Neretai žmonėms atrodo, kad tik individualių namų šeimininkai gali turėti išpuoselėtą ir kruopščiai sutvarkytą kiemo aplinką. Tačiau tai - netiesa. Juk egzistuoja ir daugybė daugiabučių namų kiemų, kurie praeivių dėmesį traukia tobulai sutvarkyta aplinka, išskirtiniu apželdinimu bei kūrybiškais rekreacinių erdvių sprendimais.
Vis tik nusprendus investuoti savo laiką bei kaštus tvarkant daugiabučio namo lauko erdves, svarbu nepamiršti pasidomėti ir su tuo susijusiais įstatymais. Medžių, krūmų, vejų ir gėlynų veisimas daugiabučių namų kiemuose yra aiškiai reglamentuotas. Tad, ką svarbu žinoti gyventojams?
Gražiai sutvarkytas daugiabučio kiemas Vilniuje. Šaltinis: vilnius.lt
Želdynų Įrengimo ir Veisimo Taisyklės
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, kuriame nustatytos želdynų įrengimo ir veisimo taisyklės, medžiai nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais gali būti veisiami ne arčiau nei 10 metrų atstumu. Tai negalioja teritorijoms tarp pastatų ir gatvių ar kelių.
Svarbu žinoti ir tai, kad nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais, aukštesni nei 2 metrų krūmai, gali būti veisiami ne arčiau nei 2,5 metrų atstumu, kiti krūmai - ne arčiau nei 1,5 metrų atstumu. Tai negalioja teritorijoms tarp pastatų ir gatvių ar kelių. Jei pastatų sienos be langų, medžiai gali būti veisiami ne arčiau nei 5 metrų atstumu, o krūmai - ne arčiau nei 1,5 metrų atstumu.
Būtina žinoti ir tai, kad nuo apšvietimo tinklo ar inžinerinių statinių atramų medžiai gali būti veisiami ne arčiau nei 4 metrų atstumu. Taip pat aktualu ir tai, kad nuo atraminių sienelių papėdės išorinės pusės medžiai gali būti veisiami ne arčiau nei 3 metrų atstumu. Krūmai tokioje vietoje gali būti veisiami ne arčiau nei 1 metro atstumu.
Vis tik yra ir išimčių. Pavyzdžiui, jeigu gyventojai nori sodinti gatvės želdinius vietoje jau augusių, reikalavimai laikytis atstumų nėra taikomi. Žinoma, tai turi nekelti pavojaus žmonėms, eismo saugumui ir greta esantiems statiniams.
Medžius ir krūmus griežtai draudžiama sodinti valstybinėje žemėje, prieš tai nesuderinus to su Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriumi ar tos žemės valdytoju arba neturint įgaliojimų sklype tvarkyti želdinius.
Kauno miesto savivaldybė. Šaltinis: kaunas.lt
Kauno Miesto Savivaldybės Reikalavimai
Kauniečiams, kurie nori sodinti daugiabučio namo kieme medį, reikia kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyrių.
Gyventojų Atsakomybė ir Bendrų Erdvių Puoselėjimas
Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai įsitikinę - visi gyventojai yra atsakingi už bendrų lauko erdvių puoselėjimą ir gražinimą. Juk sutvarkytoje, jaukioje ir modernioje aplinkoje norisi leisti ir savo laisvalaikį.
Nutarę atnaujinti savo daugiabučius arba tai jau padarę kauniečiai šiuo metu gali pasinaudoti ir galimybe visiškai nemokamai atnaujinti visą aplinką, esančią prie namų grupės. „Šilti namai - jaukūs kiemai“ - tokiu šūkiu Kaunas inicijuoja programą „(R)evoliucija“.
Naujai suformuotos automobilių stovėjimo aikštelės, nauji pėsčiųjų takai, daugiau apšvietimo.
Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el.
Gyvenamoji Zona: Eismo Apribojimai ir Taisyklės
KET BILIETAI: KELIŲ EISMO ŽENKLINIMAS SU ATSAKYMAIS
Šio skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose.
Gyvenamosios zonos tikslas - užtikrinti ramybę ir saugumą ten gyvenantiems. Gyvenamosios zonos eismo kultūra išsiskiria tuo, kad čia daugiau teisių turi ne automobiliai, o žmonės. Pėstieji gali judėti visoje važiuojamojoje dalyje, o dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių (pavyzdžiui, paspirtukų) vairuotojams netaikomi amžiaus ribojimai ir reikalavimai važiuoti viena eile ar kuo arčiau dešiniojo krašto.
Automobilių eismas čia svečias, todėl yra nemažai draudimų. Vairuotojai, įvažiavę į tokią teritoriją, turėtų elgtis itin atidžiai: važiuoti lėtai, praleisti pėsčiuosius, nekelti triukšmo. JUDU atsakinga už viešojo transporto, automobilio stovėjimo paslaugų ir Vilniaus eismo organizavimą.
Kelių eismo taisyklės numato, kad gyvenamojoje zonoje leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu. Toks apribojimas nėra formalumas - tik važiuodami lėtai vairuotojai gali laiku pastebėti iš už kampo išbėgusį vaiką, netikėtai sustojusį dviratininką ar pėsčiąjį, kuris eina važiuojamąja dalimi.
Gyvenamosios zonos ženklas. Šaltinis: roboket.lt
KET numato, kad čia draudžiama statyti didelių gabaritų transporto priemones - sunkvežimius, autobusus, traktorius ir savaeiges mašinas, taip pat priekabas, kurių leidžiamoji masė viršija 3,5 tonos. Be to, gyvenamojoje zonoje negalima palikti transporto priemonės veikiančiu varikliu ilgiau, nei būtina ją paruošti važiuoti - pavyzdžiui, nuvalyti sniegą ar pašildyti automobilį prieš kelionę. Tai svarbus veiksnys norint išlaikyti švaresnę gyvenamąją zoną nuo triukšmo bei oro taršos.
Išvažiuojant iš gyvenamosios zonos į pagrindinį kelią, būtina duoti kelią tiek artėjančioms transporto priemonėms, tiek pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį kertate.
Taisykles, susijusias su gyvenamosiomis zonomis, galite rasti Kelių eismo taisyklėse arba pasiskaityti RoboKET straipsniuose.
tags: #daugiabuciu #gyvenamuju #namu #kiemuose #draudziama