Daugiabučio namo cokolio šiltinimas: kaip tai padaryti teisingai?

Per neapšiltintas daugiabučio pamatų konstrukcijas prarandama pastato šiluma. Didžiausia grėsmė pamatams - drėgmės ir šalčio duetas. Pamatus nuolatos veikia grunto drėgmė, kuri įsiskverbia į pamatus, rūdyja pamatų armatūra, žiemos metu dėl besiplečiančio vandens poveikio yra ardomas betonas.

Pastatų stebėjimai rodo, kad viena jautriausių ir greičiausiai pažeidžiamų eksploatacijos metu pastato dalių yra cokoliai, t.y. antžeminė pamato dalis kartu su apšiltinimu ir apdaila. Pažeidžiamumo priežasčių yra pakankamai daug ir įvairių. Didžiausią įtaką cokolių pažeidžiamumui turi nuogrinda ir prastas drenažinis grunto sluoksnis.

Cokolis - architektūrinė ir konstrukcinė viršutinė pamato dalis, sujungta su išorine siena. Nuogrinda - tai pastato perimetru prie pamato suformuotas pakilimas su nuolydžiu nuo sienų. Nuogrindos funkcija - apsaugoti pamatus ir cokolį nuo vandens ir ilgalaikės drėgmės poveikio.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisingai apšiltinti daugiabučio namo cokolį, kokias medžiagas pasirinkti ir kaip įrengti nuogrindas, kad pastatas būtų apsaugotas nuo neigiamo aplinkos poveikio.

Kodėl svarbu apšiltinti daugiabučio namo cokolį?

• Sumažinami šilumos nuostoliai per pamatus.
• Apsaugoma pamatų armatūra nuo rūdijimo.
• Apsaugomas betonas nuo ardymo dėl besiplečiančio vandens poveikio.
• Prailginamas pastato eksploatacijos laikas.

Cokolio apšiltinimo medžiagos

Renkantis apšiltinimo medžiagas dažniausiai susiduriame su polistireninio putplasčio EPS ir ekstruzinio polistireninio putplasčio XPS pasiūla. Šios pamatų apšiltinimo medžiagos Lietuvoje - populiariausios. Palyginus su EPS (Expanded Polystyrene) plokštėmis ekstruzinio polistireninio putplasčio plokštės pasižymi geresnėmis mechaninio atsparumo savybėmis bei atsparumu drėgmei.

XPS plokščių savybės priklauso nuo jų porų struktūros, kuri yra vientisa ir uždara, ji visiškai skiriasi nuo putų polistirolo (EPS) porų struktūros. XPS gamybos metu plokščių paviršiuje yra suformuojamas vientisas polistireno paviršinis sluoksnis - plėvelė.

Suomijos įmonė „Finnfoam“ gamina renovacijai tinkamiausias ekstruzinio polistireninio putplasčio plokštes FL-300. Jos praktiškai neįgeria drėgmės panardinus po vandeniu (<0,7%) ar difuzijos būdu (<1%), atsparios sušalimo-atšilimo ciklams (<1% įgėrimas po 300 ciklų) ir ilgalaikėms grunto apkrovoms (>130 kPa/m2), ilgaamžės - tarnaus daugiau kaip 50 metų.

Ekstruzinis polistireninis putplastis Finnfoam FL-300 rekomenduojamas renovuojamų daugiabučių pamatų šiltinimui. Nuotr. FL-300 šilumos izoliacinės savybės nekinta visu tarnavimo laikotarpiu, nes plokštės atsparios aplinkos poveikiui netgi sudėtingomis sąlygomis - potvynio metu ar sumažėjus drenažo sistemos efektyvumui.

Į vientisą ir uždarą šių plokščių porų struktūrą negali įsiskverbti augalų šaknys, vanduo, gruntas ir kitos medžiagos. Plokščių paviršius labai lygus, todėl klijuojant prie pamato ar dengiant tinku rekomenduojama jį pašiaušti arba rinktis plokštes su rifliuotu paviršiumi (XX), kuris pagerina sukibimą su klijais ar tinku.

„Savo darbe „Finnfoam“ ekstruzinio polistireno plokštes vertiname dėl kelių dalykų: visų pirma, tai laiko patikrintos ir atšiauriame šiaurietiškame klimate išbandytos medžiagos, tad šių įrodymų užtenka, kad drąsiai naudotume jas ir Lietuvoje apšiltinant naujus ar renovuojamus pamatus. Taip pat su „Finnfoam“ ektruziniu polistirenu dirbame dėl puikių šios medžiagos techninių parametrų: kadangi pamatai yra tokia jautri namo vieta, kur nuolat veikia drėgmė, tad labai svarbu, jog vandens įgeriamumo šiose plokštėse visai nėra.

Kai pastate yra rūsys, kurio perdanga nepakankamai apšiltinta (taip dažniausiai būna eksploatuojamuose senuose pastatuose), cokolius rekomenduojama šiltinti per visą jų aukštį ir iki neužšąlančio grunto, t.y. 1,2 m žemiau grunto paviršiaus.

Polistireninis putplastis - uždarų porų akytojo plastiko termoizoliacinė medžiaga, gaunama išpučiant žaliavines granules. Baltasis putplastis - statybose jau išbandyta ir pamėgta medžiaga pasižyminti geru kainos ir efektyvumo santykiu. O štai dėl neoporo kartais suabejojama - jis brangesnis ir, kaip kai kas sako, dėl temperatūros poveikio keičia matmenis.

Polistireniniame putplastyje iš neoporo šiluminį spinduliavimą panaikina infraraudonieji absorberiai ir reflektoriai (šiems tikslams naudojamas grafitas), todėl geresnis neoporo izoliacinis poveikis pasiekiamas jau nedidelio tankio ribose. Šie priedai lemia pilkšvą neoporo spalvą.

Medžiagos termoizoliacines savybes nusako šilumos laidumo koeficientas λ. Kuo šilumos laidumas mažesnis, tuo geresnė termoizoliacinė medžiaga. Polistireninio putplasčio gaminiams paprastai būdingas 0,033-0,045 W/(m ·K) deklaruojamasis šilumos laidumo koeficientas.

Neoporo termoizoliacinės savybės yra 20 proc. geresnės nei tokio pat tankio paprasto baltojo putplasčio. Dėl šios priežasties atitinkamai apie 20 proc. mažėja šiltinimo sluoksnis.

Formuoto putplasčio plokštės atsparesnės gniuždymui, lenkimui atplėšimui, mažesnis jų vandens įgeriamumas. Dėl rifliuoto paviršiaus Šillfoam gaminus kai kuriose fasado vietose galima klijuoti prie sienos be papildomų smeigių.

Tad naudojant šiltinimui neoporą arba dar geresnių savybių formuotą neoporą, tiek medžiagų, tiek darbo sąnaudos skirtingos, skirtingas ir rezultatas. Daugelis argumentuotų, jog geresnių savybių medžiagos brangesnės. Tai tiesa, tačiau argi renovacija vienadienė, ar ja siekiama ne ilgalaikio efekto ir komforto?

Kiekvienu atveju šiltinamojo sluoksnio storis skaičiuojamas atsižvelgiant į esamų sienų šiluminę varžą ir reikalingą pasiekti šiluminę varžą arba šilumos perdavimo koeficientą.

Šiltinimo plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos specialiais klijais. Klijai ištisine linija tepami plokščių perimetru ir dar mažiausiai dvejose plokščių vidurinės dalies vietose. Klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. šiltinimo plokštės ploto. Plokštės prie sienos turi būti prigludusios visu plotu, neturi likti tuščių tarpų. Jeigu sienos itin nelygios, prieš šiltinimo darbus jas būtina išlyginti, užtaisyti plyšius.

Pagal darbo projekte nurodytą schemą priklijuotos plokštės po 2-4 parų tvirtinamos smeigėmis. Jeigu fasadas bus tinkuojamas, smeigių galvutės turi būti įgilintos ir būtinai uždengtos putplasčio dangteliais („tabletėmis“), kad nesimatytų per ploną tinko sluoksnį.

Taigi, pasirinkus efektyvią šiltinimo medžiagą ne tik plonėja jos sluoksnis ir mažėja darbo sąnaudos, bet ir tausojama gamta, ateities kartoms paliekama švaresnė aplinka. Polistireninis putplastis yra perdirbamas ir naudojamas kaip antrinė žaliava. Europos EPS gamintojai yra įsipareigoję iki 2025 metų perdirbti 46 proc. EPS atliekų.

Cokolio hidroizoliacija

Dar viena problema - pažeista rūsio sienų vertikali hidroizoliacija. Beje, ankstesniais laikais ji ir nebuvo labai kokybiška. Taigi - apšiltinant pamatus bei rūsio sienas, svarbu šias dvi problemas išspręsti - iš plyšių reikia pašalinti teršalus, užsandarinti, o po to atnaujinti hidroizoliaciją“, - svarbiausius darbus šiltinant cokolius ir rūsio sienas įvardija mokslininkas.

Paprastai pastatų pamatai ir rūsio sienos būna iš gelžbetonio arba betono. Teoriškai, jiems turėjo būti naudojamos tik geriausios medžiagos, nes pamatai turi tarnauti ilgiausiai. Juokaujama, kad iš viso namo pamatai turi susidėvėti patys paskutiniai. Jų „gyvavimo“ laikas siekia maždaug šimtą - pusantro šimto metų. Tačiau ne paslaptis - ne visiems pamatams buvo naudojamos itin kokybiškos medžiagos, todėl dar labiau išauga pamatų priežiūros svarba. O pasirūpinti pamatais ir rūsio sienomis pirmiausia padeda cokolio tinkamas apšiltinimas ir kokybiškos nuogrindos įrengimas.

Gruntą rekomenduojama dengti ASOL-FE gruntu, atskiestu vandeniu santykiu 1:5. Po grunto išdžiūvimo dengiama bituminė hidroizoliacija COMBIDIC-2K-Classic.

Cokolio hidroizoliavimui idealiai tinka naujausios technologijos „SCHOMBURG GmbH & Co KG" cementinė AQUAFIN RB400 hidroizoliacija. Tai elastinga dviejų kompnentų hidroizoliacija, ją galima tepti esant žemai temperatūrai, labai maža išeiga: tik 2,4 kg/kv.m dengiant du kartus. Ši hidroizoliacija gali būti tepama arba purškiama, ji atspari druskoms, sulfatams, šalčiui, UV spinduliams ir senėjimui, yra plastiška ir padengia nedidelius įtrūkimus. Dengiama 2-4 mm sluoksniais ir gali būti lyginama 45 minutes. Laboratorijoje nustatyta, kad per 24 valandas išdžiūsta net esant 4 °C temperatūrai ir 90 proc. santykinei drėgmei.

Cokolio apdaila

Cokolį galima apdailinti naudojant apdailos plyteles, tinką arba apdailos plokštes, priklausomai nuo to, kokį fasadą - vėdinamą ar tinkuojamą, pasirinko daugiabutis.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ypatingai svarbu laikytis darbų technologijos reikalavimų. Pavyzdžiui, tinko arba apdailos plytelių negalima dėti esant žemai oro temperatūrai, nes tada apdaila pradeda trūkinėti ir ilgainiui tampa labai lengvai pažeidžiama“, - pabrėžia pašnekovas.

Nuogrindos įrengimas

Retai girdimas žodis „nuogrinda“ - tai pastato dalis, skirta apsaugoti cokolį, pamatus ir rūsio sienas nuo drėgmės, organinių teršalų bei augmenijos. Paprastai nuogrindos būna dviejų tipų - uždaros ir atviros.

Kaip pastebi dr. Česlovas Ignatavičius, kokybiškai įrengta nuogrinda - itin svarbi mūsų klimatinėms sąlygoms, nes apsaugo pamatus ir cokolio apdailą nuo vandens, sniego ir drėgmės, kurios Lietuvoje tikrai netrūksta.

Prie cokolių su blogai įrengtomis nuogrindomis kaupiasi vanduo, teršalai, sniegas. Tai reiškia, kad tokiu būdu vanduo smelkiasi į pamatus, rūsio sienas ir net - pirmo aukšto grindų konstrukcijas. Laikui bėgant šis vanduo migruoja aukštyn ir pradeda ardyti sienas net iš vidaus.

Jis pastebi, kad efektyviausias būdas užkirsti kelią tokioms bėdoms - kokybiškos, atviros, vėdinamos, drenuojamos nuogrindos įrengimas.

Žinomas mokslininkas atkreipia dėmesį, kad anksčiau buvo populiarios uždaros betoninės nuogrindos, kurios iš tikrųjų gali sukelti daug problemų.

Pavyzdžiui, jeigu darant tokią nuogrindą ant blogai sutankinto grunto pamatų buvo uždėtos šaligatvio plytelės arba betonas, laikui bėgant ši konstrukcija nusėda ir nuogrinda, užuot leidusi vandeniui bei teršalams pasišalinti, pradeda juos kaupti. O tai dar labiau pagreitina pamatų, rūsio ir jų apdailos ardymą.

Blogai įrengtos uždaros nuogrindos neigiamą poveikį galima pastebėti ne tik po daugelio metų, bet ir iškart - net po mėnesio, pavyzdžiui, kai cokolis pradeda samanoti. Apskritai, nelabai sėkmingas ir visas tokios nuogrindos principas.

Kur kas pažangesnis sprendimas - atvira ir vėdinama nuogrinda, padaryta iš akmenų, kurie leidžia vandeniui laisvai ištekėti į drenažą. Tačiau ir šio tipo nuogrindos įrengimui reikia skirti nemažai dėmesio.

Kokybiškai įrengta, vėdinama, atvira nuogrinda gali tarnauti dešimtmečiais - tai reiškia, kad cokolis visą laiką išlieka švarus, nedėmėtas. Bet ją įrengiant svarbu kruopščiai laikytis rekomendacijų.

Pavyzdžiui, nustatyta, kad tokiai nuogrindai geriausiai tinka 30-60 mm skersmens akmenys, kurie turėtų būti dedami ne ant dirvožemio, o ant žvyro. Be to, rekomenduojamas akmenų sluoksnio storis - 25 cm. Kai kada tenka matyti, kaip atviras nuogrindas įrengiamos naudojant ne akmenis, bet skaldą. Tačiau aš šios medžiagos tikrai nerekomenduočiau - ant jos užsilaiko organiniai teršalai ir greičiau veisiasi įvairūs mikroorganizmai.

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrintai pateikiama informacija apie atvirų ir uždarų nuogrindų skirtumus.

Štai keletas patarimų, kaip apšiltinti cokolį, kad jis būtų atsparus drėgmei, šalčiui, teršalams ir smūgiams:

• Šiltinant cokolį, šis darbas turėtų būti atliktas itin kokybiškai ir turint omenyje cokolio specifiką - tai, kad jis prie pat žemės ir jam tenka daugiau aplinkos poveikio, nei, pavyzdžiui, sienoms.
• Jeigu cokolis apšiltintas nekokybiškai, per jį šaltis pereina į pirmo aukšto grindų konstrukcijas ir kampus. Kadangi taip susidaro šilumos tilteliai, prie grindų apvadų gali susidaryti drėgmės kondensatas ir net šerkšnas, veistis pelėsiniai grybai.
• Be to, drėgmė užšąla, plečiasi ir pradeda ardyti pačius pamatus bei jų apdailą. Tam, kad būtų galima išvengti tokių nemalonumų, prieš šiltinant cokolį svarbu įsidėmėti, jog jo šiltinimo sistema, izoliacija turi būti mechaniškai tvirtesnė, nes cokolis labiausiai veikiamas ne tik drėgmės, bet ir įvairių fizinių poveikių: visai šalia žaidžia vaikai, statomos transporto priemonės, barstoma druska, vaikšto šunys ir t. t.
• Be to, apšiltinimo sistema turi būti ne tik atspari šalčiui, bet tvirtai, patikimai įrengta. Ją įrengiant labai svarbus sąžiningas rangovo darbas.

tags: #daugiabucio #renovacijos #cokolio #siltinimas