Daugiabučio Namo Renovacija Skyrybų Atveju: Teisiniai Aspektai ir Gyventojų Teisės Lietuvoje

Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje yra aktuali tema, ypač skyrybų atveju, kai kyla klausimų dėl turto padalijimo ir atsakomybės. Šiame straipsnyje aptarsime teisinius aspektus, susijusius su renovacija skyrybų metu, gyventojų teises ir galimybes.

Nors individualių namų savininkai taip pat yra suinteresuoti šiltinti būstus, jie negali pretenduoti į valstybines paramos programas, o daugiabučių gyventojai dažnai susiduria su nesklandumais dėl renovacijos.

Neretai metai ar net dveji trunka chaosas, „remontai“, triukšmas, dulkės ir pan., o kur dar kai „modernizuoti“ pradeda buto vidų - „atvirų durų dienos“. Kai kuriuose miestuose buvo pamiršta balkonus sudėti (taip, taip sudėti balkonus), tada prasideda gyventojų kova, ėjimas per savivaldybę, kalbėjimas su rangovais. Nepamirškite, visur lekiat viską tvarkote ir dar pinigus mokate už chaosą! O atsakomybė?

Šiai dienai situacija tokia, kurią palaimina, kaip suprantama, ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kai asmuo nesutinka su daugiabučio renovacija - modernizacija iš jo atims gaunamą kompensaciją! Tai yra (ne)tiesioginis grasinimas ir tarsi mirties nuosprendis nepasiturintiems. Įstatymas aiškiai nurodo teisę į kompensaciją - Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo įstatymas 7 str.

Tačiau kai jau ateina „savivaldybė“ ir sako: modernizacija reikalinga ir jeigu nesutiksite, Jums bus ne kaip su kompensacija ir tai pasako nepasiturintiems asmenims, kur kai kurie iš jų turi negalią (nejuda), kiti jau sulaukę garbingo amžiaus, taip pat yra ir neregių. Kai senjorai paklausia, tai kokie įsipareigojimai ir kiek reikėtų mokėti, pasako tiek: „Viskas priklauso nuo buto ploto - pasiskaičiuokite patys“. Ir pateikia jiems (akcentuoju seniems žmonėms) kalną „dokumentų“ su N+1 finansiniais rodikliais. Tai normalu (?!).

O įsipareigojimai siekia 20 metų, o asmuo nepasiturintis, jo mėnesio pajamos nesiekia nė minimalaus atlygio, jis gauna kompensacijas už būsto šildymą, tai iš kur jam dar papildomai paimti pajamų apmokėti renovaciją?

Ar pas mus Lietuvoje, beje laisvoje ir demokratiškoje šalyje, viskas vyksta taip - „noriu ir renovuosiu, nesutiksi, ne tik kompensacijas atimsim, bet ir įsipareigojimus uždėsim iki grabo lentos“.

Ar pas mus ekonomika tokia „stebuklinga“, jog niekas nebrangsta? O gal tik pinga? Pinga elektra, šildymas? O piliečių pajamos auga nežmogiškais tempais?

Miesto savivaldybės realiai su nosim braižo dangų, ypatingai dėl renovacijų, tačiau kai reikia realiais darbais ateitį į pagalbą namo gyventojams - op ir jų nebėra. Kiekvienas asmuo turi turėti pasirinkimo teisę ir tai apibrėžia LR Konstitucija.

Vieną dieną reikia suvokti, kad visi žmonės yra unikalūs, skirtingi, skirtingas amžiaus cenzas, gyvenimo patirtis, ligos, gyvenimo sąlygos, net ne visi artimuosius turi. Tai apie ką mes kalbam? Kiek galima tuos mūsų tautiečius smaugti su savo projektais?! Nori savivaldybė renovacijų, tai tegul ir lošia „vabank“ su Vyriausybe ir jos finansavimais! O ne smaugia gyventojus...Lietuva ties skurdo riba...

Mažeikiškiai, gyvenantys Sodų g. 11-ajame ir 13-ajame daugiabučiuose namuose, jau kelis kartus iš eilės sudėjo parašus - sutiko, kad jų gyvenamieji namai būtų renovuoti. Namą atnaujinti pasiryžusiems butų savininkams koją pakiša… kaimynai skolininkai. Tiesa, jų įsiskolinimas už komunalines paslaugas leistiną normą viršija tik 2-3 procentais.

Šiuos namus administruojančios bendrovės vadovai kreipėsi į savivaldybę, kad ji padėtų gyventojams rasti būdų, kaip sumažinti skolas, tuomet du daugiaaukščiai namai būtų iš pagrindų atnaujinti. Teigiama, kad priešingu atveju iki nelaimės - tik vienas žingsnis. Esant prastai pastatų būklei, bet kada gali pradėti trūkinėti sienos ar kristi balkonai.

Įsikišus žiniasklaidai, Savivaldybės administracijos ir komunalines paslaugas teikiančių įmonių vadovai pažadėjo imtis priemonių, kad pajudėtų skolų išieškojimas iš Sodų g. Minėtus Sodų gatvės namus administruojančios įmonės UAB „Tavo pastogė“ direktorė Vaida Gureckytė „Santarvei“ sakė, kad net ir dabar, kai gyventojams tenka sumokėti 70 proc. nuo viso atnaujinimo projekto sumos, noras atnaujinti būstą nemažėja. Yra norinčiųjų taupyti šilumos energiją ir gyventi gražiau. Tuo labiau kad renovacija paliečia daug ką: fasadą, šilumos ir inžinerines sistemas. Be to, atnaujinimas lemia ir energetinį efektyvumą.

Visi renovuoti daugiabučiai namai pasiekia apie 60 proc. šilumos sutaupymą.

Pasak V. Gureckytės, apmaudžiausia yra tuomet, kai dauguma daugiabučio namo gyventojų sutinka renovuoti pastatą, tačiau tam negalima gauti kredito. Dažniausiai tokia situacija susidaro dėl namo gyventojų įsiskolinimų už komunalines paslaugas.

Taip nutiko mažiausiai su dviem „Tavo pastogės“ administruojamais daugiabučiais namais - Sodų g. 11 ir 13. Pasak V. Gureckytės, dėl itin prastos pastatų bei šilumos ir inžinerinių sistemų būklės šiems namams pagalba yra labai reikalinga.

Bendrosios dalinės nuosavybes teisės objektai yra neatskiriamai susiję su savininkams asmenine nuosavybe priklausančiais butais ir be daugelio iš jų negalėtų egzistuoti. Todėl daugiabučio gyventojai privalo prižiūrėti ne tik savo gyvenamąjį būstą, bet ir jiems priklausantį bendrą turtą. Siekiant užtikrinti tinkamą šios pareigos vykdymą, steigiama butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, sudaroma jungtinės veiklos sutartis, arba pasirenkamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Vis dėlto, gyventojams neretai kyla abejonių, ar bendrojo naudojimo objektų valdytojo priimami sprendimai yra pagrįsti. Bene dažniausiai nepritariama daugiabučio name atliekamų remonto ar renovacijos darbų būtinybei ir kainai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Nors įstatyme yra pateiktas išsamus bendrojo naudojimo objektų sąrašas, kilus ginčui, kiekvienu atveju yra sprendžiama, ar pareiga išlaikyti konkretų objektą yra visų butų savininkų pareiga.

Pavyzdžiui, terasa, įrengta ant daugiabučio namo stogo, kuria naudotis gali tik kelių butų savininkai, yra bendrojo naudojimo objektas tada, kai pagal namo projektą terasos konstrukcijos yra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis. Jeigu ant daugiabučio namo plokščiojo stogo įrengtos terasos konstrukcijos pagal namo projektą nėra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis ir terasa nėra bendrojo naudojimo objektas, pareiga apmokėti terasos priežiūros ir remonto išlaidas tenka turinčių teisę ja naudotis butų ir kitų patalpų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

Tuo tarpu liftas, nepriklausomai nuo to, ar juo naudojasi visi daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai, yra statinio inžinerinės sistemos dalis, t. y. bendrojo naudojimo objektas. Kasdienis lifto naudojimas, lygiai taip pat kaip ir kurios nors gyvenamojo namo laiptinės laiptų naudojimas, yra skirtas konkrečių bendraturčių, besinaudojančių šiais objektais, poreikiams tenkinti, todėl ir šių objektų naudojimo išlaidos, t. y. lifto elektros energijos sąnaudos ar laiptų valymo išlaidos, turi būti dengiamos tik šiais objektais besinaudojančių bendraturčių.

Tačiau, jei išlaidos yra susijusios su šių objektų išsaugojimu, pagerinimu ar atnaujinimu, tai jos paskirstytinos proporcingai visiems bendraturčiams, nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai naudojasi šiais objektais, jeigu nėra sudarytas atskirai naudojamų bendrojo naudojimo objektų aprašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (50 proc. + 1). Tačiau ši taisyklė turi išimčių, kurios numatytos Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.

Įtvirtintas teisinis reguliavimas leidžia bendrojo naudojimo objektų valdytojui priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų statybos darbų, reikalingų avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

Butų savininkai už bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidas privalo mokėti proporcingai jam priklausiančiai daliai. CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas.

Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

Taigi, pareiga išlaikyti bendrojo naudojimo objektus priklauso ne tik nuo to, ar konkretus objektas yra bendrojo naudojimo, bet ir priimamų sprendimų teisėtumo, paties savininko dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Šiuo metu visuomeniniais pagrindais dirbanti bendrijos pirmininkė, šio namo gyventoja Genovaitė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi - red.) pasakojo, kad per visą bendrijos gyvavimo laikotarpį sunkiausia buvo susirasti pirmininkus, o tie, kuriems šį darbą patikėdavo, pasirodydavo labai blogi.

„Čia didžiausia bėda. Jis paprasčiausiai darbo nedirbdavo. Su gyventojais nebendravo. Neatsižvelgė, ko reikia, kokios namo bėdos, neieškojo rangovų, kad tvarkytų namą. Jeigu kokia įmonė atvykdavo prie namo dirbti, gyventojams meluodavo, kad jis nieko nežino, nors žinojo. Namui buvo reikalingi dideli darbai, o jis iš viso nesirodė, neatsiliepė į telefono skambučius.

Pirmininkas negyveno daugiabutyje, kurio gyventojai jį pasamdė. Niekas iš namo gyventojų šio darbo dirbti nesutiko, o surasti pirmininką iš šalies ne taip lengva.

„Prieš tai mes atleidome pirmininką, kuris pasirodė nepatikimas, bet buvo labai sunku surasti, kas jį pakeistų. Paprasčiausiai mes neradome, kas apsiimtų.

Samdytas pirmininkas „dirbo“ bendrijoje septynerius metus. Samdyta buhalterė irgi pasirodė ne ką geresnė.

„Su buhaltere buvo panaši bėda. Ji kas mėnesį neišrašinėdavo sąskaitų, gaudavome kas tris, kas keturis mėnesius, nematydavome, kiek mokėti, tai kaimynai mokėdavo iš atminties arba į priekį, nes sąskaitos būdavo netikslios, neteisingai suskaičiuotos įmokos. Buhalterė netvarkė ir bendrijos dokumentų, o galiausiai pastaruosius metus iš viso nebeatsiliepė.

Prieš tai dirbęs pirmininkas, gyvenęs kitame daugiabutyje, taip pat bendrijos buvo atleistas, nes neatsižvelgė į namo gyventojų interesus.

„Jis bendradarbiavo labai gražiai, daug ką su juo susitvarkėme. Bet, kai namas atsisakė daryti renovaciją, kurią jis piršo, jis ant mūsų labai supyko. Bet mes pamatėme, kad jis eina išvien su savivaldybe ir būsimais rangovais. Kai gyventojai pajuto, kad pirmininkas asmeniškai suinteresuotas dėl renovacijos, kuri gyventojams pasirodė pernelyg brangi, jį atleido.

„Mes tai pajutome, nes jis pradėjo su visais negražiai elgtis, Kai namas pasakė, kad nedarys renovacijos, kardinaliai pasikeitė elgesys. Gyventojai atsisakė pirmininko siūlytos renovacijos, nes ji pasirodė per brangi.

„Tada pirmininkas labai pasikeitė ir mes jį atleidome. Bendrijos narė pasakojo, kad, atleidę du pirmininkus, nedidelio daugiabučio gyventojai nebeturėjo kitos išeities, tik samdyti daugiabučių priežiūros paslaugas teikiančią įmonę.

„Nėra pirmininkų, niekas nesutinka eiti. O jeigu sutinka, mums netinka. Vieną radome, bet jis pareikalavo didelio atlyginimo. Naujasis administratorius teikti paslaugų dar nepradėjo, todėl ponia Genovaitė šiuo metu pirmininko pareigas eina visuomeniniais pagrindais, nes esą kažkas turi „visus popierius tvarkyti“.

„Administratoriui už paslaugas teks mokėti daugiau, nei mokame dabar. Bet tikimės, kad gausime patikimas ir kokybiškas paslaugas, o įmonės atstovai nesislapstys ir komunikuos su mums, laiku reaguos į gyventojų pageidavimus.

Pasak jos, bendrija ir toliau gyvuos, yra išrinkta jos valdyba su visuomeniniais pagrindais dirbančiu pirmininku, kurie tarsis su administratoriumi, jeigu name tektų atlikti didesnės apimties remonto darbus, ar kitais aktualiais klausimais.

Lietuvoje kasmet likviduojama kelios dešimtys daugiabučių namų savininkų bendrijų, o gyvuojančios vis dažniau atsisako savarankiškos veiklos. Šiuo metu iš beveik 5 tūkst. Lietuvoje veikiančių daugiabučių namų savininkų bendrijų 50 proc.

Entuziastingai veiklą pradedantys bendrijų pirmininkai ilgainiui supranta, kad jiems trūksta kompetencijos, kitose bendrijose neatsiranda norinčių be atlyginimo užsiimti daug darbo valandų suryjančia veikla. Kartais gyventojų išrinktas pirmininkas ir valdyba pradeda piktnaudžiauti jiems patikėta valdžia ir tuo piktina kaimynus.

Skirtingus interesus turintys ir bendro sutarimo nerandantys gyventojai susipyksta ir inicijuoja bendrijos veiklos nutraukimą. Registrų centro duomenimis, 2023 m. iš Juridinių asmenų registro išregistruotos 46 daugiabučių namų savininkų bendrijos, 2024 m. - 56. Šiuo metu Juridinių asmenų registre iš viso yra įregistruota 4,9 tūkst. daugiabučių namų savininkų bendrijų. Daugiabučių namų Lietuvoje yra apie 41 tūkst., iš jų apie 35 tūkst. „Bendrijų išregistravimo priežastis - ilgiau nei 5 metus neatnaujinti duomenys Juridinių asmenų registre.

Daugiabučio namo renovacijos pavyzdys

Bendrojo Naudojimo Objektų Valdymas ir Gyventojų Teisės

Svarbu suprasti, kad bendrojo naudojimo objektų valdymas apima ne tik priežiūrą, bet ir sprendimų priėmimą dėl remonto ar renovacijos darbų. Gyventojai turi teisę dalyvauti priimant sprendimus ir gauti informaciją apie planuojamus darbus bei jų kainą.

Daugiabučių Namų Savininkų Bendrijų Problemos

Lietuvoje daugiabučių namų savininkų bendrijos susiduria su įvairiomis problemomis, įskaitant pirmininkų trūkumą, finansinius sunkumus ir gyventojų nesutarimus. Dėl šių priežasčių neretai bendrijos yra likviduojamos arba atsisako savarankiškos veiklos.

Esant skyryboms, svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus ir užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų ir gyventojų teisių.

Teisiniai Aspektai Skyrybų Atveju

Skyrybų atveju, kai vienas iš sutuoktinių nesutinka su daugiabučio renovacija, situacija gali tapti sudėtinga. Įstatymai numato teisę į kompensaciją nepasiturintiems asmenims, tačiau savivaldybės gali daryti spaudimą, grasindamos atimti kompensacijas, jei nesutinkama su renovacija. Tai prieštarauja LR Konstitucijai, kuri užtikrina kiekvieno asmens pasirinkimo teisę.

Daugiabučio namo renovacijos procesas

Vis dėlto, gyventojams neretai kyla abejonių, ar bendrojo naudojimo objektų valdytojo priimami sprendimai yra pagrįsti. Bene dažniausiai nepritariama daugiabučio name atliekamų remonto ar renovacijos darbų būtinybei ir kainai.

Butų savininkai už bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidas privalo mokėti proporcingai jam priklausiančiai daliai. CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

Gyventojų Pasirinkimo Laisvė

Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas gyventojas turi teisę pasirinkti ir dalyvauti priimant sprendimus dėl renovacijos. Savivaldybės turėtų remti gyventojus, o ne daryti spaudimą. Renovacija turi būti naudinga gyventojams, o ne tapti našta.

Valstybės parama, kaip numatyta įstatymo projekte, būtų teikiama kompensuojant 15 proc.gyvenamojo namo savininko išlaidų dalį namo energijos gamybos sistemoms atnaujinti, įsigyjant energijos efektyvumą didinančias energijos gamybos sistemas. Projekte numatoma, kad valstybės parama gyvenamiesiems namams atnaujinti (modernizuoti) būtų teikiama ir jos administravimo išlaidos padengiamos iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų.

Bendrijos Valdymo Organai ir Jų Atsakomybė

• Bendrijos pirmininkas: atsakingas už bendrijos veiklos organizavimą, metinių finansinių ataskaitų rengimą, informacijos pateikimą gyventojams ir dokumentų tvarkymą.
• Bendrijos revizijos komisija (revizorius): tikrina bendrijos ūkinę finansinę veiklą, atlieka auditą ir vertina finansines ataskaitas.

Šie organai turi užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrijos valdymą, atsižvelgiant į gyventojų interesus ir poreikius.

tags: #daugiabucio #namo #renovacijai #byla #santuokos #nutraukimas