Daugiabučio namo šilumos punkto įrengimas: modernizavimas, finansavimas ir nauda

Išlaidos šildymui ir karštam vandeniui - daugelio šeimų, gyvenančių senos statybos (pastatytų iki 1993 m.) daugiabučiuose, galvos skausmas.

Daugybė namų, pastatytų prieš daugiau nei 30 metų, buvo statomi neatsižvelgiant į energijos taupymą. Taip pat, laikui bėgant, net sandariausi ir kokybiškai pastatyti daugiabučiai namai tampa ne tokie energetiškai efektyvūs, o namų ūkiui išlaikyti skirtos lėšos „išeina į orą“, per nesandarius duris, langus, išorines pastato sienas ar neizoliuotus vidaus šilumos tiekimo vamzdynus.

Šiame straipsnyje aptarsime, ką svarbu žinoti apie šilumos punktų nuosavybę, įstatyminius reikalavimus, modernizavimo galimybes ir finansavimo šaltinius.

Kodėl būtina šilumos punkto renovacija?

Daug senos statybos daugiabučiuose gyvenančių žmonių vis dar gauna nemažas sąskaitas už namų šildymą ir karštą vandenį.

Siūloma daug priemonių, skirtų sumažinti patiriamas išlaidas ir padidinti oro temperatūrą kambariuose, tačiau ne visos yra efektyvios.

Savarankiškos priemonės, kurių imasi butų gyventojai yra langų, durų ir radiatorių keitimas.

Dažnai taupymo sumetimais renkamasi atlikti daugiabučių pastatų renovavimą, tačiau ne visos priemonės renovuojant daugiabutį vienodai naudingos taupymo prasme.

Namų išorinė šilumos izoliacija ar pakeisti langai ir durys padės sušildyti namus.

Norint sutaupyti daugiau, reikia investuoti į energiją taupančius sprendimus, šilumos punktų modernizaciją (į šildymo sistemų pertvarkymą su galimybe reguliuoti individualiai) ir tik po to investuoti į išorinę šilumos izoliaciją ir kitas priemones.

Šildymo sistemos su elevatoriniu mazgu problemos

Senos namų šildymo sistemos su elevatoriniais mazgais riboja galimybes efektyviai reguliuoti į butus patenkančią šilumą.

Rudenį ir pavasarį lauko oro temperatūra pasikeičia net keletą kartų per parą.

O elevatoriniai mazgai į butus patiekia nustatytą šilumos kiekį, neatsižvelgiant į oro temperatūros pokyčius.

Šilumos punktų modernizacija padeda išvengti šių problemų.

Automatizuotas šilumos punktas sureguliuoja į butus patiekiamą šilumos kiekį pagal vartotojo nustatytą režimą ir lauko oro temperatūros pokyčius, kurie fiksuojami jutikliais.

Temperatūrai pakilus, šilumos tiekimas sumažinamas, nukritus - padidinamas.

Butai šildomi tiek, kiek reikia, taupoma šiluma ir pinigai.

Šildymo punkto renovacija atsiperka ne tik pinigais, bet ir valdymo patogumu bei priežiūra.

Šildymo sistemos išbalansavimas

Senuose daugiabučiuose įprasta problema yra vidaus šildymo sistemų išbalansavimas, kurio dažniausia priežastis yra savavališkai pertvarkytos šildymo sistemos ar ne pagal projektą butuose pakeisti radiatoriai.

Tik pastačius daugiabučius, šildymo sistema buvo subalansuota taip, kad vienodai tiektų energiją kiekvienam butui, nepriklausomai ar jis yra pirmame ar paskutiniame aukšte.

Žmonėms pradėjus keisti šildymo prietaisus be suderinto projekto, visa daugiabučio šildymo sistema išsiderina.

Vienas iš šios problemos sprendimų yra inventorizuoti visų butų radiatorius ir palyginti su projektu.

Esant neatitikimams, pakeisti butų šildymo prietaisus taip, kad jų galios atitiktų projektinę dokumentaciją ir visi butai gautų šilumą tolygiai.

Kitas sprendimas - tinkamas šilumos punkto suderinimas, kuris taip pat gali užtikrinti šiltesnį gyvenimą ir pilnesnę piniginę.

Šilumos punktų modernizacija: sprendimas

Jei Jūsų daugiabutyje esantis šilumos punktas senas, neautomatizuotas, verta pasvarstyti apie jo modernizaciją.

Modernizuojant šilumos punktą, įrengiama valdymo automatika, kuri reaguoja į lauko oro temperatūros pokyčius, kita įranga, kuri užtikrina kokybiškesnį šilumos patiekimą į butus.

Tačiau šilumos punkto modernizacija galėtų duoti dar didesnį taupymo efektą, jei gyventojai ryžtųsi atlikti mažąją renovaciją.

Kas yra mažoji renovacija?

Mažoji renovacija - tai valstybės paramos priemonė, kurios metu atliekama šilumos punktų modernizacija ir (ar) pertvarkoma ar modernizuojama šildymo ir (ar) karšto vandens sistema, neatliekant pilnos daugiabučio namo renovacijos.

Atliekant mažąją renovaciją, modernizuojami šilumos punktai, gali būti pakeičiami šilumos tiekimo vamzdynai, subalansuojamos šildymo sistemos, gali būti įrengiami individualūs šilumos apskaitos prietaisai ar daliklių sistemos, įrengiami balansiniai ir termostatiniai ventiliai.

Apskaičiuota, kad įvykdžius „mažąją renovaciją“ vidutiniškai sutaupoma apie 25 procentai šilumos energijos.

Geroji žinia ta, kad valstybė kompensuoja iki 30 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos.

Kita geroji žinia yra ta, kad anksčiau šilumos punkto renovacija buvo kompensuojama tik tiems daugiabučiams, kurie papildomai apšiltindavo sienas, stogą, pasikeisdavo duris, langus ir t. t. Nuo 2020 m. sausio 1 d. to daryti nebūtina.

Skaičiuojama, kad atlikus šilumos punkto renovaciją, vidutinės išlaidos už šildymą vienam namų ūkiui sumažėja apie 15 eurų per mėnesį, o per šildymo sezoną - iki 90 eurų.

Taigi, esant dabartinėms įrangos, darbų ir šilumos kainoms, gyventojų investuotos lėšos su panaudota parama, galėtų atsipirkti per 3-5 metus.

Mažoji renovacija - puikus būdas atsinaujinti susidėvėjusią namo šilumos ir karšto vandens sistemą, dalį jos pakeitimo finansuojant valstybei.

Daugiabučių namų šilumos punktai yra neatsiejama centralizuoto šildymo sistemos dalis.

Tai - pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, užtikrinantis tinkamos temperatūros karšto vandens ir šilumos paskirstymą į kiekvieną butą ir patalpą.

AB Vilniaus šilumos tinklai tęsia šilumos punktų perdavimą daugiabučių gyventojų nuosavybėn.

Įstatyminiai Aspektai ir Nuosavybės Perdavimas

Galiojantis Šilumos ūkio įstatymas numato, kad daugiabučių šilumos punktai yra namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims.

Pagal šilumos ūkio įstatymą šilumos punktą daugiabutyje reikia pirkti pagal pirkimo pardavimo sutartį.

Daugiabučio gyventojai turi organizuoti balsavimą ir, surinkus daugiau negu 50 proc. balsų, el. paštu kreiptis į AB Vilniaus šilumos tinklus, pateikiant prašymą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Šiuo metu yra nustatyta simbolinė šilumos punkto kaina - 1 Eur, išskyrus atvejus, jei gyventojų balsavimas jau yra įvykęs iki 2023 m. balandžio 15 d.

Pirkimo-pardavimo sutartis yra ir perdavimo aktas, todėl papildomų dokumentų pasirašyti nereikia.

Svarbu: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.

Ar visi butų savininkai turi pritarti?

Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.85 str. 1 dalimi, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

Net jeigu vienas savininkas nesišildo savo buto centralizuotai, ir šį faktą pažymėjus bendrojo naudojimo objektų apraše nemoka už negaunamą konkrečią paslaugą, jis vis tiek turėtų proporcingai prisidėti prie visų bendrų inžinerinių sistemų priežiūros.

Kasacinio teismo praktikoje dėl šilumos energijos vartotojo pareigų yra nuosekliai išaiškinta, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa.

Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas.

Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams.

Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme - kaip turto savininkas.

Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti.

Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma.

Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) - turi būti apmokėta kaip namo savininkų.

Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti.

Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos.

Šilumos Punkto Modernizavimas

Jeigu daugiabučio namo šilumos punktas yra neautomatizuotas, jo įrenginiai negali tinkamai reaguoti į lauko temperatūros pokyčius.

Todėl juose efektyviai reguliuoti gyventojams tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį yra sunku arba net neįmanoma.

Tokio tipo sistema tikrai nepadeda taupyti šilumos namuose.

Automatizavus šilumos punktą, šildymo sistemoje automatiškai palaikoma vartotojo pasirinkta norima temperatūra.

Taip pat galima programuoti individualius vartotojo nustatymus (pavyzdžiui, nustatyti žemesnę temperatūrą naktimis).

Patalpos neperšildomos pereinamuoju metu - šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje.

Modernizavus ir automatizavus šilumos punktą, sutaupoma iki 10 proc.

Atliekant daugiabučio namo (viso pastato) šilumos įrenginių modernizavimą, pertvarkymą, atjungimą ir (ar) prijungimą prie šilumos perdavimo tinklų, nurodytas pastato savininko funkcijas vykdo ir darbus organizuoja valdytojas.

Hidraulinis šildymo sistemos balansavimas tai komfortiškas ir tolygus šilumos paskirstymas į kiekvieną šildymo prietaisą visame pastate.

Hidraulinis atskirų šildymo sistemos atšakų (stovų) balansavimas - viena svarbiausių sąlygų, užtikrinančių efektyvų energijos vartojimą sistemos eksploatavimo metu.

Ši termografinė nuotrauka iliustruoja pagrindinę daugiabučių pastatų bėdą - netolygų šilumnešio paskirstymą po visą pastato šildymo sistemą.

Teisės aktuose nustatyta, kad prižiūrėtojas privalo siekti, kad išnaudojant visas turimas technines ir organizacines galimybes, pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus.

Finansavimo Galimybės

Nuo 2022 m. liepos 28 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui.

Pagal šį kvietimą parama galės būti teikiama ne tik daugiabučio namo gyventojams, bet ir šilumos tiekėjams (tuo atveju kai šilumos punktas priklauso šilumos tiekimo įmonei).

Projektai įgyvendinami daugiabučiuose, pastatytuose pagal iki 1993 m. galiojančius normatyvus.

Paramos intensyvumas:

• Jei paramos gavėjai gyventojai - 80 proc. (šiuo atveju pareiškėjais kaip ir ankstesniais metais gali būti ir šilumos tiekėjas (gavus gyventojų daugumos įgaliojimą)).
• Jei paramos gavėjas šilumos tiekimo įmonė (šilumos punkto nuosavybė yra ne gyventojų) - intensyvumas 50 proc.

Skirtingai nei anksčiau, subsidija galės būti teikiama ne tik kompensuojant patirtas ir apmokėtas išlaidas (jas deklaruojant pareiškėjui), bet ir apmokant rangovų sąskaitas (deklaruojant patirtas, bet dar neapmokėtas išlaidas).

Taip pat tuo atveju, jeigu paramos gavėjai yra gyventojai, APVA subsidiją galės pervesti ne tik į pareiškėjo mokėjimo prašyme nurodytą paramos gavėjų kaupiamųjų lėšų sąskaitą, bet ir tiesiogiai į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą, jeigu jis subsidiją pagal pavedimo sutartyje nurodytas sąlygas išmoka paramos gavėjams arba už paramos gavėjus padengiami kreditinius, finansiniai įsipareigojimai.

Projektų įgyvendinimo laikotarpis - 18 mėnesių.

Paraiškos teikiamos Aplinkos projektų valdymo agentūrai iki 2023 m. liepos 27 d. arba iki tol, kol nebus viršyta šiai priemonei numatyta 4 mln. eurų suma.

Nuo 2024-07-24 galioja naujas kvietimas, skirtas šilumos punktų modernizavimui. Kvietimas galios metus laiko arba kol bus lėšų (20 mln. eurų).

Tinkamos finansuoti išlaidos: Šilumos punkto įrengimas, atnaujinimas (įskaitant balansinių ventilių ant stovų įrengimą), šildymo sistemos pertvarkymas ar keitimas, individualių (neatsiskaitomųjų) šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimo ir (ar) išmaniosios apskaitos diegimas, karšto vandens sistemos pertvarkymo, susijusių elementų keitimas.

Jei paramos gavėjai patalpų savininkai, subsidijos dydis iki 70 proc. Jei šilumos tiekėjas, valdantis šilumos punkto įrenginius nuosavybės teise - iki 45 proc. (Vidurio ir vakarų Lietuvos regione). Nepasiturintiems kompensuojama 100 proc. tinkamų investicijų.

Sąlygos gauti subsidiją (turi atitikti bent vieną iš jų):

• Daugiabučio renovacijos metu nebuvo atnaujintos vidaus sistemos.
• Plotas ne didesnis kaip 1000 kv. m.
• Paveldo objektas.
• ŠP elevatorinis arba automatiškai nepalaiko temperatūros pagal lauko oro temperatūrą.

Pareiškėjai: pastatų valdytojai, savivaldybės paskirtas administratorius, šilumos tiekėjas, kitas gyventojų įgaliotas asmuo.

Paramos intensyvumas: nuo 50 proc. 50 proc. 100 proc.

Kodėl verta investuoti į renovaciją?

Daugiausiai šilumos nerenovuoti daugiabučiai netenka per sienas (38 proc.), langus (26 proc.) ir stogą (11 proc.), todėl izoliavus pastatą, ženkliai sumažinamas šilumos pralaidumas iš pastato vidaus į išorę - sumažėja šildymo sąskaitos, o kartu daugiabutis tampa draugiškesnis aplinkai.

Sumontuojant naują apdailą, prailginama pastato tarnavimo trukmė, jo sienos tampa atsparesnės išorės poveikiui - lietui, sniegui ar saulės spinduliams.

Bendrai skaičiuojama, kad išlaidos šildymui sudaro apie 80 procentų visų būsto reikalingų energijos išlaidų.

Daugelyje iki 1997 m. pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriems tiekiama centralizuota šiluma, yra įrengti šilumos punktai, kuriuose sumontuota vadinamoji elevatorinė šilumos tiekimo sistema su paskirstomąja ir uždaromąja armatūra, kontrolės -matavimo prietaisais, vandens filtrais ir kitais įrenginiais.

Iš čia karštas vanduo patenka į namo vidaus paskirstomuosius šilumos tiekimo vamzdynus.

Šiuose punktuose paprastai yra įrengtas karšto vandens ruošimo šilumokaitis.

Šiuos trūkumus galima pašalinti rekonstruojant šilumos punktą, vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas.

Šilumos punkto rekonstrukcijos metu elevatorinė šildymo sistema keičiama nepriklausoma, karšto vandens ruošimui įrengiamas individualus plokštelinis šilumokaitis, šilumos apskaita, kontrolės ir automatikos prietaisai (1 pav.).

Nepriklausomos sistemos įrengimas įgalina daugiabučio namo šildymo sistemoje palaikyti pastovų reikiamą slėgį, apsaugo nuo slėgių svyravimų magistraliniuose tinkluose, namo vamzdžių ar radiatorių avarijų, butų užpylimo pavojaus.

Šildymo sistemos atskiruose stovuose montuojami termofikacinio vandens slėgio balansavimo reguliatoriai, kurie užtikrina tolygų viso namo patalpų šildymą, sutvarkoma vamzdynų izoliacija.

Norint išvengti nesutarimų tarp namo gyventojų dėl tikslaus ir teisingo suvartotos energijos paskirstymo butuose, būtina įrengti šildymo mokesčių daliklius (šilumos detektorius) (3 pav.).

Būtina pabrėžti, kad tik kartu sumontuoti įrenginiai - šildymo mokesčių daliklis ir termoreguliatorius - leidžia buto savininkui sutaupyti iki 30 proc.

Karšto vandentiekio vamzdynai pertvarkomi įrengiant cirkuliacinius siurblius, recirkuliacijos linijas ir kt. galima nustatyti kambarių temperatūrą pagal finansines galimybes ir savo poreikius.

šildymo sezono metu galima šildyti tik vieną ar du kambarius.

Akivaizdu, kad kiekvienas gyventojas gali nesunkiai pasirinkti tokį buto apšildymo režimą, kuris atitinka jo finansines galimybes ir sudaro reikiamas komforto sąlygas.

Kiekvienam daugiabučiui aktualu, kad šaltuoju sezonu jo šildymo sistemos veiktų nepriekaištingai, o karšto vandens sistemos nuolat tarnautų sklandžiai.

Automatizavus šilumos punktą, šildymo sistemoje automatiškai palaikoma gyventojų pasirinkta pageidaujama temperatūra.

Taip pat galima programuoti individualius nustatymus, pavyzdžiui, nustatyti žemesnę temperatūrą naktimis.

Automatizuoto šilumos punkto šilumos sistemų balansavimo įranga suteikia galimybę tolygiai reguliuoti namo vidaus sistemos srautus, cirkuliuojančius šildymo sistemoje, ir užtikrinti, kad visas namo patalpas pasiektų vienodas šilumos kiekis.

Tai leidžia išvengti problemos, kai vienoje pastato dalyje radiatoriai būna perkaitinami, o kitoje nepakankamai šyla.

Automatizuotų šilumos punktų valdytojai turi galimybę patys priimti sprendimą dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos.

Butų ar kitų patalpų savininkai sezono pradžią ir pabaigą, nepažeidžiant nustatytų higienos normų, gali nustatyti savo nuožiūra, butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (turi būti surinkta 50 proc.

Mūsų duomenimis, šiuo metu Vilniaus mieste yra apie 300 senų, nusidėvėjusių šilumos punktų, kuriuos būtina atnaujinti.

Turite klausimų? Norite pasitarti?

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) 2024 m. liepos 24 d paskelbė naują 20 mln. Paraiškas nuo š. m. liepos 24 d., kol pakaks kvietimui skirtų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m.

Pretenduoti į paramą gali daugiabučiai namai, pastatyti pagal iki 1993 m.

Subsidijos dydis gali siekti iki 60 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei paramos gavėjai yra butų ir kitų patalpų savininkai.

Subsidija padidinama dar 10 proc.

Nepasiturintiems gyventojams bus skiriama 100 proc. išlaidų kompensacija.

tags: #daugiabucio #namo #silumos #punktas