Daugiabučių bendrijų mokesčiai: kas privaloma ir kaip jie paskirstomi

Daugiabučių namų gyventojams dažnai kyla klausimų dėl mokesčių paskirstymo, ypač kai kurie mokesčiai priklauso nuo buto ploto, o kiti - nuo gyventojų skaičiaus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisiškai reglamentuojamas šis procesas ir kokios yra gyventojų teisės.

Bendrosios nuostatos

Pagal Civilinį kodeksą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Civilinio kodekso 4.76 str. nurodo, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Taigi, teisinis reglamentavimas numato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Svarbu pažymėti, kad bendrojo naudojimo objektų aprašas yra būtinas, jį tvirtina bendrija.

Jeigu bendrojo naudojimo objektų apraše būtų numatyta, kad tam tikras bendrojo naudojimo objektas priskirtas ne visiems, o tik daliai savininkų, pavyzdžiui, vienos laiptinės savininkams, tai mokesčiai proporcingai būtų paskirstomi tik tos laiptinės savininkams.

Už bendri namo vamzdynų, kitų komunikacijų priežiūrą ir remontą privaloma atlyginti proporcingai savo buto plotui. Daugiabučio gyventojai gali susitarti dėl kitokio skaičiavimo. Jei nesusitaria, taikomas įstatyminis reglamentavimas.

LR CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Atsižvelgiant į tai, bendrija (administratorius) proporcingai bendrosios nuosavybės daliai (patalpų naudingajam plotui) apskaičiuoja butų ar kitų patalpų savininkų mėnesinį mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą. Įstatymai nenumato kitos galimybes kaip tik skaiciuoti administravimo islaidas proporcingai buto plotui.

Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 4.82 str.3 dalimi „Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus (negyvenamųjų patalpų bendras plotas laikomas naudinguoju).

Civiliniame kodekse (CK) numatyta, kad bendros nuosavybės turėtojai (galioja ir bendros nuosavybės naudotojams) už bendras išlaidas atsako proporcingai savo dalies dydžiui.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 31 straipsnyje taip pat rašoma, jog pajamos, susijusios su bendrąja nuosavybe, paskirstomos bendrijos nariams „proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje bendrijos susirinkimo nustatytu būdu”.

Taigi, jeigu dėl tam tikrų išlaidų yra priimtas administratoriaus arba butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka, tai butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo šias išlaidas apmokėti, nors ir nėra davęs tam sutikimo.

Kas yra naudingas plotas?

Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 4.12. būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas.

Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžiju, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.

Mokesčiai ir jų paskirstymas

Mokesčiai daugiabučiuose namuose gali būti skirstomi į kelias kategorijas:

• Mokesčiai, priklausantys nuo buto ploto: šildymas, namo remonto darbai, kaupiamosios įmokos, susijusios su namo remontu (stogo ar sienų remontas).
• Mokesčiai, priklausantys nuo gyventojų skaičiaus: šiukšlių išvežimas, vandens tiekimas (jei nėra individualių skaitiklių).
• Mokesčiai, nepriklausantys nei nuo ploto, nei nuo gyventojų skaičiaus: administraciniai mokesčiai, bendro naudojimo vamzdynų priežiūra, laiptinės apšvietimas, telefono spyna.

Mokesčių kategorijos ir jų priklausomybė

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinta mokesčių priklausomybė nuo įvairių faktorių:

Konkrečių situacijų analizė

Dažnai kyla klausimų dėl specifinių situacijų, pavyzdžiui:

• Tuščias butas: Jei butas yra tuščias ir jame niekas negyvena, turėtumėte mokėti tik tuos mokesčius, kurie priklauso nuo buto (pvz., administracinis mokestis, laiptinės apšvietimas, šilumos ūkio priežiūra ir pan.), ar nuo buto ploto (šildymas, namo remonto darbai).
• Bendro naudojimo patalpų užėmimas: Jei gyventojai savavališkai užėmė bendro naudojimo patalpas (rūsio sandėliukus, bendras džiovyklas, buvusias atliekų surinkimo šachtas), bendrijos visuotinis susirinkimas gali nutarti, kad jie privalo papildomai mokėti mokesčius (kaupimo ir kt.) už šias patalpas.
• Lifto remontas: Lifto kaip inžinerinio įrenginio priežiūra ir remontas priskiriamas visiems savininkams, mokestinius įnašus turi mokėti visi, išskyrus eksploatacines (naudojimosi liftu, t.y. elektros, valymo ir pan.) išlaidas, kurių gali nemokėti tie savininkai, kuriems bendrojo naudojimo objektų apraše liftas nepriskirtas.

Kaip spręsti ginčus?

Jei nesutinkate su mokesčių paskirstymo tvarka arba manote, kad jūsų teisės yra pažeidžiamos, galite kreiptis į:

• Bendrijos pirmininką arba administratorių: Pirmiausia, pabandykite išspręsti problemą tiesiogiai su atsakingais asmenimis.
• Seimo narį: Dėl įstatymų keitimo galite kreiptis į savo Seimo narį.

Daugiabučių namų bendrijų steigimo ir veiklos klausimai

Šiame straipsnyje aptarsime daugiabučių namų bendrijų steigimo ir veiklos klausimus, remiantis dažniausiai užduodamais klausimais ir teisiniais aspektais. Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą, todėl pateikiama informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Bendrijos Įsteigimas ir Narystė

Klausimas: Ar individualaus gyvenamojo namo savininkas privalo prisijungti prie bendrijos?

Jeigu individualaus gyvenamojo namo savininkas nepareiškia savo valios prisijungti prie bendrijos, prieš jo valią jo namo įrašyti į bendrijos įstatus (įraukti į bendriją) negalima (bet gali būti, kad ankstesnis to pastato savininkas buvo pareiškę tokią valią ir pastatas į bendriją jau yra įtrauktas).

Klausimas: Ar po prašymo pateikimo mes turėjome gauti kažkokį patvirtinimą, kad esame įtraukti į bendrijos narius?

Savininkus, pareiškusius savo valią tapti bendrijos nariais, bendrijos pirmininkas įrašo į bendrijos narių sąršą, jis yra atsakingas ir už to sąrašo atnaujinimą.

Klausimas: Kodėl vieni turi būti bendrijos nariai ir mokėti už viską daug daugiau (vaikų aikštelės įrengimas, nario mokesčiai....), kai kiti nėra bendrijos nariai, ir gauna sąskaitas tik už pvz apšvietimą ir kitus bendrus dalykus?

Bendrija turi įsipareigoti supažindinti mus su būsimais mokesčiais ir siųsti sąskaitas periodiškai, bet ne po metų kai gresia sankcijos?

Kaip skaičiuojami mokeščiai bendrijose?

Mokesčiai ir Įmokos

Klausimas: Ar privalau mokėti nuosavų namų kvartalo bendrijai mokesčio dalį skirtą bendrijai (t.y. kalba eina apie bendrijos mokestį), jei jai nepriklausau, tačiau gyvenu nuosavų namų kvartale?

Situacija tokia, kad bendrija praktiškai negina gyventojų interesų, o mokesčiai imami. Taip pat būna, kad asmuo, kurio pastatas nėra įtrauktas į bendrijos įstatus, bendrai naudojasi objektu, kurį prižiūri bendrija, tuomet bendrija irgi reikalauja atitinkamai...

Klausimas: Ar kaupimo įnašus turi mokėti buto savininkas ar nuomininkas?

Prievolė mokėti kaupiamuosius įnašus yra priskirta savininkui. Iš praktinės patirties žinome, kad, pavyzdžiui,...

Klausimas: Ar galiu atsisakyti mokėti už mašinų stovėjimo aikštelės įrengimą, remiantis tuo, kad toks mokestis nesusijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir aš neduodu sutikimo dėl aikštelės įrengimo, nes neturiu automobilio ir aikštelės įrengimas man yra neaktulus, be to esu pensininkas ir neturiu iš ko sumokėti tokių didelių pinigų. Ar remiantis DNSB susirinkimo balsų dauguma priimto sprendimo įrengti aikšelę vistiek privalėsiu prisidėti?

Situacijų būna įvairių, reikėtų gilintis, bet jeigu daugiau nei pusė visų savininkų balsavo už naują bendrojo naudojimo objekto (aikštelė) įsirengimą ir ta aikštele galės naudotis visi savininkai, tai, manytume, visi ir turėtų prisidėti prie aikštelės įrengimo. Bendra aikštelė didina visų butų vertę, nėra aišku, ar kuris nors savininkas neįsigys automobilio rytoj, gal kuris parduos sauvo automobilį ir rytoj jau neturės... Nebent savininkai galėtų...

Klausimas: Musų bendrijoje yra 8 butai su daliniais patogumais (šildomes patys), ir kai kurie kaimynai priešinasi mokesčiams. Kiek žnau, nuo kvadratūros reikia mokėti 0,05%. Gal aš ne taip supratau, jei būtų galimybė, norėčiau gauti paaiškinimą.

Taip, mokestiniai įnašai visiems savininkams priskaitomi proporcingai jų daliai pastate - pagal naudingąjį plotą. Jūsų nurodytas skaičius 0,05 skatina spėti, kad kalbate apie kaupiamąsias lėšas. Taip, būtina kaupti lėšas privalomiesiems bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbams.

Klausimas: Daugiabutis turi bendriją, esu buto savininkas, bet nesu įstojęs į bendriją. Kiekvieną mėnesį man yra skaičiuojamas DNSB nario mokestis, ar aš turiu jį mokėti, nors nesu įtrauktas į bendrijos narių sąrašą?

Įprastai mokestiniuose pranešimuose atskirose eilutėse ir surašoma, kam, kokiu tikslu renkami mokestiniai įnašai, gal pas jus netinkamai...

Klausimas: Ar normalu, kad bendrijos imonę garažo savininka paduoda i teisma po penkeriu metų už metinio mokesčio nemokejima? Kai pats savininkas nebuvo nė karto informuotas laišku, el.paštu ar telefonu. Juk savininkas turi žinoti, ką ir kiek moka.

Normalu, kad mokesčius turi mokėti visi savininkai, ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Normalu, kad skolos išieškomos. Taip, savininkai turi gauti informaciją apie priskaitytus mokesčius ir kitą. Be to, savininkas pats turi domėtis bendrais reikalais.

Bendrijos Pirmininko Veikla ir Atsakomybė

Klausimas: Ar pirmininkė gali užsakyti remonto darbus Bendrijos bendro naudojimo objektuose nesurengus visuotinio susirinkimo, be namo techninio prižiūrėtojo rekomendacijų ir neinformavus Bendrijos narių, butų savininkų? Ar tokiu atveju galima pritaikyti CK 4,83 st.

Taip, galite taikyti CK 4,83 st. Nėra taip, kad visada reikia informuoti savininkus apie vykdomus darbus prieš pat juos...

Klausimas: Bendrijos pirmininkas atodrėkio pradžioje (tirpstant sniegui) suorganizavo sniego valymą daugiabučių kieme. Neatsako, iš kokių lėšų bus atlikta paslauga, kokia kaina ir ar privalomas mokestis gyventojams, nedavusiems sutikimo. Taip pat ruošiamas privalomas vamzdynų (nuotekų) valymas ir diagnostika, nors yra butų, kuriuose nėra gyventojų. Ar privaloma mokėti tokiems butams už paslaugą, jei skaitiklių rodmenys nežymūs?

Dėl kiemo valymo. Kreipkitės į pirmininką paaiškinimo raštu, vadovaujantis Bendrijų įstatymo 14 str. 7 dalimis, jis turi atsakyti jums ir detaliai paaiškinti per 10 darbo dienų. Už bendrojo naudojimo žemės privalomąją priežiūrą (pavyzdžiui, žolės pjovimas, pėsčiųjų takų valymas) moka proporcingai visi savininkai. Įprastai žemės priežiūrai lėšos numatomos biudžete. Biudžetą tvirtina bendrijos narių susirinkimas. Primename ir tai, kad kilus grėsmei pastatui,...

Klausimas: Bendrijos pirmininkas nuolatos organizuoja darbų pirkimus, už kuriuos iš butų savininkų reikalauja didžiulių sumų, pvz. kiemo išklojimas marmuro plytelėmis ar fontanėlio įrengimas. Apie tai informuoja SMS žinute ir pareikalauja, pvz., 4000 Eur. Bute gyvena buto savininkė, kur yra pensininkė ir paprasčiausiai neturi tokių pinigų. Susirinkimuose informacija pateikiama žodžiu, "už" nubalsuoja daugiau kaip 50 proc. butų savininkų, kurie yra suinteresuoti darbų pirkimu. Ką daryti?

Pirkimai bendrijoje organizuojami vadovaujantis patvirtintu bendrijos biudžetu, ilgalaikiu planu ir kaupiamųjų lėšų patvirtintu mėnesiniu tarifu, kitais bendrijos narių ar visų savininkų susirinkimo (balsavimo raštu) priimtais sprendimais. Kiekvieną pirkimą reikėtų analizuoti atskirai (gali būti įvairių situacijų), bet jeigu kalbate apie marmurinių plytelių ir naujo fontanėlio įrengimą kieme (jeigu tai...

Bendro Naudojimo Objektai ir Jų Priežiūra

Klausimas: Turime bendrą žaidimų aikštelę, įmonė saugos ją uždarė dėl to, kad yra nesaugi. Reikia atstatyti ir užtikrinti vaikams saugumą. Ar mes, kaip savininkai turime prisidėti tik aištelės atstatymo išlaidas? ( Gavome iš bendrijos pasiūlymą su keturženkle suma, pievele, minkštu asvaltu ir t.t.), ko prieš tai net neturėjome. Mes, kaip savininkai ar turime sutikti TIK atstatymui ar tai ką nubalsuos dauguma?

Bendrija rūpinasi visų bendrijos pastato savininkų bendrojo naudojimo objektais. Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje. Asmuo, kuriam...

Privalomas daugiabučių draudimas

Lietuvos būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas sako, kad kažkada ir privalomas civilinis draudimas automobilių savininkams atrodė kiek neįprastai, tačiau dabar tai - klausimų nebekelianti praktika šalies keliuose. Anot A. Čapliko, Lietuvoje vis dažniau pasitaiko skaudžių nelaimių daugiabučiuose nuo gaisrų ir potvynių iki audrų ar techninių avarijų. Jis pabrėžia, kad tokiais atvejais žala neretai siekia dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų, o padengti nuostolius, deja, bet tenka patiems gyventojams ir ne iš bet kur, o iš valstybės biudžeto ir tik tada, jei rezerve yra lėšų.

Lietuvos būsto rūmų prezidento teigimu, tokios situacijos rodo aiškų poreikį įteisinti privalomą daugiabučių bendrojo naudojimo objektų draudimą, kuris padėtų išvengti finansinių krizių po nelaimių.

„Gyventojai dažniausiai draudžia tik savo asmeninį turtą, tačiau bendrosios patalpos - laiptinės, stogai, rūsiai ar liftai - lieka be apsaugos. Įvykus nelaimei, viską tenka tvarkyti iš savų lėšų, o tai neretai sukelia specifinių nepatogumų“, - pabrėžia A. Čaplikas.

Pasak jo, vien per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje užfiksuota daugybė incidentų, kurie pridarė milžiniškų nuostolių: audros plėšė stogus, sprogimai griovė konstrukcijas, vandens avarijos gadino liftus. Kai kur nuostoliai siekė šimtus tūkstančių eurų, tačiau finansinės pagalbos iš valstybės ar savivaldybių dažniausiai nepakanka.

A. Čapliko teigimu, tokio draudimo kaina būtų minimali - vos vieno kavos puodelio kaina per mėnesį vienam butui, tačiau tai suteiktų gyventojams finansinį saugumą ir ramybę. Jo vertinimu, kaina butui galėtų siekti 3-6 eurus mėnesiui, priklausomai nuo buto ploto, gyventojų skaičiaus, draudimo apimties, rinkos ir t. t.

Draudimo bendrovės „If“ įmonių turto rizikos valdymo grupės vadovas Saulius Baranauskas patvirtino, kad draudžiant bendrus daugiabučio objektus mėnesio įmoka butui siekia apie 2-4 eurus per mėnesį, priklausomai nuo pasirinktos draudimo apimties. Anot S. Baranausko, įmoka skaičiuojama pagal viso daugiabučio bendrą plotą. Įkainis gali būti nuo 25 iki 50 centų už 1 kv. m. O įmoka vienam butui yra paskirstoma savininkų bendrijos nuožiūra, bet dažniausiai - pagal procentinę užimamo ploto dalį.

A. Čaplikas tikina, kad privalomas bendrų daugiabučio objektų draudimas nebūtų naujas mokestis ar papildoma našta, o priemonė apsaugoti save ir savo turtą nuo netikėtų nelaimių, kurios gali ištikti bet kada.

„Vakarų šalyse tokia praktika veikia jau seniai ir pasiteisina. Lietuvoje belieka politinė drąsa priimti sprendimą, kuris apsaugotų žmones nuo finansinio žlugimo nelaimės atveju. Šį klausimą Aplinkos ministerijoje keliame jau kurį laiką. Turime rasti drąsos ir apsaugoti gyventojus nuo bereikalingų finansinių nuostolių. Reikia suvokti, kad bendras namo turtas - tai ir bendra gyventojų atsakomybė“, - pabrėžia A. Čaplikas.

tags: #daugiabuciu #bendrijos #mokesciai