Daugiabučio Namo Gyventojų Atsakomybė: Teisės, Pareigos ir Priežiūros Aspektai Lietuvoje

Daugiabučių namų savininkų bendrijų veikla Lietuvoje yra reglamentuojama įstatymais, o bendrijos pirmininkas atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant namo priežiūrą ir gyventojų interesų atstovavimą.

Tačiau dažnai kyla klausimų dėl pirmininko atsakomybės ribų, jo įgaliojimų ir gyventojų teisių. Už tinkamą bendrijos veiklos organizavimą ir veiklą atsakingas bendrijos pirmininkas. Bendrijų įstatyme (14 str. 6 d. 7 p.) yra nurodyta, kad bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos narių sąrašo sudarymą ir tvarkymą, kuriame turi būti nurodyti bendrijos narių ar jų atstovų kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris), be to, bendrijos narių ar jų.

Šiame straipsnyje aptarsime esmines daugiabučių namų gyventojų atsakomybės sritis, jų teises ir pareigas, bendrijų veiklą, priežiūros aspektus bei savivaldybių vaidmenį užtikrinant tvarką ir švarą.

Bendrijos Pirmininko Atsakomybė ir Įgaliojimai

Bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, jis atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą ir kitus dalykus. Pirmininkas yra tarpininkas tarp savininkų ir paslaugas teikiančių asmenų. Jis privalo ne rečiau kaip kartą per metus patikrinti, ar nepasikeitė savininkai, ar nepasikeitė jų butų (patalpų) plotai, pagal kuriuos proporcingai skaičiuojami mokesčiai (įnašai).

Bendrijos pirmininkas, kaip bendrijos veiklą organizuojantis asmuo, yra tarpininkas tarp savininkų ir paslaugas teikiančių asmenų. Bendrijos pirmininkas turi rūpintis bendrojo naudojimo objektais ir turi prie jų prieiti ir turi suteikti priegą darbuotojams, kai to reikia.

Bendrijos pirmininko atsakomybė renovacijos metu - bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, jis atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą ir kitus dalykus.

Jeigu manote, kad bendrijos pirmininkas pažeidžia jūsų teises ir teisės aktus, siūlytume pirmiausiai kreiptis į jį raštu - paprašyti jo paaiškinimo ir jums aktualios informacijos, pareikalauti nesielgti netinkamai. Taip pat galite į tai atkreipti bendrijos valdybos narių dėmesį, jeigu manote, kad reikia - ir bendrijos revizoriaus. Jeigu per protingą laiką (per dvi savaites nuo prašymo įteikimo) negaunate jokio paaiškinimo arba jeigu paaiškinimas jūsų netenkina, arba...

Bendrijos pirmininką, už tai, kad nevykdo savo pareigų, galima apskųsti savivaldybei (įteikti laisvos formos rašytinį skundą). Taip, savivaldybėms galbūt labiau rūpi daugiabučių namų savininkų bendrijos, tačiau Bendrijų įstatymo 20 straipsnyje rašoma apie bendrijas bendrai, todėl savivaldybės specialistai, manytume, turėtų tirti ir garažų bendrijų skundus, jie gali atlikti patikrą, įpareigoti bendrijos pirmininką įvykdyti tam tikrus veiksmus, gali net skirti...

Pavyzdžiai, kada galima kreiptis su skundu:

• Jei pirmininkas viešina skundus, laiškus, asmenų dokumentus, asmenų duomenis.
• Jei pirmininkas fotografuoja asmenis ir šmeižia kaimynų akivaizdoje, parašydamas viešus laiškus.
• Jei pirmininkas dalies informacijos neteikia pareiškėjui.
• Jei pirmininkas verčia atsiprašinėti viešai nekaltus asmenis.
• Jei pirmininkas renka nario mokesčius, bet kai prašoma atsakyti, kam leidžiami surinkti pinigai, jokios infromacijos nepateikia.
• Jei pirmininkas nepateikia jokio pagrindo, kodėl yra renkama tokia suma, o ne mažesnė.
• Jei pirmininkas neinformuoja ir neteikia informacijos apie susirinkimus, jokių ataskaitinių susirinkimų nerengia, už išleistus pinigus neatsiskaito.

Informacijos Gavimas ir Dokumentų Pateikimas

Bendrijos pirmininkas bet kuriuo atveju turi pateikti atsakymus į raštu pateiktus klausimus. Jeigu klausimas kartojasi, galima nurodyti, kad į jį buvo atsakyta. Jeigu asmuo skubiai nori kažkokios informacijos, jis turėtų aiškiai nurodyti teisėtą tikslą, kam jam tos informacijos reikia, kur ją naudos (duomenų apsauga).

Bendrijos pirmininkas bendrijos nariams ir visiems savininkams už praėjusius metus atsiskaito per tris pirmuosius naujų metų mėnesius, pateikdamas revizoriaus (revizijos komisijos) atliktą revizijos ataskaitą, bendrijos veiklos ir metinę ataskaitą ir metines finansines ataskaitas.

Jūsų bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos tinkamą organizavimą, jis privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, jis turi žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai ir jis turėtų pateikti pažymą apie jūsų atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija.

Labai gerai, kai sąskaitose atsispindi visi skaičiai, bet jeigu jums kokios informacijos trūksta, kreipkitės raštu informacijos į jūsų bendrijos pirmininką, o jeigu bendrijos nėra įsteigta - į paskirtąjį administratorių, jie privalo pateikti atsakymus per 10 dienų.

Bendrijos pirmininkas turi pateikti atsakymus į raštu pateiktus klausimus. Jeigu asmuo skubiai nori kažkokios informacijos, jis turėtų aiškiai nurodyti teisėtą tikslą, kam jam tos informacijos reikia, kur ją naudos (duomenų apsauga).

Bendrijos veiklos priežiūra ir atsakomybė už žalą. Jeigu bendrija yra išsinuomojusi arba įsigijusi sklypą prie (aplink) namą, ji turi jį prižiūrėti. Priežiūrą, kaip ir visą kitą bendrijos veiklą, organizuoja bendrijos pirmininkas (valdyba) - vadovaujantis patvirtintu biudžetu samdomi takų šlavėjai, žolės pjovėjai, želdinių genėtojai ir pan. Pastato apžiūrų metu (bendrija privalo organizuoti technines apžiūras) specialistai įprastai nurodo, jeigu medžiai ar krūmai auga per arti pastato, teikia dėl to...

Bendrija privalo vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, toks yra bendrijos veiklos pagrindinis tikslas. Bendrijų įstatyme nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai pirmiausiai yra bendrosios pastato konstrukcijos - pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo.

Jeigu BNO valdytojas problemos nesprendžia, apskųskite jį savivaldybei, vykdančiai BNO valdytojų.

Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas. Galite imtis priemonių patys tvarkyti, o vėliau pateikti argumentuotą (nuotraukos, aktai, sąskaitos ir kiti dokumentai) reikalavimą kompensuoti žalą tiems, dėl kieno kaltės tai įvyko, pavyzdžiui, bendrijai, jeigu, pavyzdžiui, nebuvo sutvarkyti bendrojo naudojimo vamzdynai ir todėl užliejo butus.

Metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą (biudžetą) taip pat tvirtina bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Bendrijos narių visuotinis susirinkimas nustato bendrijos pirmininko atlyginimą ir įgalioja asmenį pasirašyti (pakeisti) su juo darbo sutartį.

Bendrijos pirmininko darbo sutartyje nerašytume, kad jis yra kasininkas, bendrijos pirmininkas ir taip yra vadovas ir gali naudoti bendrijos lėšas (žinoma, tik bendrijos poreikiams pagal bendrijoje nustatytas tvarką ir priimtus sprendimus). Jeigu manote, kad reikia, bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimą leisti bendrijos pirmininkui (įpareigoti jį) vykdyti vienas ar kitas pareigas, tai bus bendrijos aukšč.

Mes manome, kad ir perrinkus esamą bendrijos pirmininką, jis turi kreiptis į VĮ Registrų centrą, kad būtų įregistruotas ir gautų JAR išplėstinį išrašą. Kol bendrijos pirmininkas neįregistruotas Registrų centre, jo teisės yra ribotos (de fakto). Tik įregistravus bendrijos pirmininką JAR jis tampa išrinktas ne tik de fakto, bet ir de jure.

Jūs teisingai parašėte, kad perduodama pasirašant perdavimo - priėmimo aktą. Akte turi būti parašyta, kada, kas, kam, kokiu pagrindu ir ką perduoda. Aktą rašykite laisvos formos, juk kiekvienu atveju detalės bus skirtingos. Ne visada įmanoma detaliai išvardinti visus dokumentus, būna ir apibendrintų aprašymų, būna, kad dokumentai perduodami skaitmeninėse laikmenose, galima įrašyti atskirai, jeigu ko svarbaus neperduoda (kad nėra konkretaus dokumento, pavyzdžiui, bendrojo...

Gyventojų Teisės ir Pareigos

Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objketų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, speciualistų išvadas). Ne, jūs neturėtumėte pažeisti eismo taisyklių ir neturėtumėte daryti žalos kitiems asmenims. Taip, jūs turite teisę reikalauti, kad kiti asmenys tinkamai prižiūrėtų savo turtą taip, kad nebutų daroma žala jums.

Dėl keliamo triukšmo, kai tai pažeidžia normas ir kelia problemų, siūlytume kreiptis į policiją arba į savivaldybės viešosios tvarkos priežiūros skyrių. Žinoma, prieš tai galima (reikėtų) pasikalbėti su kaimynais, paprašyti geranoriškai gerbti vienas kitą. Kartais savininkai priima sprendimus pasididinti savo sienų garso izoliaciją.

Patalpų savininkas turi teisę savo nuožiūra valdyti ir naudoti savo nuosavybę nieko netrukdomas, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Pavyzdžiui, jeigu daugiabutyje įvyko avarija, patalpų savininkai ar naudotojai privalo leisti namo administratoriui, įmonei, su kurias sudaryta sutartis dėl priežiūros, šalinti avarijas, remontuoti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo vandens, nuotekų, šilumos, karšto vandens, elektros ir kitas sistemas.

Atsakomybė priklauso nuo to, ar teritorijai aplink daugiabutį namą yra suformuotas atskiras žemės sklypas bei priskirtas konkrečiam daugiabučiui.

Jeigu teritorija priskirta daugiabučiui, už jos tvarkymą pilnai atsako namo butų bei kitų patalpų savininkai, kurie už tvarkymo darbus organizuoja savo lėšomis. Jeigu žemės sklypas nėra suformuotas, teritorija aplink daugiabutį priklauso savivaldybei ir joje esančios infrastruktūros būkle bei tvarkymu rūpinasi miestas.

Sužinoti, kam priklauso daugiabučio namo kiemo sklypas gyventojai gali kreipdamiesi į savo namo administratorių arba bendriją, taip pat šią informaciją gali gauti Registrų centre.

Pasak G. Stanišausko, nepriklausomai nuo to, kam priskirta daugiabučio namo kiemo teritorija, už suoliukų prie daugiabučio namo priežiūrą atsako butų ir kitų patalpų savininkai:

Norintys iš esmės atnaujinti daugiabučio namo kiemą kauniečiai gali pasinaudoti „Svajonių kiemas“ finansavimo programa, kuri iš dalies finansuoja automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo, sporto aikštelių, šaligatvių, pėsčiųjų takų, įvažų ir kiemų dangų, lietaus nuotekų sistemų, teritorijos apšvietimo, dviračių stoginių bei elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimo bei medžių sodinimo darbus. Pasinaudojus programa gyventojams kompensuojama nuo 40 proc. iki 90 proc. darbų kainos.

Norint pasinaudoti programa pirmiausia reikia įsitikinti, kad daugiabutis namas turi suformuotą žemės sklypą. Jeigu teritorija jau priskirta gyventojams, belieka daugumos sprendimus nuspręsti imtis kiemo tvarkymo darbų bei parengti projektą kiemo tvarkymo darbams.

Šiuo metu tokios ar panašios programos Vilniuje ir Klaipėdoje nėra taikomos.

Tvarkos ir Švaros Priežiūra

Atšilus orams vis daugiau laiko leidžiame daugiabučių namų kiemuose, kuriuose nutirpęs žiemos sniegas atidengė duobėtus pėsčiųjų takus ir pravažiavimus bei žiemos oro sąlygų paveiktą kiemo inventorių.

Pavyzdžiui, Klaipėdos ir Kauno miestuose galioja tvarka, pagal kurią žolė pjaunama periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne didesnis kaip 12 cm. Klaipėdoje taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo teritorija turi būti tvarkoma ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę. Už šiuos ir kitus teritorijos tvarkymo darbus visuose savivaldybėse atsako ir moka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kuriems už taisyklių pažeidimus gresia baudos nuo 10 iki 140 eurų.

Už pravažiavimų, takų bei inventoriaus kokybę atsako tie, kam priklauso teritorija. Už pravažiavimų, šaligatvių, praėjimo takų bei kiemo inventorių atsakingi arba gyventojai arba savivaldybė.

„Jeigu daugiabučio namo teritorija priskirta butų ir kitų patalpų savininkams, joje esančių pravažiavimų bei pėsčiųjų takų tvarkymo darbus organizuoja ir savo lėšomis atlieka savininkai. Tas pats galioja ir namo kieme esančios vaikų žaidimo aikštelės inventoriui ir kitai namo infrastruktūrai,“ - sako G. Stanišauskas.

Pasak T. Kuznecovo, techninei daugiabučių priežiūrai teikiamas vis dar per mažas dėmesys, o pastarieji įvykiai kelia klausimų dėl nepakankamo reguliavimo. Ją atlieka daugiabučio namo administratorius. Už daugiabučio techninę priežiūrą atsakingas asmuo privalo reguliariai (ne rečiau kaip kartą į pusmetį) atlikti inžinerinių sistemų apžiūrą, užfiksuoti jos rezultatus ir apie tai informuoti gyventojus.

Nors daugiabučių namų techninė inžinerinių sistemų priežiūra Lietuvoje yra privaloma, ją atliekantiems specialistams keliami reikalavimai skiriasi. Daugiabučių namų administratoriams civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas, be jo įmonės negali vykdyti veiklos.

„Pavyzdžiui, mūsų, kaip administratoriaus, veikla yra apdrausta 1 mln. eurų, kurie galėtų būti skirti žalai kompensuoti panašios nelaimės atveju,” - sako T. Tuo tarpu daugiabučių bendrijoms ir jų pirmininkams toks reikalavimas nėra privalomas.

Aplinkos ministerija pateikė derinimui naują Bendro naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą, kuris panaikins Daugiabučių namų savininkų bendrijų ir Sodininkų bendrijų įstatymus.

Tačiau sprendžiant daugiabučių namų ir kitų pastatų bendrojo naudojimo objektų bendraturčių (butų ir kitų patalpų savininkų) atsakomybės už šių objektų valdymo ir priežiūros klausimus tikslinga pasidomėti Europos šalių praktika.

Pagal LR Civilinį kodeksą buto ar kitų patalpų savininkas besąlygiškai tampa bendrojo naudojimo objektų bendrosios nuosavybės dalininku t. y. bendraturčiu, namo bendruomenės nariu. Jame taipogi apibrėžta įgytos bendrosios dalinės nuosavybės teisė, bendraturčių teisės ir pareigos.

Daugiabučio Namo Valdymo Formos

Gyventojų sprendimu, jų daugiabutį namą gali administruoti daugiabučių namų priežiūros paslaugas teikianti įmonė, gyventojai gali įregistruoti jungtinės veiklos sutartį arba sukurti namo bendriją. Kad daugiabučio valdymo procesas būtų sklandesnis, o butų savininkai patirtų kuo mažiau rūpesčių, namo priežiūra skiriama daugiabučius namus administruojančiai įmonei, pasirinktą administratorių paskiria savivaldybės administracija. Jeigu būtų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybė.

Visų daugiabučio namo gyventojų poreikiai ir teisės, rūpesčiai ir norai administratoriui yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Rūpinantis bendru turtu pasitaiko nemažai situacijų, kuriose nešališkas mentorius yra labai naudingas ir reikalingas, nes padeda bendrasavininkams susitarti tarpusavyje. Jeigu gyventojai nori pakeisti daugiabučio namo administratorių, ne mažiau kaip ¼ butų savininkų turi raštu kreiptis į savivaldybės administraciją, kuri organizuoja administratoriaus pakeitimo procedūras.

Administratoriaus teikiamos paslaugos susijusios su viso pastato bei jo aplinkos klausimų sprendimu:

• Administratorius 24/7 reaguoja į įvykusias avarijas ir nedelsdamas jas lokalizuoja, nuolat komunikuoja su namo gyventojais apie namo būklę, organizuoja butų ir kitų patalpų savininkų susitikimus bei balsavimus visais su namo bendro turto valdymu susijusiais klausimais, sprendžia kilusias problemas ir įgyvendina gyventojų pageidavimus susijusius su gyvenamosios aplinkos gerinimu.
• Daugiabučio namo administratorius reguliariai vertina namo būklę, du kartus per metus atlieka išsamų viso namo būklės įvertinimą ir rengia daugiabučio namo metinius ir ilgalaikius priežiūros planus.
• Su gautomis išvadomis ir planais supažindinami gyventojai ir aptariami namo atnaujinimo, remonto darbai, kuriuos būtina nedelsiant atlikti, siekiant išsaugoti bendrą turtą, pagerinti gyvenimo kokybę ir užtikrinti pačių daugiabučio gyventojų saugumą.

Svarbi administratoriaus teikiama paslauga - teisinga daugiabučio priežiūrai skirtų išlaidų apskaita arba, kitaip tariant, teisingas išlaidų, kurios buvo skirtos namo priežiūros darbams atlikti, išdalinimas gyventojams. Tai - svarbiausios administratoriaus funkcijos. Tačiau greta jų administratorius vykdo ir daugybę kasdienių darbų, gyventojų patogumui, teikia tokias paslaugas kaip pavyzdžiui, daugiabučio namo renovacijos, pastato šilumos sistemų atnaujinimo sprendimus ar daugiabučio gyventojų elektros skaitiklių rodmenų deklaravimas už juos.

Jungtinės veiklos sutartį gali sudaryti, bet kurio daugiabučio namo gyventojai, norintys prižiūrėti namą savarankiškai. Šiai valdymo formai turi pritarti dauguma, 50 proc. + 1 butų ir kitų daugiabučio namo patalpų savininkų. JVS sudarymui taip pat turi būti išrinktas vienas ar keli JVS įgaliotiniai, kurie taip pat yra ir daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininkai. JVS turi būti įregistruotas Registrų centro Nekilnojamo turto registre.

Įgaliotinis atstovauja daugiabučio namo savininkų interesus ir sprendžia klausimą ar namą prižiūrės patys gyventojai ar pasirašys sutartį dėl namui reikalingų paslaugų teikimo su administravimo ir priežiūros paslaugas teikiančia įmone. Dažnu atveju, JVS įgaliotinis norėdamas užtikrinti kokybišką daugiabučio namo priežiūrą, į pagalbą kviečia daugiabučių namų administravimo paslaugas teikiančią įmonę.

Jeigu JVS įgaliotas asmuo nusprendžia namo priežiūrą vykdyti savarankiškai, jis privalo atlikti:

• Daugiabučio techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą.
• Tvarkyti ir saugoti namo ir jam priskirto žemės sklypo techninę ir juridinę dokumentaciją.
• Rengti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinį bei ilgalaikį planą ir teikti jį namo patalpų savininkų susirinkimui.
• Tvarkyti buhalterinę apskaitą.
• Pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 3 mėnesius pateikti patalpų savininkams savo veiklos metinę ataskaitą ir metinį finansinių ataskaitų rinkinį.

Svarbu suprasti, kad kiti daugiabučio namo patalpų savininkai gali prižiūrėti JVS įgaliotinio veiksmus. Jeigu JVS įgaliotinis piknaudžiauja valdytojo padėtimi, namo gyventojai privalo kreiptis į savivaldybės administraciją, kuri vykdo valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę.

Norint įsteigti namo bendriją, reikia suburti iniciatyvinę grupę, kurią sudarytų 3-5 asmenys. Bendrijos steigimo iniciatoriai sušaukia namo gyventojų susirinkimą, kuriame nusimato ir pasitvirtina bendrijos įstatus, išrenka pirmininką, buhalterę arba buhalterines paslaugas teikiančią įmonę, valdybą (ne mažiau trijų asmenų) ir revizorių, kurie rūpinsis daugiabučiu namu.

Bendrijos pirmininkas nebūtinai turi būti konkretaus daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininkas. Kuriant namo bendriją, jos pirmininkui bei buhalterei yra mokami atlyginimai. Kaip rodo patirtis - gyventojams tai kainuoja nemažai.

Atlikus visus šiuos reikalavimus, daugiabučio namo bendrija perima visą atsakomybę rūpintis namo bendrojo naudojimo patalpomis, jos būkle, finansų apskaita ir darbų organizavimu. Tačiau dažnai pasitaiko, kad įsteigus namo bendriją, daugiabučio namo priežiūra rūpinasi administravimo ir priežiūros paslaugas teikianti įmonė, kadangi administratorius turi kvalifikuotus specialistus ir nuolatos bendrauja su skirtingų paslaugų teikėjais.

Pastaraisiais metais ima ryškėti nauja tendencija: gyventojai pasirinkę savo namą valdyti bendrijos arba jungtinės veiklos pagrindais vis dažniau kreipiasi į administratorių dėl specifinių paslaugų suteikimo. Tai ne tik pastato priežiūros paslaugos, avarinių situacijų lokalizavimas, bet ir apskaitos, ir net namo pirmininko funkcijos atlikimas.

Pagrindiniai skirtumai tarp valdymo formų:

Ši funkcija artimesnė miesto aplinkos padalinio tematikai. Įgaliojimai suteikiami pastatų naudojimo priežiūrai turėtu būti adekvatūs Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Šių dviejų inspekcijų sąveika užtikrintu būtinąją pastatų statybos ir jų naudojimo viešąją priežiūrą.

Manau, kad būtina peržiūrėti poįstatyminį pastatų priežiūros reglamentavimą, kad užtikrinti Statybos įstatyme jai keliamus uždavinius.

Apibendrinant, daugiabučių namų gyventojų atsakomybė apima ne tik savo buto priežiūrą, bet ir rūpinimąsi bendrojo naudojimo patalpomis, dalyvavimą priimant sprendimus dėl namo valdymo bei tvarkos užtikrinimą. Tinkamas atsakomybės suvokimas ir aktyvus dalyvavimas bendrijos veikloje yra būtini siekiant sukurti patogią ir saugią gyvenamąją aplinką.

Daugiabučio namo priežiūra yra bendra gyventojų ir administratorių atsakomybė.

tags: #daugiabucio #namo #gyventoju #atsakomybe