Daugiabučio Sienų Remonto Rangovo Pasirinkimo Kriterijai

Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Kol kas Lietuvoje atliekama tik 2 proc. statybos darbų, susijusių su renovacija.

Europos Sąjungos tikslas yra, kad renovacija ES šalyse sudarytų 30 proc. statybinės rangos darbų apimties, nes tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse dar labai daug energiškai neefektyvių pastatų. Naujos Vyriausybės programoje numatyta remti ES inicijuojamą renovacijos bangą ir pasiekti 1000 namų renovavimo spartą per metus.

Daugiabučio modernizavimą gali organizuoti gyventojų bendrija arba savivaldybės įmonė. Pirmuoju atveju to imasi gyventojų pasirinktas administratorius ar bendrijos pirmininkas ir paprastai tai yra efektyviau. Kaip rodo praktika, toks žmogus paprastai būna neabejingas renovacijos procesui, domisi ir kontroliuoja visus etapus. Geriausia, jei tai yra inžinerinį išsilavinimą turintis žmogus, tačiau, net jei tai ir humanitaras, bet sugebantis įsigilinti į statybos ir inžinerijos specifiką, irgi gerai.

Didelė kliūtis namų modernizavimui anksčiau būdavo ta, kad gyventojai patys turėdavę mokėti projekto adminstratoriui arba jis turėdavęs dirbti veltui. Dabar daugiabučio namo modernizavimo administratoriaus darbą apmoka valstybė. Neseniai padidintas valstybės paramos tarifas - C ir B energinės klasės siekiančių namų renovacijos projektų administratorių apmokėjimo tarifas yra 3,5 Eur/kv.m, A klasių siekiantiems projektams - 4,5 Eur/kv.m per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį. 20 proc. šios sumos mokama įsigijus statybos rangos darbus, 60 proc. - projekto įgyvendinimo metu ir 20 proc.

Valstybė 100 proc. apmoka energinio sertifikato parengimą prieš renovaciją ir po jos, investicijų plano, techninio darbo projekto ir jo ekspertizės kaštus. Taip pat 100 proc. Kita valstybės parama daugiabučiams modernizuoti siekia 30 proc. namo energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, ji suteikiama įgyvendinus projektą. Papildomai dar 10 proc.

Gyventojams reiktų žinoti, kad, priklausomai nuo namo būklės ir statuso, gali atsirasti papildomų išlaidų. Daugiabučio modernizavimo procesas prasideda nuo visuotinio butų savininkų susirinkimo organizavimo fiziniu arba nuotoliniu būdu. Jį gali organizuoti bendrijos valdyba arba namo administratorius. Už renovaciją turi pasisakyti dauguma butų savininkų, t.y., 50 proc. + 1 (vienas butas turi vieną balsą).

Daugiabučio modernizavimo administratorius konkurso būdu atrenka investicinio plano rengėją. Investicinio plano rengėjas parengia du modernizavimo priemonių variantus su skirtingomis medžiagomis ir sprendimais, paprastai ir skirtinga kaina. Šiame etape prasideda techninių sprendimų, kurie turės įtakos modernizavimo kokybei, priėmimas. Todėl labai svarbu, kad administratorius išnagrinėtų siūlomas priemones, patikrintų, ar jos siejamos su kitais sprendimais.

Pavyzdžiui, jei apšiltinamos sienos, turi būti sprendžiamas šildymo sistemos subalansavimas, vėdinimo klausimas. Investicijų plane nurodoma, kokią energijos efektyvumo klasė bus pasiekta pasirinkus vieną ar kitą variantą, taip pat numatoma modernizavimo kaina kvadratiniam buto metrui, finansavimo planas. Visų sprendimų rezultatus, pasitelkęs specialistus, gyventojams turėtų paaiškinti projekto administratorius. Gavęs gyventojų pritarimą projekto administratorius kreipiasi į Būsto energijos taupymo agentūrą, jei projektas patvirtinamas - į kreditavimo įstaigą.

Investicijų plane numatomos visos priemonės, kurias privalės įgyvendinti statybos darbų rangovas. Senų daugiabučių stogai nėra apšiltinti, jie nesandarūs, todėl beveik visuose investicijų planuose numatomas stogo šiltinimas, nauja stogo danga, naujų vėdinimo kaminėlių, lietaus nuvedimo sistemos įrengimas.

Nors investicijų plane nurodomos medžiagos, žinotina, kad labai svarbu, jog rangovas pasirinktų ne atskiras medžiagas, o vieną ir gamintojų siūlomų sistemų. Termoizoliacinių medžiagų gamintojai turi patikrintas sistemas, kurios pritaikytos būtent renovuojamiems plokštiems stogams. Tai reiškia, kad sistemoje numatyti visi reikalingi sluoksniai, plėvelės, nuolydžio formavimo būdai, lietaus nuvedimas ir kitos priemonės. Be to, sistemų gamintojai turi parengę darbų atlikimo technologijas, sistemos yra sertifikuotos ir tai garantuoja gerą rezultatą.

Dažniausiai viename iš investicijų plano variantų būna parinktas apšiltinimas putplasčiu, kitame - mineraline vata. Taip pat ir skirtingi fasadų apdailos būdai - tinkuojamas arba vėdinamas fasadas. Ir vienas ir kitas šiltinimo bei apdailos būdas turi privalumų ir trūkumų, kokį pasirinkti - gyventojų apsisprendimo reikalas. Tačiau tinkamam apsisprendimui reikia šiek tiek žinių ir situacijos įvertinimo.

Pavyzdžiui, jei namas yra triukšmingoje gatvėje, vertą jį šiltinti akmens vata, nes ši medžiaga gerai izoliuoja garsą. Rinktis vėdinamo fasado sistemą ar nevėdinamo, daug priklauso nuo esamų sienų būklės. Jei jos labai nelygios, gelbėja nevėdinamo fasado sistema. Niuansų daug, todėl reikia atsižvelgti į situaciją ir nepasiduoti gražbyliavimams.

Kuo daugiau klausimų gyventojai užduoda investicijų plano rengėjui, administratoriui, kuo daugiau gauna argumentuotų atsakymų, tuo racionalesnis bus pasirinkimas. Šiame etape pirmoje vietoje turėtų būti renovacijos rezultatas, bet ne kaina.

Viešojoje erdvėje yra daug neigiamų atsiliepimų apie modernizavimo naudą vien dėl to, kad juose neįrengiama vėdinimo sistema ir butuose atsiranda pelėsis. Gyventojai to nežinodami kaltina visas modernizavimo priemones. Atnaujinant daugiabutį rekomenduojama, kad būtų išvalyti vėdinimo kanalai, pakeistos vėdinimo grotelės, vėdinimo kanalų išvadai būtų virš stogo reikiamame, ne mažesniame kaip 0,4 m aukštyje. Tačiau tai tik esamos vėdinimo sistemos gerinimas.

Paprastesnis ir efektyvesnis vėdinimo sistemos variantas daugiabutyje (arba atskiroje laiptinėje) yra įsirengti vieną siurblį, kuris trauktų orą iš visų butų ir centralizuotai jį pašalintų. Sprendimų yra daug, suprantama, jie kainuoja.

Jeigu langai keičiami šiltinant sienas, atsiranda galimybė juos suomontuoti šiltinimo sluoksnyje. Tai taupo šilumą, pagerina fasadų išvaizdą, „išnešti" arčiau sienų paviršiaus langai praleidžia daugiau šviesos. Antra, modernesni langai gali prisidėti prie butų vėdinimo, aprūpinimo šviežiu oru neprarandant šilumos. Austrijoje, Linco mieste renovuotame daugiabutyje langai įstatyti šiltinimo sluoksnyje, rėmuose yra orlaidės-mini rekuperatoriai, pašildantys į vidų įeinantį orą.

Tvarkant šildymo ir karšto vandens sistemą, daugiabutyje galima įsirengti atsinaujinančius energijos šaltinius. Tai gali būti saulės kolektoriai karštam vandeniui ruošti arba saulės jėgainė gaminanti elektros energiją. Alternatyvius energijos šaltinius įsidiegę daugiabučiai suvartoja mažiau šilumos energijos lyginant ne tik su nerenovuotais daugiabučiais, bet ir su naujos statybos namais.

Skaičiuojama, kad naujuose namuose alternatyvūs energijos šaltiniai atsiperka per keliolika metų, o renovuotuose daugiabučiuose dar greičiau, nes atsinaujinančių išteklių diegimui, kaip ir kitoms atnaujinimo priemonėms, skiriama 30 proc. valstybės parama. Plokščias stogas parankus saulės kolektoriams, saulės jėgainės moduliams įrengti. Visa tai mažina šilumos energijos sąnaudas, vartotojai tampa mažiau priklausomi nuo centralizuoto šilumos tiekimo.

Beje, jau nuo 2020 -ųjų metų modernizuojamuose, didesniuose nei 1500 kv.m ploto daugiabučiuose namuose privaloma įrengti saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms (patalpoms apšviesti ir pan.).

Patraukli idėja yra modernizuojant daugiabutį ant stogo įrengti papildomą aukštą. Toks sprendimas gyventojams gali atpiginti namo renovaciją arba ji gali ir visiškai nieko nekainuoti, tik sutikimą įrengti mansardą. Rangovas turėdamas leidimą statyti papildomą aukštą renovuoja daugiabutį namą, o anstate įrengtus butus parduoda ir kompensuoja savo išlaidas. Toks sprendimas būtų ypatingai patrauklus daugiabučiuose, kurie yra prestižinėse vietose.

Yra tik vienintelis „bet", dėl ko rangovai vengia antstatų statybos ant daugiabučių - dėl nesutvarkytų juridinių klausimų sudėtinga gauti gyventojų pritarimą. Panaudojant lengvas konstrukcijas - santvaras ar surinktus modulius mansardinio aukšto įrengimas labai supaprastėja. Mansardą galima įrengti neardant esamo stogo. Tai labai geras sprendimas modernizuoti daugiabučius įrengiant nedidelius ekonominės klasės butus ar biurus.

Tokie sprendimai jau naudojami Europos šalyse, parengtą modulinio tipo anstatą turi stogo langų gamintojas „Velux". Moduliniai antstatai gaminami gamykloje ir gatavi užkeliami ant daugiabučio stogo. Papildomo modulinio aukšto net nereikia prijungti prie esamo pastato šildymo sistemos, nes į modulių stogą integruota saulės jėgainė ir priestatas energijos požiūriu yra visiškai autonominiai.

Tokių antstatų gamybos galėtų imtis ir modulinių namų gamintojai Lietuvoje, tačiau, kaip minėjome, reikalinga juridinė bazė, pradiniame etape galbūt ir valstybės parama. Tačiau, jeigu atsirastų daugiau daugiabučių modernizavimo būdų, šis procesas taptų patrauklesniu gyventojams, tuo pačiu naudingas ir valstybės ekonomikai.

Pagrindiniai daugiabučio sienų remonto rangovo pasirinkimo kriterijai:

• Patirtis ir reputacija
• Siūlomos technologijos ir medžiagos
• Kaina ir finansinės sąlygos
• Garantijos ir aptarnavimas po remonto
• Atsiliepimai ir rekomendacijos

Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, gyventojai gali priimti racionalų sprendimą ir pasirinkti patikimą rangovą, kuris užtikrins kokybišką ir efektyvų daugiabučio sienų remontą.

Valstybės parama daugiabučių renovacijai:

Atsižvelgiant į šiuos kriterijus ir valstybės paramą, gyventojai gali priimti racionalų sprendimą ir pasirinkti patikimą rangovą, kuris užtikrins kokybišką ir efektyvų daugiabučio sienų remontą.

tags: #daugiabucio #sienos #taisymui #rangovas #pasirinktas #ne