Daugiabučio Namo Techninis Patikrinimas Prieš Perkant: Kaip Išvengti Problemų

Perkant būstą, svarbu atkreipti dėmesį į daugybę aspektų, o vienas iš svarbiausių - techninė būklė. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atlikti daugiabučio namo techninį patikrinimą prieš perkant, kad ateityje išvengtumėte nemalonių staigmenų.

Daugiabučių Namų Bendrojo Naudojimo Objektų Valdymas

Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymas yra privalomas, siekiant užtikrinti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise tenkančių namo bendrojo naudojimo objektų (namo bendrųjų konstrukcijų, bendrosios inžinerinės įrangos, bendrojo naudojimo patalpų) priežiūrą, remontą ir išsaugojimą.

Būstas gali būti valdomas trimis būdais:

• Steigiama bendrija
• Sudaroma jungtinės veiklos sutartis
• Jei nepadaryta nei viena, nei kita, savivaldybė privalo skirti administratorių

Nemažai įsteigusių bendriją arba sudarę jungtinės veiklos sutartį, sudaro sutartį su įmone, kuri užsiima pastatų technine priežiūra ir eksploatacija.

Savivaldybės Priežiūra ir Kontrolė

Vadovaudamosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalimi savivaldybės atlieka butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, viešąją priežiūrą ir kontrolę. Atkreipiame dėmesį, kad Bendrijų įstatymas reglamentuoja ir garažų bendrijų veiklą.

Taisyklių 5 punktas apibrėžia, jog daugiabučio namo butų ir kitų patalpų Valdytojų priežiūrą ir kontrolę sudaro kompleksinis planinis Valdytojų veiklos patikrinimas pagal priežiūros ir kontrolės Vykdytojo sudarytą grafiką ir neplaninis Valdytojų veiklos patikrinimas pagal patalpų savininkų skundų ir pranešimų turinį.

Registruotu laišku Valdytojas yra informuojamas apie numatomą patikrinimą ir nurodoma data, iki kada reikia pateikti išvardintus dokumentus.

Atlikus patikrinimą, surašomas Valdytojo veiklos patikrinimo aktas. Jei nustatomi trūkumai, nurodomas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas jiems pašalinti. Vienas akto egzempliorius įteikiamas Valdytojui, kitas lieka Vykdytojui. Jeigu patikrinimas atliekamas pagal skundą, akto kopija pateikiama ir pareiškėjui.

Atsakomybė Už Priežiūros Trūkumus

Teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas Valdytojui užtraukia įspėjimą arba baudą (Administracinių nusižengimų kodekso 349 str.). To paties kodekso 505 str. numato administracinę atsakomybę dėl kliudymo įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymo ar netinkamo vykdymo (nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.).

Deja, bet dar nemažai butų savininkų galvoja, kad „butas mano, o laiptinė, stogas, inžineriniai tinklai - ne mano, kadangi ne mano, tai ir neprivalau tų patalpų prižiūrėti, remontuoti“.

Tai klaidingas požiūris, nes neprižiūrimi objektai sensta, genda, gali pakenkti ne tik namui, butams, bet ir žmonių sveikatai. Buvo situacijų, kai neprižiūrimi objektai sužalojo mažamečius vaikus (užkrito neprižiūrima siena).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalis nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

Kokį daugiabučio bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą pasirinkti, sprendžia patys savininkai visuotiniame susirinkime. Jeigu jų namui nepasiteisina pasirinktas valdymas, visuotinis susirinkimas gali jį pakeisti.

Aktyviausios daugiabučių namų bendruomenės steigia bendrijas.

Todėl labai svarbus bendrijos narių aktyvumas, dalyvavimas visuotiniuose susirinkimuose, balsavimas priimant sprendimus. Dažna problema bendrijose - savininkų pasyvumas, todėl paraginkite vieni kitus dalyvauti susirinkimuose, pakvieskite kaimyną, priminkite vieni kitiems, nes vien tik skelbimų lentoje pakabinto pranešimo neužtenka.

Bendrijos pirmininkas - juridinio asmens vadovas - vykdo visuotinio susirinkimo priimtus sprendimus, todėl renkant pirmininką būtina atsižvelgti ne tik į jo asmenines savybes (organizuotumą, sugebėjimą planuoti, vykdyti bei kontroliuoti), bet ir į tai, kad tas žmogus turėtų įmonės valdymo pagrindus (finansų, mokesčių, darbo teisės, derybų meno ir pan.). Išrinkus žmogų, neturintį organizacinio darbo patirties, gali pablogėti bendrijos valdymas, namo bendrojo naudojimo objektų būklė, lėšų surinkimas bei panaudojimas.

Bendrijų steigimą, valdymą, veiklą reglamentuojantis įstatymas patvirtintas 1995 m., tad bendrijų pirmininkai tikrai turi žinoti ir vadovautis šiuo teisės aktu.

Bendrijų įstatyme nustatyta, kad bendrijos vidaus kontrolę atlieka sudaryta revizijos komisija arba išrenkamas revizorius (Bendrijų įstatymo 9 str. 4 d., 18 str.).

Atlikus patikrinimus, bendrijose nustatyti pagrindiniai pažeidimai: bendrijų pirmininkai nesivadovauja teisės aktais, nustatyta tvarka neperrenkami valdymo organai (pasibaigus pirmininko kadencijai), nepatvirtinti ilgalaikiai ir metiniai bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir remonto planai, kaupiamosios lėšos laikomos atsiskaitomoje, o ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje.

Praktiškai visose bendrijose nėra pirkimų organizavimo tvarkos - paslaugų ir darbų pirkimo organizavimas patikėtas vienam pirmininkui.

Paprastesnis daugiabučio valdymo būdas nei bendrijos steigimas yra jungtinės veiklos sutartis. Tai labai panašu į bendriją, pagrindinis skirtumas tik tas, kad nereikia steigti juridinio asmens. Tai šiek tiek palengvina situaciją.

Savininkai, pasirašydami jungtinės veiklos sutartį, visą valdymą atiduoda į fizinio asmens rankas, tačiau tas asmuo būtinai turi būti vienas iš savininkų. Šio valdymo būdo pagrindinė rizika yra ta, kad vieno žmogaus vardu yra atidaroma banko sąskaita, jis valdo finansinius srautus - taigi čia gali kilti nesklandumų. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad banke turi būti atidaroma ne fizinio asmens, bet depozitinė sąskaita.

Jungtinės veiklos sutartį naudingiausia sudaryti nedideliuose namuose (iki 10 butų), turinčiuose mažesnes finansines galimybes, kuriuose savininkai gerai vieni kitus pažįsta ir pasitiki, bendrojo naudojimo objektų yra nedaug.

Atlikus patikrinimus ir surašius aktus, nustatyti pagrindiniai trūkumai labai panašūs kaip ir bendrijose: nesivadovaujama teisės aktais, periodiškai nekviečiami susirinkimai, kuriuose turi būti pateikiama savininkams praėjusių metų ataskaita, tvirtinami bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaikiai planai, pajamų ir išlaidų sąmata, kaupiamosios mėnesinės įmokos dydis.

Bendrijos pirmininko ar jungtine veiklos sutartimi įgaliotojo pareigų ir atsakomybių sąrašas yra ilgas, todėl pasiryžus eiti šias pareigas būtina objektyviai įsivertinti. Dar daug atsiranda tokių pirmininkų ar įgaliotinių, kurie pirmą kartą išgirsta apie teisės aktus, reglamentuojančius daugiabučių valdymą, priekaištaujančių esą „anksčiau to nereikėjo“, „man lengviau su kastuvu dirbti, negu popierius rašyti“.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.84 straipsniu, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirūpino tiesioginiu jo valdymu (neįsteigė bendrijos, nepasirašė jungtinės veiklos sutarties), Vyriausybės patvirtinta tvarka savivaldybė skiria bendrojo naudojimo objektų administratorių. Savininkai patys priima sprendimą dėl administratoriaus pasirinkimo. Informaciją apie administratorių atranką savivaldybė skelbia interneto svetainėje.

Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“.

Atlikus administratoriaus patikrinimą ir nustačius trūkumų, nustatyta, kad savininkai nesirenka į visuotinius susirinkimus, nepatvirtinti svarbiausi dokumentai, todėl jie raginami aktyviau dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose, domėtis, kokia veikla vykdoma, kokie darbai atliekami name, kokie dokumentai su jais derinami, kaip naudojamos sukauptos lėšos.

Butų ir kitų patalpų savininkai yra pagrindinė grandis valdant bendrąją nuosavybę. Jie yra paslaugų gavėjai, jiems numatytos pareigos išlaikyti namus, apmokėti išlaidas. Jų sąmoningumas, aktyvumas, savo teisių žinojimas yra labai svarbus, todėl raginame kuo daugiau domėtis ir dalyvauti valdant bendrojo naudojimo objektus.

Šiomis dienomis kai dažnas mato savo santaupų investavimą į nekilnojamą turtą kaip vienintelę logišką priemonę jas išsaugoti arba netgi išauginti svarbu žinoti esminius dalykus kurie ateityje padės išvengti galimų nesklandumų, bei ilgų teisminių ginčų.

Perkant naujai pastatytą namą ar butą naujai pastatytame name svarbu iš statytojo ar pardavėjo išsireikalauti būsto statybą lydėjusią dokumentaciją: projektą, projekto techninę dalį, darbo projektą - kurio dažniausiai nebūna, technologines korteles, objekte naudotų statybos medžiagų atitikties ir eksploatacinių savybių deklaracijas, namo statytojo - rangovo civilinės atsakomybės ir statinio draudimo polisus. Visi išvardinti dokumentai yra privalomi ir sąžiningų pardavėjų būna perduodami naujajam savininkui kaip vadinamoji - namų knygą.

Tačiau daugeliu atvejų Lietuvoje į tai žiūrima pro pirštus, ne mažai būstų statomi ,, ūkiniu" būdu - ,,gyventi sau" ir vėliau parduodami ištisais kvartalais nenešant jokių garantijų ir vėliau atsiradus pastato probleminėms vietoms ignoruojant klientus ir kratantis atsakomybės.

Tam, kad to išvengti siūlome prieš įsigyjant būstą išsikviesti statybos - specialistą ekspertą. O ne kaimyną kuris N metų statybose ir ,,viską'' žino geriau. Išsikvietus statybos ekspertą gausite profesionalų vertinimą, prietaisų ataskaitas, defektų nustatymo aktus ir kitą lydinčią dokumentaciją. Visa kas išvardinta ateityje gyvenant ar kitaip eksploatuojant patalpas jums gali padėti sutaupyti tūkstančius eurų ir daug nervų ląstelių.

Atliekame bendrastatybinių bei apdailos darbų ekspertizes, teikiame bei sudarome sąmatas, PDF, Sistela EXEL formatu, vertiname statybos kokybę, statinio konstrukcijų būklę, tikriname bei rengiama statybos dokumentaciją. Vertinimus atliekame naudodami tik profesionalę įrangą: FLIR bei TESTO termovizoriai, santykinės oro drėgmės bei paviršių drėgmės matavimai, giluminiai taip pat, garso, sandarumo testai ir t.t.

Atlikus buto remontą, svarbu tinkamai įforminti visus pakeitimus, kad vėliau nekiltų problemų parduodant ar kitaip disponuojant nekilnojamuoju turtu. Nekilnojamojo turto objektu laisvai disponuoti galima tik jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre.

Kadastriniai Matavimai

Bet kas gi tie kadastriniai matavimai? Buto kadastriniai matavimai - tai veiksmai, kurių metu išmatuojamos bute esančios patalpos, parengiamas buto planas, nustatomi kadastro duomenys ir paskaičiuojama buto vidutinė rinkos vertė.

Kada Reikalingi Kadastriniai Matavimai?

• Norint įregistruoti butą Nekilnojamojo turto registre ar patikslinti įregistruoto buto kadastro duomenis.
• Atlikus buto rekonstrukcijos, kapitalinio ar paprastojo remonto darbus.
• Savininkui ar naudotojui pageidaujant.
• Norint įregistruoti naujos statybos butą.
• Jei pastatėte naują pastatą arba pertvarkėte patalpas.

Kadastrinių matavimų Jums taip pat prireiks, jei pastatėte naują pastatą arba pertvarkėte patalpas.

Kas Atlieka Kadastrinius Matavimus?

Visų pirma, kadastrinius matavimus atlieka specializaciją turintys matininkai. Svarbu pastebėti, kad matavimus gali atlikti tik kvalifikacijos pažymėjimus ar kitus dokumentus, suteikiančius teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, turintys matininkai. Matininkas ne tik atlieka matavimus, bet ir parengia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą bei pateikia ją į elektroninę Registrų centro posistemę.

Šiuo metu kadastrinius matavimus atlieka ir privatūs matininkai. Šiai veiklai vykdyti būtina atitinkama kvalifikacija, licencijos, kurias suteikia Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Kadastro duomenų byla yra būtina norint įregistruoti butą Nekilnojamojo turto registre ar patikslinti įregistruoto buto kadastro duomenis.

Dokumentai, Reikalingi Kadastro Duomenų Bylai Parengti

Norint atlikti kadastrinius matavimus, gali prireikti šių dokumentų:

• Statinio, pastato ar jų patalpų registro išrašas.
• Statybos, rekonstrukcijos leidimas.
• Ankstesnė kadastrinė statinio, pastato duomenų byla (jeigu tai ne nauja statyba).
• Žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, kuriame yra numatytas statinys, pastatas.
• Pastato, statinio techninis projektas.
• Įsakymas dėl adreso suteikimo (jei nėra suteiktas - kreiptis į savivaldybę).

Statybos Užbaigimo Deklaracija

Statybos užbaigimo deklaracija - tai dokumentas, kuris patvirtina, kad statybos darbai buvo atlikti pagal projektą ir atitinka visus reikalavimus. Deklaracija reikalinga norint įregistruoti atliktus pakeitimus Nekilnojamojo turto registre.

Jeigu rekonstravimui buvo išduotas statybos leidimas, reikia parengti dar kelis statinio statybos dokumentus, o deklaraciją reikia pateikti Ekspertui, kuris ją ir visus dokumentus patikrins ir tą DEKLARACIJĄ patvirtins (jeigu viskas gerai).

Dokumentai, Reikalingi Prie Deklaracijos

Pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ IV Skirsnį DEKLARACIJOS TVIRTINIMAS, reikalingi šie dokumentai:

• Statinio kadastrinių matavimų byla.
• Žemės sklypo kadastrinių matavimų byla.
• Statybos projektas.
• Statybos leidimas.
• Vandentiekio tinklų geodezinė nuotrauka.
• Buitinių nuotekų tinklų geodezinė nuotrauka.
• Pastato geodezinė nuotrauka.
• Vandens gręžinio (jei toks yra) pasas ar vandens tyrimai.
• Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomasis draudimas ir įmokos kvitas už draudimo sumokėjimą.
• Nurodytas statybos darbų vadovas.
• Pastato energinis sertifikatas.
• Pastato sandarumo tyrimai (jei A, A+, A++ energinė klasė).

Jei įsigijote statinį po 2021-11-01, o statybos leidimas buvo išduotas anksčiau, būtina perrašyti statybų leidimą visų savininkų vardu naujai per IS „Infostatyba“.

Kapitalinis Remontas ir Jo Įregistravimas

Jeigu kapitalinis remontas 2016 m. buvo atliktas remiantis teisės aktų reglamentais, pokyčius galima šiuo metu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Norint tai padaryti, statytojui (užsakovui) reikia atlikti kapitalinio remonto užbaigimo procedūrą - surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą ir teikti deklaraciją VĮ Registrų centrui kartu su patikslinta kadastro duomenų byla, kurią rengia matininkai.

2016 m. teisės aktai reglamentavo, kad: Daugiabučio gyvenamojo namo laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio ir pan., yra pastato kapitalinis remontas.

Daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinį remontą privaloma atlikti pagal projektuotojų parengto kapitalinio remonto darbo projekto arba techninio darbo projekto sprendinius, o daugiabučiuose, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių arba aukštybiniuose (daugiau kaip 5 aukštų) - tik atlikus kapitalinio remonto projekto ekspertizę.

Statybą leidžiančio dokumento (rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo kapitalinio remonto projektui), kai kapitalinis remontas atliekamas daugiabučio viduje, t. y. nekeičiant pastato išorės, nereikėjo.

Neesminiai ir Esminiai Pastato Pakeitimai

Jei pakeitimai neesminiai, pakanka projekto korekcijos. Jei pakeitimai esminiai, turi būti parengtas naujas projektas ir gautas naujas statybas leidžiantis dokumentas. Abiem atvejais projekto korektūras paprastai daro projektą rengę projektuotojai.

Neesminiai Pastato Pakeitimai:

• Laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas.
• Dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis.
• Iki 2 m keičiama statinio vieta žemės sklype.
• Iki 2 m didinami statinio išorės matmenys.
• Mažinami statinio išorės matmenys.

Esminiai Pastato Pakeitimai:

• Pakeičiama statinio vieta sklype.
• Pakeičiama statinio ar jo dalių paskirtis.
• Pakeičiamos laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas.

Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų matmenų tolerancija - iki 5%, statinių išorės matmenų - iki 20 cm, jų vietos žemės sklype - iki 30 cm. Jei paklaidos yra šiose ribose, naujas statybos leidimas nėra privalomas, taip pat nereikia rengti naujos projekto laidos.

Dokumentai, Reikalingi Registrų Centrui

Nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenys yra keičiami Nekilnojamojo turto registre.

Tai galima padaryti bet kuriame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje, paštu arba elektroniniu paštu (prašymą pasirašant saugiu e. parašu) pateikiant šiuos dokumentus:

• Asmens prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenų pakeitimo.
• Patikslintą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (popierinė byla nėra būtina, kadangi ji turėtų būti pateikta elektroninėje Registrų centro posistemėje).
• Atliktų statybos darbų teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Pastarasis priklauso nuo atliktų statybos darbų rūšies ir statinio kategorijos. Tai gali būti pateikiama deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri tvirtinama ir registruojama Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, ar tik statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą (jei pagal prieš tai minėtos įstaigos tvarką jos tvirtinti ir registruoti nereikia), arba statybos užbaigimo aktas (kai pagal teisės aktus jis privalomas).

Šildymo Sistemos Pakeitimai ir Kadastro Duomenys

Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras ragina, bute ar gyvenamajame name atlikus šildymo sistemų įrengimą, jas pertvarkius ar išmontavus, atnaujinti ir NT kadastro duomenis. Duomenys apie kiekvieno nekilnojamojo daikto šildymo būdą yra kaupiami Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto kadastre.

Į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys keičiami matininko parengtos kadastro duomenų bylos ir kadastro duomenų pasikeitimą patvirtinančių dokumentų pagrindu.

Todėl norint atnaujinti informaciją apie pasikeitusį šildymo būdą, būtina pateikti atnaujiną kadastro duomenų bylą ir statybos darbų, kurie buvo atlikti keičiant šildymo būdą, teisėtumą patvirtinantį (-ius) dokumentą (-us).

Dokumentus, patvirtinančius šildymo būdo pakeitimo faktą, Nekilnojamojo turto kadastrą tvarkančiam Registrų centrui galima pateikti per IS „Infostatyba“, el. paštu, paštu ar atvykus asmeniškai į vieną iš Registrų centro klientų aptarnavimo padalinių.

Teisės aktų nustatyta tvarka, keičiantis tiek vieno buto, esančio daugiabučiame name, tiek ir viso daugiabučio namo šildymo būdui turi būti pateikta atnaujinta atitinkamai buto ar viso daugiabučio namo kadastro duomenų byla ir statytojų pasirašyta ir IS „Infostatyboje“ įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą.

Vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklėmis, šildymo sistemos skirstomos į centrinio šildymo sistemą ir vietinę šildymo sistemą.

Šildymo Sistemų Aprašymas

Buto Kadastro Duomenų Byla: Svarbu Patikrinti Prieš Perkant

Rekomenduojame visada išsirinkus butą, prieš rezervaciją patikrinti buto „bylutę“ ir įsitikinti ar joje esantys duomenys atitinka esamą situaciją. Jei yra atliktų pakeitimų kapitalinėse sienose - būtinas projektas bei statybų (griovimo) leidimas šiems darbams, taip pat reikalinga deklaracija apie statybų užbaigimą.

Pardavėjams rekomenduojame, dar prieš pradedant pardavinėti butą, sutvarkyti kadastrinių matavimų bylą, kad to netektų daryti atsiradus pirkėjui.

PASTABA: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.

tags: #daugiabucio #namo #techninio #pirkimas #tar