūtė.
Ji pataria gyventojams atkreipti dėmesį į sandariai uždaromas laiptinių duris ir langus bendro naudojimo patalpose bei akivaizdžius pažeidimus - nuplėštą vamzdynų izoliaciją ar išdaužtus langų stiklus. „Pastebėjus tokius dalykus, labai svarbu nedelsti ir apie tai pranešti. Kuo anksčiau gauname informaciją, tuo greičiau galime užkirsti kelią didesnei problemai“, - pabrėžia „Mano BŪSTO“ atstovė.
Netvarkinga ir pasenusi daugiabučių namų laiptinė gali sugadinti ne tik bendrą daugiabučio namo vaizdą, sumažinti būsto vertę, bet ir sukelti nemažai problemų.

Bendro naudojimo objektai daugiabutyje
Pastato bendrojo naudojimo objektai yra aprašyti Bendrijų įstatymo 2 str. 3) pastato...
- Kokie objektai gali būti bendrojo naudojimo?
- Ar sandėliukai, neturintys unikalaus numerio, yra bendrojo naudojimo patalpos?
- Ar laiptinė, kuria naudojasi vienas butas iš penkių, yra bendro naudojimo objektas?
- Namo išorinė siena sudaryta iš langų (naujos statybos variantas, kai visas fasadas yra metalo konstrukcijos su stiklais). Ar pats stiklo paketas (ne rėmas) yra bendro naudojimo, ar priklauso tam butui, kuriame yra?
Bendrijos klausimai
- Ar gali Bendrijos susirinkimuose būti keliamas klausimas dėl Bendrijos narių finansavimo įkrovos stotelių sistemos įrengimui?
- Gyvename bute, kuris turi lodžiją, kaimynas skundžiasi, kad lyjant lietui nuo mūsų lyja į apačią pas jį. Siena statyta iš stiklinių blokelių, viduje iškalta medinėmis lentelėmis. Ar iš bendrijos lėšų tvarkoma tokia siena ar iš asmeninių lėšų.
- Ar ne namų bendrija iš viso namo privalėtų surinkti mokestį kaimyninių būtų nuostoliams atlyginti?
- Ar tai yra teisingas sprendimas, kad esame senjorai ir turime sumokėti už nuotekų vamzdžio keitimą bendrabutyje?
- Namo bendrija neturi savo teisiškai įregistruoto žemės sklypo, tačiau bendrijos administracija skaičiuoja mokesčius už teritorijos valymą. Ar tai teisėta?
Kiti klausimai
- Kaip daugiabučio namo gyventojas turi gauti kitų butų savininkų pritarimą, norėdamas ant namo stogo, kuris yra bendro naudojimo objektas, įsirengti terasą?
- Daugiabutyje jau 48 metus naudojamės sandėliuku. Staiga viena kaimynė kreipėsi į namo administratorių, kad visos bendro naudojimo patalpos, tame tarpe ir sandeliukai turi būti atlaisvinti. Kokių veiksmų imtis?

Šildymo sezonas daugiabutyje
2022 m. Šildymo sezonas prasideda Kaune pradedamas šildymo sezonas.
- Kada namuose įjungia šildymą?
- Ką daryti, jei prasidėjus šildymo sezonui, nešyla radiatoriai?
- Ar galima daugiabutyje atidėti šildymo sezoną?
- Nuo ko priklauso suvartojamas šilumos kiekis?
- Ką daryti, kad sąskaitos už suvartotą šilumą būtų mažesnės?
- Kaip pasiruošti renovacijai?
- Kaip gauti kompensacijas už šildymą?
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra (eksploatavimas) - namo būklės nuolatinis stebėjimas, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kitų konstrukcijų) mechaninio patvarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, gaisrinės saugos palaikymas.
Ką daryti norint remontuoti stogą ar sieninių plokščių siūles? Norint pradėti stogo ar sieninių plokščių siūlių remontą gyventojas turi pateikti raštišką prašymą. Jį gavus bus įvertinamos darbų apimtys ir būtinumas, sudaroma darbų samata. Visi veiksmai derinami su laiptinės atstovu. Atlikus darbus, jų atlikimo suma bus padalinama visiems laiptinės patalpų savininkams, priklausomai nuo jų gyvenamųjų patalpų ploto.
Ką daryti, jei reikia dezinfekuoti daugiabučio rūsį? Jei yra reikiamybė dezinfekuoti rūsį, nes jame atsirado tarakonų, blusų, pelių ar kitų kenkėjų, gyventojas turi pateikti raštišką prašymą, o suma, išleista dezinfekcijai atlikti, bus paskirstyta visų namo patalpų savininkams priklausomai nuo jų turimų patalpų ploto.
Kur yra riba tarp daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemų? Vartotojo inžinerinė sistema - statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis.
tags: #daugiabucio #laiptines #temperatura