Daugiabučio renovacija: šildymo sistemos atnaujinimas ir nauda

Lietuvoje dauguma daugiabučių yra pastatyti iki 1993 metų, o didžioji dalis jų - 1960-1993 metais. Tai aukštuminiai (5 ir daugiau aukštų) mūriniai, stambiaplokščiai ar monolitinio gelžbetonio namai, kuriuose dažnai įrengtos neefektyvios šildymo sistemos ir pasižymi didelis atitvarų šiluminis laidumas.

Daugiabučio renovacija ne tik suteikia apčiuopiamą finansinę naudą, bet ir gerina gyvenimo kokybę bei komfortą kasdien, prisidedama prie klimato kaitos mažinimo.

Suaktyvėjus diskusijoms apie daugiabučių modernizavimą, dažniausiai akcentuojamas pastato šiltinimas termoizoliacine medžiaga ir fasado sutvarkymas. Tačiau atnaujinus šildymo sistemą, šilumą lengva reguliuoti bute ir tokiame modernizuotame daugiabutyje galima su­taupyti net iki 30 proc.

Finansinė nauda ir sąskaitų už šildymą mažinimas

Svarbiausia priežastis - renovuotų namų energinis efektyvumas. Apšiltinti fasadai, modernizuoti šilumos punktai ir automatizuotos šildymo sistemos leidžia efektyviai naudoti šilumą ir sumažinti šilumos nuostolius.

AB „Šiaulių energija“ pranešė, kad nuo 2026 m. sausio mėnesio, panaikinus lengvatinį PVM tarifą, centralizuotam šildymui taikomas 21 proc. PVM. Preliminariais skaičiavimais, vien dėl PVM tarifo pakeitimų, Šiaulių miesto gyventojams nerenovuotuose namuose sąskaitos už 60 m² buto šildymą bus didesnės vidutiniškai apie 11,00 Eur, tuo tarpu renovuotuose namuose - tik apie 6,00 Eur.

Įvertinus 2026 m. sausio mėnesio žemą vidutinę lauko oro temperatūrą bei PVM tarifo padidėjimą, prognozuojama, kad sąskaitos už šildymą gali būti net du kartus didesnės lyginant su 2025 m. sausio mėnesiu. Tačiau jei atnaujintuose namuose sąskaita už dviejų kambarių buto šildymą vidutiniškai didės apie 30 Eur ir sieks apie 60 Eur, tai nerenovuotuose vidutinės techninės būklės namuose mokėjimas už tokio pat dydžio buto šildymą didės apie 60 Eur ir sieks apie 120 Eur, o senos statybos ir prastos techninės būklės namuose tokio buto šildymas kainuos apie 210 Eur, tai yra didės net 105 Eur lyginant su 2025 m.

Žemiau pateikta lentelė iliustruoja galimą sąskaitų už šildymą skirtumą renovuotuose ir nerenovuotuose namuose:

Šildymo sistemos modernizavimas: realus pavyzdys

Bendrovės „Nordlita" direktorius Gintaras Prėskienis pasidalijo patirtimi, kaip pertvarkė šildymo sistemą viename daugiabutyje Šiauliuose Klevų g. 13. Bendrovės darbuotojai dalyvavo kompleksiškai atnaujinant visą namą: apšiltintos sienos, sutvarkytas fasadas, suprojektuota ir sumontuota moderni šildymo sistema nuo įvado iki pat radiatorių. Dabar temperatūrą bute galima nustatyti termostatiniais reguliatoriais.

Kaip ir kituose tokio tipo namuose, šiame name buvo vienvamzdė apatinio paskirstymo sistema. Šildymo prietaisai - senieji tipiniai plieniniai štampuoti radiatoriai. Šiame 30 butų name keturi darbininkai darbus atliko per dvi savaites. Darbus paspartino naudota presuojamųjų vamzdžių sistema.

Pasirinkus šią pakankamai švarią technologiją nenukentėjo kambarių apdaila-visi darbai vyko be atliekų, purvo, triukšmo. To negalima pasakyti apie jau pasenusias vamzdžių jungimo technologijas suvirinant.

Galutinai sutvarkius ir paleidus eksploatacijon šildymo sistemą, buvo nustatyti ši­lumnešio parametrai 80 oC paduodama ir 60 oC temperatūra grįžtamoje atšakoje ir patalpose palaikoma vidutinė temperatūra siekė 20-21 laipsnį šilumos.

Iš atnaujinto šilumos mazgo šiluma keliauja į butus, naujais magistraliniais vamzdynais rūsio palu­bėje, izoliuotais termoizoliaciniais kevalais su aliuminio folija. Šildymo sistemos pagrindinėse atšakose įrengta uždaromoji armatūra. Stovuose įrengta uždaromoji ir balansinė armatūra.

Namo laiptinėse, pirmuose aukštuo­se ir butuose parinkti nauji plieniniai Kermi šoninio prijungimo radiatoriai. Prie radiatorių įrengti termostatiniai ventiliai temperatūrai patalpose reguliuoti. Šiluma laiptinėse reguliuojama su iš­ankstinio nustatymo termostatiniais ventiliais. Šiluma apskaitoma pagal šilumos daliklių metodą.

Suvartotos energijos apskaičiavimui ant kiekvieno šildymo prietaiso, išskyrus laiptines, įrengti dali­kliai - indikatoriai, kurie parodo, kiek šilumos išspinduliavo kiekvienas prietaisas.

Kitos renovacijos priemonės ir jų nauda

Vienas efektyviausių būdų padidinti pastato energinį naudingumą - investuoti į jo apšiltinimą. Šių problemų išvengti padės renovacija, kurios metu apšiltinamos sienos, pašalinami jų konstrukcijos defektai, sutvarkoma nuogrinda. Šių darbų pasirinkimas gali padidinti lauko sienų šiluminę varžą apie 3 kartus. Be to, modernizuojant namą, apšiltinamas ir stogas, ir rūsio perdanga.

Renovacijos metu nesandarūs langai yra pakeičiami į mažesnio šilumos pralaidumo langus. Taip gerokai sumažėja galimybė šalčiui patekti vidun, o šilumai - laukan. Po renovacijos pastato šiluminė varža išauga, anksčiau per namo langus, sienas ir stogą patekdavęs oras, buto vidaus nebepasiekia, tad gryno oro namuose būna mažiau.

Pagal tą pačią programą valstybė remia senų, elevatorinių šilumos punktų pakeitimą į naujus, automatizuotus šilumos punktus arba senų susidėvėjusių automatinių punktų atnaujinimą. Senuose daugiabučiuose esančius elevatorinius šilumos punktus reguliuoti yra sudėtinga, nes šis procesas atliekamas rankiniu būdu.

Atnaujinus šilumos punktą, jis automatiškai reguliuoja į butus perduodamą šilumos kiekį pagal lauko oro temperatūros pokyčius. Pakilus temperatūrai, šildymas išjungiamas, o jai nukritus - įjungiamas. Butų savininkai turi galimybę įsirengti ir individualius šilumos punktus. Tai reiškia, kad gyventojai užsitikrina didžiausią įmanomą nepriklausomybę būsto šildymo atžvilgiu.

Nerenovuotose daugiabučiuose gyvenantys žmonės susiduria su dar viena problema - išsibalansavusia šildymo sistema. Ji lemia perkaitusius vienų ir vėsius kitų butų radiatorius.

Šildymo sistemos reguliavimas ir taupymas

Daliklinėje šildymo sistemoje dalikliai, kartu ir termostatiniai ventiliai (termoreguliatoriai), yra sumontuojami ant visų daugiabučio kambariuose esančių radiatorių. Jais buto gyventojai gali nustatyti į radiatorių patenkančio šildančio vandens kiekį ir tokiu būdu, pagal pageidaujamą kambario temperatūrą ar finansines galimybes, palaikyti pastovią patalpų temperatūrą. Ši priemonė yra ir puikus būdas taupyti.

Pavyzdžiui, temperatūrą galima sumažinti tuose kambariuose, kuriuose praleidžiama mažiau laiko, tai galima daryti ir naktį ar išvykstant iš namų atostogauti. Kolektorinė sistema veikia kiek kitaip, ją dažniausiai renkasi mažesnių daugiabučių gyventojai, nes penkių ar devynių aukštų gyvenamuosiuose namuose ją įrengti yra sudėtinga. Šioje sistemoje visi buto radiatoriai yra sujungiami tarpusavyje į buto atskirą šildymo sistemą.

Valstybės parama ir renovacijos procesas

Lietuvoje daugiabučių renovacijai taikoma valstybės parama, šiuo metu teikiama pagal fiksuoto įkainio kvietimą. Paramos sistema veikia dviem etapais: dalis lėšų skiriama projektui parengti, techninei priežiūrai ir administravimui (išlaidos kompensuojamos priklausomai nuo pastato naudingojo ploto), o kita dalis skiriama rangos darbams - pastato atnaujinimo, apšiltinimo ir inžinerinių sistemų modernizavimo išlaidoms.

Asmenims, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją ir dalyvaujantiems daugiabučio namo renovacijoje, valstybė padengia renovacijos išlaidas.

Kad atnaujintam pastatui būtų suteikta valstybės parama, po renovacijos jis turi pasiekti ne mažesnę kaip B energinio efektyvumo klasę ir ne mažesnį kaip 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų sutaupymą.

Renovacijos procesas prasideda nuo pačių gyventojų sprendimo. Pirmasis žingsnis - butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas, kuriame dauguma turi pritarti dalyvavimui daugiabučių atnaujinimo programoje. Vis dėlto prieš priimant tokį sprendimą būtina išsamiai susipažinti su renovacijos eiga, kvietimo sąlygomis, galimomis paramos priemonėmis ir reikalavimais. Visa svarbiausia informacija pateikiama tinklalapyje modernizuok.apva.lt.

Renovacijos darbai prasideda nuo investicijų plano patvirtinimo, po kurio pasirašoma dvejų metų paramos sutartis. Tačiau praktikoje projektų įgyvendinimas dėl įvairių priežasčių gali užtrukti ir ilgiau - iki trejų metų. Užbaigus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą, butų savininkams išmokama valstybės parama bei pateikiami mokėjimo grafikai.

Gyventojai dar gali pasinaudoti lengvatinės paskolos teikimo sąlygomis, mokėdami fiksuotas 3 proc. metines palūkanas. Paskolos terminas - 20 metų.

Renovacijos įtaka turto vertei

Specialistai pabrėžia, kad daugiabučio renovacija ne tik sumažina šildymo išlaidas, bet ir išaugina paties turto vertę, dėl ko butą tampa lengviau tiek išnuomoti, tiek parduoti už didesnę kainą.

Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vilniaus Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada skaičiuoja, kad Vilniuje renovuoto daugiabučio buto vertė vidutiniškai padidėja apie 10-20 proc., priklausomai nuo renovacijos lygio, apimties ir atliktų darbų kokybės.

M. Čiulada atkreipė dėmesį, kad buto vertė po renovacijos didėja ne tik dėl pagerėjusios pastato techninės būklės, bet ir dėl mažesnių šildymo sąnaudų, geresnio energetinio efektyvumo, atnaujintų inžinerinių sistemų ir estetiškai patrauklesnės aplinkos. Be to, renovuotas namas dažniausiai turi tvarkingesnes bendrąsias erdves, liftus, fasadą, o tai tiesiogiai veikia pirkėjų suvokiamą vertę.

Pasak „Ober-Haus“ atstovo, dar vienas itin svarbus aspektas - likvidumas. Renovacijos metu atnaujintas būstas rinkoje yra žymiai patrauklesnis: tokie butai parduodami greičiau, su mažesnėmis derybomis ir dažnai už aukštesnę kainą: „Tai - ypač aktualu Vilniuje, kur pirkėjai vis dažniau renkasi ekonomiškai efektyvius būstus.“

Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės taikant įprastinės bei tvarios skydinės renovacijos technologijas galioja iki 2026 m. balandžio 1 dienos.

tags: #daugiabucio #renovacija #sildymo #sistemos #renovacija