Daugelis protingų ir gilių žmonių mieliau renkasi ribotą bendravimo ratą arba net visiškai pasitraukia. Anksčiau manėme, kad kuo daugiau draugų, tuo geriau. Tai gali atrodyti keista, tačiau iš tiesų tam yra logiškų, moksliškai patvirtintų priežasčių.
Kodėl protingi žmonės paprastai turi mažai draugų?
- Intelektualai kitaip vertina socialinius ryšius. Aukšto intelekto žmonės dažniau orientuojasi į gilumą, o ne į skaičius. Jų nedomina paviršutiniškos pažintys ar draugystė dėl kompanijos. Jiems svarbu turėti žmonių, kurie supranta jų pasaulėžiūrą ir su kuriais galima kalbėtis sudėtingomis temomis.
- Jiems patogu būti vieniems. Protingi žmonės nebijo vienatvės, priešingai, gana dažnai jiems jos reikia. Vienatvė jiems padeda suvokti informaciją, persikrauti ir kurti. Nors kiti siekia nuolatinių socialinių kontaktų, intelektualai pirmenybę teikia savo vidiniam pasauliui.
- Bendravimas su visuomene atima daug energijos. Bendravimas yra daug energijos reikalaujantis procesas, ypač tiems, kurie giliai analizuoja kiekvieną situaciją, žodį, intonaciją. Štai kodėl protingi žmonės dažnai vengia daug bendrauti, kad neperkrautų psichikos.
- Jie vertina turinį. Intelektualams neįdomūs jokie pokalbiai apie nieką. Jei bendravime nėra pakankamai gilumo ir prasmės, jie praranda susidomėjimą. Dėl to daugelis pažinčių tiesiog nevirsta tikra draugyste.
- Intelektualai mąsto kitaip, tai sukuria distanciją. Intelektualūs žmonės gali jaustis nepatogiai įprastame bendravimo rate. Jų idėjos, apmąstymų temos ar humoro jausmas ne visada aiškūs kitiems. Dėl to jie dažnai patiria emocinį atstumą, net ir kompanijoje.
- Jiems mažiau reikia socialinio pritarimo. Daugelis ieško draugų, kad patvirtintų savo vertę ir nesijaustų vieniši. Protingi asmenys paprastai turi stabilią savivertę ir nereikalauja išorinio pritarimo, o tai taip pat sumažina socialinių kontaktų skaičių.
Protas netrukdo draugystei, bet keičia jos formą. Intelektualams svarbi ne kiekybė, o santykių kokybė. Dažnai vienas tikrai artimas žmogus jiems yra vertingesnis už tuziną pažįstamų.
Turtingųjų įpročiai
Turtingi žmonės visada nusistato sau aiškius tikslus, kurių intensyviai siekia. Jie taip pat nusistato tikslą būti turtingais ir tikslingai bei motyvuotai juda link jo. Turtingi žmonės numato sau daug ambicingų uždavinių, tačiau jie visi būna sutelkti į vieną pagrindinį tikslą. Jie sutelkia visus savo veiksmus ir pastangas, kad jį pasiektų, ko nedaro paprasti, vidutiniškai gyvenantys žmonės.
Turtuoliai nuolat galvoja apie tai, kiek uždirba per valandą, todėl kiekvieną kartą, kai jie leidžia laiką veltui, susimąsto apie kiekvieną akimirką prarandamus pinigus. Nenuostabu, kad dauguma turtingų žmonių itin mažai laiko praleidžia socialiniuose tinkluose ar žiūrėdami televizorių, nes jie nenori švaistyti veltui nė vienos savo gyvenimo minutės.
Be žmonių, kurie iš ko nors paveldėjo didelius turtus, nerasite nė vieno turtuolio, kuriam pinigai būtų nukritę iš dangaus be sunkaus darbo. Jie nuolat ir daug dirba, todėl visada juda į priekį. Kuo daugiau žinote ir išmanote - tuo daugiau uždirbate. Turtuoliai nuolat mokosi, ugdo naujus įgūdžius ir semiasi patirties kiekvieną dieną. Žinių gausa tolygi žmogaus įvertinimui, jo atlyginimo dydžiui.
Turtingi žmonės neturi vargingai gyvenančių draugų, todėl yra posakis: „Pasakyk, kas tavo draugai, o aš pasakysiu, kas tu esi“. Kuo ilgiau bendrausite su turtuoliais ar potencialiai turtingais žmonėmis, tuo didesnė tikimybė, kad įsisuksite į tokių žmonių ratą ir pats tapsite tokiu pačiu.
Turtingi žmonės nepasiduoda, jeigu nesiseka. 90 proc. turtuolių nepavyko įgyvendinti savo pirmojo „praturtėjimo plano“, tačiau jie nenuleido rankų ir bandė dar ir dar kartą. Turtuoliai nebijo rizikuoti, bet jų rizika visada būna apgalvota. Dauguma turtingų žmonių yra filantropai - jie aukoja vargstantiems ir jų dosnumas sugrįžta jiems keliariopai.
Sėkmė atėmė draugus?
Ne vienas daug pasiekęs žmogus yra prasitaręs: „Sėkmė iš manęs atėmė draugus“. Taigi su labai svarbiais mums gyvenime žmonėmis - draugais - atsisveikinti tenka ne tik tada, kai jie iškeliauja Anapilin. Labai dažnai draugus išskiria vieno iš jų labai pagerėjusi finansinė padėtis, sėkmingesnė karjera, pasikeitęs socialinis statusas ar nauji interesai.
Tačiau verslininkas pripažįsta, kad vieno iš draugų aiškiai pagerėjusi turtinė padėtis - labai stiprus neigiamą įtaką draugystei darantis psichologinis veiksnys.
Su kitu draugu dėl skirtingų finansinių galimybių „Verslo klasės” pašnekovas prisipažįsta taip pat patyręs nemalonumų. Jis sako: „Lipdamas gyvenimo, karjeros laipteliais susiduri su naujais žmonėmis. Jų sutinki pobūviuose, klubuose, teniso aikštelėse. Tai žmonės, kurie turi tas pačias finansines galimybes, tačiau, kas yra svarbiausia ir liūdniausia - jie neturi bendros praeities, kurią turime su savo vaikystės draugais. Todėl labai liūdna ir gaila. Būtų gerai ir labai norėtųsi, kad ir draugystė tęstųsi, ir galimybės būtų tos pačios. Turtingi žmonės savo turtą dažniausiai priima kaip normą, tačiau tie žmonės, kurie neužsidirba pakankamai lėšų, per daug sureikšmina pinigus ir patys lyg ima kasti duobę tarp draugų. Labai rekomenduočiau dėl draugystės to nedaryti.“
Emigracija, p. Algimanto įsitikinimu, daug mažiau pakenkia draugystei negu skirtingi piniginiai ištekliai ir karjeros šuoliai.
Kaip išlaikyti santykius, kurie mus anksčiau džiugino?
Jei pasikeitusi finansinė padėtis pakeitė santykius su vienu mano artimu draugu, tai pirmiausia klausčiau savęs, kodėl taip atsitiko, kiek tai susiję su manimi ir kiek su kitu žmogumi, mano artimu draugu, kuris galbūt nebegali pakęsti to, kad mes atsidūrėme ant skirtingų visuomenės laiptelių. Pirmiausia būtina pamėginti atsakyti į šį klausimą. Visada verta pradėti ieškoti priežasčių savyje.
Vis dėlto abu su mediku pripažįstame, kad santykiai priklauso nuo dviejų žmonių, kurie draugauja, o ne nuo vieno. Jei matyčiau, kad mano draugas negali pakelti mano sėkmės, mano pasikeitusios padėties, stengčiausi su juo kalbėtis. Vertėtų išsiaiškinti ir kartu ieškoti priežasčių, kodėl draugystė irsta, kodėl tolstama. Jei norime ką nors pakeisti, privalome tai daryti. Pirmiausia, kaip ir visais kebliais atvejais, būtina kalbėtis. Jei nesikalbame, esame pilni neaiškių lūkesčių, fantazijų, ką nors įsivaizduojame, ir ta vidinė realybė dažnai visai neatitinka išorinės realybės arba kito žmogaus vidinės realybės. Kol nesikalbame, negalime išsiaiškinti tikrosios priežasties, jaučiamės įsižeidę dėl pašlijusių santykių.
Jei draugai nutolo dėl to, kad vienas jų atsistojo ant aukštesnio visuomenės laiptelio, tapo turtingesnis, sulaukė didesnės sėkmės, tai pakviesdamas draugą ir sumokėdamas už kelionę dar labiau pabrėžė skirtumus ir išryškino tas priežastis, dėl kurių draugystė trūkinėjo. Toks kelias - kelias į niekur. Tuomet santykiai galutinai griūva. Geras noras tapo dar didesniu skirtumų pabrėžimu. Pasak jo, tokiais atvejais galbūt vertėtų rasti tokių bendravimo ir bendro poilsio formų, kurioms reikėtų mažiau pinigų. Reikėtų prisitaikyti prie draugo su kuklesnėmis pajamomis, poilsiauti ten, kur jis išgali. Galima susitikti namie, kavinėje, parke, kur netektų pabrėžti žmones skiriančių dalykų.
Neišvengiamą atotrūkį galima prognozuoti ir tiems draugams, kurių interesai ėmė pernelyg skirtis. Jeigu draugų interesai nebesutampa, anksčiau ar vėliau tokie santykiai vis tiek žlugs, nes vieną dieną buvę artimi žmonės paprasčiausiai nebeturės apie ką kalbėtis. Todėl tokiais atvejais galbūt neverta dėti daugybės pastangų ir mėginti išsaugoti praeities draugo, jeigu su juo nebėra apie ką kalbėtis, nebent apie praeitį. Iš tiesų toks žmogus jau nebe draugas, o tarsi guma, traukianti atgal.
Ar būna amžina draugystė?
Nereikia susikurti iliuzijų, kad su kuo nors būsite draugai visą gyvenimą. Kai buvome vaikai, mus siejo vieni interesai, vėliau interesai gali radikaliai skirtis. Kartais esti taip, kad kas nors mus vaikystėje siejo, pavyzdžiui, koks nors pomėgis, ir jis mus jungia iki šiol. Tokia draugystė gali tęstis ir suaugus, jei tuo ir toliau domisi abu žmonės. Tačiau, kad draugystė nuo vaikystės tęstųsi iki mirties, savo praktikoje nesu su tokiu dalyku susidūręs. Taip, būna atvejų, kai bendraujama su kai kuriais klasės draugais, bet tai nėra pagrindiniai suaugusio žmogaus draugai. Dirbtinai nereikėtų palaikyti mokyklinių draugysčių, jei bendrumo beveik nelikę. Vienų draugų vietą užima kiti. Tai natūralu. Nauji santykiai mums padeda tobulėti, o senieji kartais tik traukia lyg liūnas atgal į praeitį.
Visų trokštamų savybių vienas žmogus negali turėti. Ko gero, turite draugų, su kuriais labai atvirai kalbatės apie asmeninius išgyvenimus, su kitais draugais artina bendras hobis, atsiranda draugų, su kuriais suartėjama per kitus šeimos narius, labai dažnai per vaikus. Draugų gali būti daug ir su kiekvienu jų mus gali sieti vis kitas bendras dalykas. Žmones, su kuriais bendraudami patiriame pasitenkinimą, jaučiamės saugūs, nepatiriame diskomforto, galime vadinti tikrais draugais. Tačiau, jei draugais vadinami žmonės jumis naudojasi, jei nesijaučiate šalia jų gerai, tokių žmonių negalima vadinti draugais. Su draugais turite jaustis saugiai, su jais turi būti gera. Draugaujant ne susitikimų dažnis, ne buvimas susiėmus už rankų yra esminis dalykas, o sugebėjimas išlaikyti draugą savo viduje.
Kaip susirasti draugų?
Jeigu jumis negalima pasitikėti, susirasti draugų bus labai sudėtinga. Svarbiausia pamoka, kurią privalote išmokti - niekada neatskleiskite jums patikėtų paslapčių ar pikantiškų detalių. Jeigu žmogus jums kai ką atskleidžia, tai reiškia, kad jis jumis pasitiki, vertina jūsų nuomonę ir nebijo, kad jūs sužinosite kad ir mažytę jų paslaptį. Tačiau vos tai išplepėjus kitiems visas pasitikėjimas subliukš ir kelias artimesnei draugystei bus užkirstas.
Labai svarbu draugą palaikyti visais atvejais. Visada, kai mūsų gyvenimą užgriūna bėdos, tikimės, kad šalia bus draugas, kuris kuo nors padės ar bent jau išklausys. Tačiau tokių draugų tikrai niekada neturėsite, jeigu patys vos iškilus problemoms nersite į krūmus ir draugą su savo bėdomis paliksite vieną. Rodykite savo draugams, kad juos mylite ir gerbiate, kad jums jie yra svarbūs ir jų problemos jums rūpi.
Bendravimas yra nuostabus būdas rasti naujų draugų ir sustiprinti ryšį su esamais. Kai kas nors jus pakviečia kur nors nueiti, išnaudokite šią galimybę be jokių išsisukinėjimų (nebent yra rimta priežastis - tada derėtų padėkoti draugui už kvietimą ir pasiūlyti kitą laiką susitikimui).
Stenkitės būti pozityvesni ir nesiskųskite dėl bet kokio mažmožio. Kaip dažnai bendraujate su žmonėmis? Jei kiti žmonės (pažįstami ar nepažįstami) bando užmegzti su jumis pokalbį, tai pasistenkite savo elgesiu jų neatstumti. Paprastai jeigu visą laiką tylite, tai kiti žmonės mano, kad jie jums nepatinka, yra nuobodūs ir neįdomus, taigi jie nesiryžta žengti pirmo žingsnio ir jus užkalbinti. Stenkitės būti šiek tiek kalbesni ir bent jau mimikomis, keliais žodeliais įsiterpkite į pokalbį.
Labai dažnai iš artimų bičiulių tikimės per daug, keliame jiems per didelius reikalavimus, o kai mūsų lūkesčiai lieka nepateisinti, dažniausiai nusiviliame. Svarbu prisiminti, kad mūsų draugai - tiesiog žmonės, taigi normalu, kad jie kartais klysta. Jeigu taip nutinka, nepulkite kaltinti draugo ir jo išsižadėti. Jeigu jis jus dėl ko nors nuvylė, tai taip ir pasakykite, paaiškinkite, kaip ir kodėl taip jaučiatės.