Daugiabučio Namo Stogo Renovacija Lietuvoje

Daugiabučių renovacija - tai vienas svarbiausių procesų, užtikrinančių gyvenamųjų pastatų ilgaamžiškumą, mažesnes šildymo išlaidas ir didesnį komfortą gyventojams. Lietuvoje didžioji dalis daugiabučių pastatyta dar sovietmečiu, todėl šiandien jie nebeatitinka šiuolaikinių energinio efektyvumo ir saugumo reikalavimų. Vienas iš svarbiausių renovacijos etapų - stogo atnaujinimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta daugiabučio namo stogo renovacija, kokie yra jos etapai ir kokią naudą ji teikia.

Renovacijos esmė - tai energijos taupymo priemonių diegimas, siekiant sumažinti šilumos nuostolius ir pagerinti pastato techninę būklę. Tai apima fasado, stogo, rūsio perdangos šiltinimą, langų ir durų keitimą, šildymo bei vėdinimo sistemų atnaujinimą.

Daugiabučio namo renovacija

Kodėl Reikalinga Stogo Renovacija?

Norint nustatyti, ar pastatui reikalinga stogo renovacija, būtina reguliariai tikrinti stogo ir aplinkinių jo struktūrų būklę. Yra keletas pagrindinių priežasčių, kodėl stogui gali prireikti renovacijos:

• Stogo amžius - laikui bėgant, bet kokios medžiagos sensta ir praranda savo anksčiau turėtas savybes.
• Kritulių poveikis - stogai yra nuolat veikiami įvairių oro sąlygų - stiprūs vėjai, UV spinduliai, lietus, sniegas ir ledas.
• Techninės ar konstrukcinės stogo problemos - kai kuriais atvejais stogo problemos yra susijusios su anksčiau atlikto montavimo klaidomis ar netinkama konstrukcija.
• Energetinis efektyvumas - modernios stogo medžiagos ir technologijos gali ženkliai padidinti namo energetinį efektyvumą. Seni stogai dažnai neturi pakankamos šilumos izoliacijos, o tai reiškia didesnes šildymo ir vėsinimo sąnaudas.
• Estetinis atnaujinimas - kartais stogo renovacija reikalinga ne dėl techninių problemų, o norint atnaujinti namo išvaizdą.

Stogo Renovacijos Etapai

Daugiabučio namo stogo renovacijos procesas apima keletą svarbių etapų, kurių kiekvienas reikalauja kruopštaus planavimo ir atlikimo:

1. Detalus stogo būklės vertinimas - prieš pradedant bet kokius darbus, būtina atlikti išsamų stogo būklės patikrinimą. Pirmiausia, reikėtų atlikti vizualinį stogo dangos, t.y. čerpių, skardos ir t.t.
2. Renovacijos plano sudarymas - remiantis vertinimu, sudaromas detalus renovacijos planas.
3. Medžiagų ir technologijų pasirinkimas - renovacijos procesas reikalauja atsakingo medžiagų ir technologijų pasirinkimo. Vienas svarbiausių dalykų atliekant stogo renovaciją - pasirinkti patikimą stogo dangą.
4. Laiko ir biudžeto planavimas - svarbu suplanuoti, kiek laiko truks visa renovacija ir koks bus projekto biudžetas.
5. Darbų vykdymas - pasirinkus tinkamas medžiagas ir sudarius planą, pradedami renovacijos darbai.
6. Kokybės kontrolė ir baigiamieji darbai - renovacijos procese svarbu reguliariai atlikti kokybės kontrolę, užtikrinant, kad visi darbai yra atliekami pagal standartą ir sudaryta planą.
7. Komunikacija su specialistais - renovacijos proceso metu būtina palaikyti nuolatinį ryšį su atsakingais specialistais.

Atlikus šiuos etapus, galėsite būti tikri, kad jūsų stogo renovacija bus atlikta profesionaliai, efektyviai ir su ilgalaike perspektyva. Nors tai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip didelė investicija, ilgainiui ji atsiperka dėka geresnių saugumo, komforto ir efektyvumo ypatybių.

Valstybės Parama ir Finansavimas

Valstybės parama - esminis veiksnys, leidžiantis daugiabučių gyventojams įgyvendinti renovacijos projektus be per didelės finansinės naštos. Pagrindinė institucija, atsakinga už renovacijos programų koordinavimą, yra Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Šios programos suteikia galimybę gyventojams ne tik pagerinti savo būstų kokybę, bet ir prisidėti prie platesnių aplinkosauginių tikslų - mažesnio energijos vartojimo, tvaresnio miesto planavimo ir bendruomenių stiprinimo.

Pavyzdžiui, jei daugiabučio renovacijos sąmata siekia 400 tūkst. eurų, valstybė gali finansuoti 80-120 tūkst. eurų, o likusi dalis paskirstoma tarp butų savininkų. Gyventojai, kurie gauna būsto šildymo ar vandens kompensacijas, gali pretenduoti į visos jų dalies už renovaciją kompensavimą. Tai reiškia, kad valstybė padengia visus jų įsipareigojimus, o kompensacija tiesiogiai pervedama renovaciją administruojančiai įmonei.

Nuo 2024 m. lapkričio 11 d. daugiabučių namų savininkai gali pradėti teikti paraiškas renovacijos paramai gauti per Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) informacinę sistemą APVIS. Paraiškos bus priimamos tęstiniu būdu iki 2025 m. spalio 1 d. arba kol baigsis paramai skirti 165 mln. eurų.

Paraiška su investicijų planu teikiama APVIS sistemoje. Jei planas patvirtinamas, butų savininkai gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos. Skiriama parama pagal fiksuotus įkainius. Pvz., už kiekvieną naudingojo ploto kv. Patvirtinus finansavimą, prasideda darbų organizavimas.

Paraiškos vertinamos pagal pateikimo laiką ir įtraukiamos į finansuojamų projektų sąrašą, jei tenkinami reikalavimai. Po daugiabučio renovacijos būtina pasirūpinti energinio naudingumo sertifikatu, kuris patvirtina, kad pastatas atitinka keliamus energinio efektyvumo reikalavimus.

APVA kvietimas daugiabučių renovacijai

Finansinės Paramos Sumos Pavyzdys

Šioje lentelėje pateikiami fiksuoti įkainiai, taikomi siekiant B energinio efektyvumo klasės:

Statybos Leidimas ir Stogo Renovacija

Daugiabučių gyvenamųjų namų projektavimas ir priežiūra Lietuvoje yra reglamentuojama įvairiais teisės aktais. Vienas svarbiausių aspektų - stogo renovacija, kuriai taikomi specifiniai reikalavimai. Aptarkime, kada reikalingas statybos leidimas daugiabučio namo stogo renovacijai ir kokie teisės aktai tai reglamentuoja.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.4 punktą, statinio paprastojo remonto tikslas - atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. 12.4 papunktyje detalizuojama, kad į šią statybos rūšį patenka, be kita ko, stogo dangos ar apdailos keitimas.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 4.1 papunktyje detalizuota, kad leidimas atlikti daugiabučio namo paprastąjį remontą privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo remontą mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, - kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

Taigi, galima daryti išvadą, kad jei nesikeičia pastato išvaizda, tai leidimas nereikalingas. Statybos leidimas daugiabučio gyvenamojo namo stogo renovacijai yra reikalingas.

Taip, reikalingas ir projektas ir leidimas daugiabučio gyvenamojo namo stogo renovacijai.

Energinio Naudingumo Klasės ir Modernizacija

Vis stipriau pučiant daugiabučių namų modernizacijos vėjams, atsiranda vis daugiau skirtingų nuomonių, kokios energinio naudingumo klasės reiktų siekti atliekant namo modernizavimą. Kiekviena modernizacija šiandien gali pasukti vienu iš trijų kelių ir siekti C, B arba A klasės. Tų klasių yra ir daugiau, bet įstatymu nustatyta, kad namas po modernizacijos turi atitikti ne žemesnę kaip C klasę.

Čia susiduriame su viena svarbiausių problemų, kai siekiama modernizuoti sovietmečiu statytą pastatą iki kuo aukštesnės klasės: pastatas jau statant turėjo būti tinkamai orientuotas pasaulio šalių atžvilgiu. Lietuvos sąlygomis būtina, kad kuo didesnė dalis gyvenamųjų patalpų langų būtų orientuota pietų ar pietvakarių kryptimi. Šiaurinėje pusėje turėtų atsidurti laiptinių, virtuvių langai. Taip yra todėl, kad skaičiuojant energijos sąnaudas, tampa svarbus šilumos energijos pritekėjimas dėl saulės šviesos. Jei pusė butų langų žiūri šiaurės kryptimi, šilumos pritekėjimo potencialas šaltuoju metų laiku negalės būti išnaudotas visiškai ir jį reikės kompensuoti kitomis, brangesnėmis, priemonėmis.

Dar vienas svarbus dalykas modernizuojant daugiabutį - reiktų išspręsti nešildomo rūsio problemą. Naujai statomuose didelio energinio efektyvumo pastatuose nerekomenduojama įrengti nešildomų rūsių. O štai daugiabučiuose tokių rusių - absoliuti dauguma. Vadinasi, siekiant A klasės, tektų arba įrengti rūsio šildymo sistemą, arba apšiltinti perdangą virš rūsio. Patalpų aukštis rūsyje dar mažesnis nei butuose, o šilumos izoliacijos sluoksnis tą aukštį dar sumažintų.

A ir B klasės pastatams reikalaujama, kad metinės šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti neviršytų norminių sąnaudų. Tai yra, 1 m2 turi tekti ne daugiau kilovatvalandžių, negu nurodyta techniniame reglamente. Jei daugiabučio namo plotą priimtume lygų 2500 m2, tai skirtumas tarp A ir B klasėms taikomų reikšmių siektų apie 3 kartus.

Siekiant A klasės, neišvengimai tenka įrengti mechaninio vėdinimo sistemą su rekuperatoriumi (paprastai tariant, rekuperatoriuje oras, ištrauktas iš patalpų, pašildo tiekiamą į patalpas lauko orą). Be šios sistemos, pasiekti reikalaujamus A klasės rodiklius, naudojantis alternatyviomis priemonėmis, būtų sudėtinga. Ir čia iškyla antroji didelė problema, su kuria tektų susidurti sovietinių daugiabučių gyventojams: rekuperatoriai gali būti montuojami atskirai kiekvienam butui, vienas visai laiptinei, ar keletui butų.

Taigi, niekas nedraudžia namus modernizuoti iki kuo aukštesnės klasės. Tačiau kiekvieną norą reiktų įvertinti ir šaltu protu, analizuojant teigiamus ir neigiamus modernizacijos aspektus, neužmirštant, kad kuo aukštesnės klasės siekiama, tuo mažiau patirties ir sėkmingai įgyvendintų pavyzdžių Lietuvoje turime.

Renovacijos Iššūkiai ir Perspektyvos

Maždaug 37 tūkstančiai daugiabučių dar reikėtų renovuoti, bet žinant, kad per 17 metų pavyko renovuoti vos apie 4 tūkstančius, kyla daug klausimų dėl galimybių ne tik efektyviai pasiekti šiuos skaičius, bet ir pasiekti juos kada nors apskritai. Karas Ukrainoje dar kartą priminė, kaip svarbu užsitikrinti energinę nepriklausomybę nuo iškastinio kuro ir minimalius energijos poreikius namų šildymui.

Vyriausybė yra nusistačiusi siekį renovuoti 1000 daugiabučių per metus, bet net tokiu atveju, kad renovuotume visus numatytus daugiabučius, reikėtų daugiau nei 33 metų. Tačiau, matant renovacijos tempą, jaučiant pasaulį kaustančią įtampą ir girdint 80 metų Europoje tylėjusius karo pabūklus, tampa aišku, kad šį skaičių greičiausiai galėtume mažų mažiausiai dvigubinti, o greičiausiai, jeigu niekas nesikeis, ir trigubinti.

Renovacijos eiga biurokratiškai lėta, nuo idėjos iki proceso gali reikėti ir kelerių metų, vien ką reiškia tai, kad didžioji dalis prieš 2022 m. pasirašytų finansavimo projektų turėjo būti perskaičiuoti, nes viskam gerokai pabrangus nepavyko rasti rangovų.

Vidutinis daugiabutis, pastatytas iki 1993 metų (tokiems ir yra skelbiami renovacijos konkursai), apie 25-35 proc. šilumos energijos praranda per sienas, 20-25 proc. - per langus, o dar 10-20 proc. šilumos energijos iškeliauja per stogą.

Daugiabučio namo renovacija

Dažniausiai Užduodami Klausimai apie Daugiabučio Renovaciją

• Kas inicijuoja daugiabučio renovaciją? Renovaciją gali inicijuoti daugiabučio bendrija, administratorius arba pati savivaldybė. Procesas prasideda gyventojų susirinkimu, kuriame bent 55 % butų savininkų turi pritarti projektui. Tik tuomet galima teikti paraišką BETA dėl valstybės paramos.
• Kiek laiko trunka visas renovacijos procesas? Vidutiniškai visas procesas - nuo idėjos iki darbų pabaigos - trunka 12-24 mėnesius. Iš jų 4-6 mėnesiai skiriami projektavimui ir sutarčių derinimui, o 6-10 mėnesių - faktiniams statybos darbams.
• Kiek kainuoja daugiabučio renovacija? Kaina priklauso nuo pastato dydžio, būklės ir pasirinkto darbų masto. Vidutiniškai vienam butui tenkanti suma svyruoja nuo 3 000 iki 8 000 eurų, tačiau dalį šių išlaidų kompensuoja valstybė. Mažas pajamas turintiems gyventojams kompensacija gali siekti iki 100 % jų įnašo.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Statybos inspekcija) dažnai sulaukia gyventojų klausimų, susijusių su stogo keitimu daugiabučiame gyvenamajame name. Daugiabučio gyvenamojo namo stogas yra pastato bendrojo naudojimo objektas ir norint keisti stogo dangą (atlikti paprastąjį remontą), vadovaujantis Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nuostatomis, visada turi būti gaunamas butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas dėl stogo remonto darbų atlikimo, nepriklausomai nuo to, ar statybos darbams privalomas SLD.

Daugiabučio renovavimas turi daugybę privalumų, kurie teigiamai veikia tiek pastato savininkus, tiek aplinką. Renovacija pagerina pastato energinį efektyvumą, sumažindama šildymo ir elektros sąnaudas. Tai tiesiogiai sumažina gyventojų komunalinių mokesčių naštą. Be to, pagerėja gyvenimo komfortas - renovuoti pastatai yra šiltesni, sandaresni ir estetiškai patrauklesni.

Toks turto vertės padidėjimas stebimas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, mažesniuose miestuose jis šiek tiek mažesnis.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) yra paskelbusi atskirą kvietimą daugiabučiams atnaujinti, kurio pagrindinė sąlyga - po renovacijos pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc. Šiam kvietimui skirta 410 mln.

Jeigu daugiabutyje yra vienvamzdė šilumos tiekimo sistema, ją galima perdaryti į dvivamzdę ar kolektorinę, tokiu atveju invazija į butus didesnė, nes reikia pravesti naujus vamzdžius. Prieš šildymo sistemos balansavimą iš jos pašalinamas oras, purvas, rūdžių nuosėdos. Kad sistemoje nesikauptų oras ir nešvarumai, būtina sumontuoti oro/purvo separatorius ir cikloninius - vakuuminius oro šalinimo įrenginius.

Termoizoliacinės medžiagos šiluminis laidumas, turintis didelę įtaką pastato energiniam efektyvumui. Sienų apšiltinimui verta rinktis pilkąjį polistireninį putplastį, turintį pačias geriausias charakteristikas. Lyginant su visos renovacijos kaina, skirtumas tarp putplasčio su geresnėmis ir prastesnėmis šilumos laidumo charakteristikomis yra nežymus.

tags: #daugiabucio #namo #stogo #renovacija