Pastaraisiais metais vis didesnė dalis šalies gyventojų įvertina Daugiabučių namų modernizavimo programos teikiamą naudą. Vis dar sklando mitas, kad daugiabučio renovacija - tik išlaidos ir jokios naudos. Tačiau jau renovuotų daugiabučių namų gyventojai džiaugiasi ne tik mažesnėmis šilumos energijos sąnaudomis ir išlaidomis šildymui, kokybiškesnėmis gyvenimo sąlygomis bei gražesniu pastato vaizdu, bet ir kita ilgalaike renovacijos nauda - padidėjusia turto verte, taip pat galimybe prisidėti prie patrauklaus savo gyvenamojo kvartalo ir viso miesto estetinio veido kūrimo. Būkime savo miesto šeimininkai!
Lietuvoje didžioji dalis daugiabučių namų yra pastatyti dar iki 1993 metų, todėl daugumos jų inžinerinės sistemos yra stipriai susidėvėjusios - pro jų langus bei sienas švilpauja vėjas, senas šildymo sistemos punktas netolygiai paskirsto šilumą pastate, o stogas praleidžia lietaus ir sniego vandenį. APVA primena, kad padidėjęs renovuotinų daugiabučių energinis efektyvumas taip pat prisideda ir prie tvaresnio gamtos išteklių naudojimo ir švaresnės aplinkos kūrimo.
Europos Komisija skaičiuoja, kad pastatuose suvartojama apie 40 proc. visos šilumos energijos. Tai sudaro daugiau nei trečdalį į aplinką išmetamo anglies dvideginio Europos Sąjungoje. Atnaujinus seną daugiabutį namą, sutaupoma apie 50-70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio. Per vienerius metus - vidutiniškai 15 687 tonų mažiau CO2 išmetimų į aplinką. Tokius rezultatus skaičiuoja „Mano BŪSTAS“, padėjęs klientams įgyvendinti jau 251 daugiabučių namų renovacijos projektus.
Pasiryžę renovuoti savo namą išspręsite ne tik daug savo asmeninės aplinkos, bet ir opių viso miesto erdvių problemų. Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė įsitikinusi, kad pagal gaires modernizuojami pastatai atitiks ne tik energinio efektyvumo standartus, bet ir kurs architektūrinį vientisumą, keis gyvenimo kokybę. Gairės - tai priemonė gyventojams padėsianti holistiškai matyti renovuojamo namo galimybes.
Renovacijos nauda Jums ir Šiauliams
Renovacijos Inicijavimas ir Planavimas
Galvojantiems apie namo renovaciją Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) atsako į klausimą, kaip inicijuoti seno daugiabučio atnaujinimą? Daugiabučio namo renovaciją gali inicijuoti savivaldybė arba ji gali vykti pačių gyventojų iniciatyva. Kai sprendimas priimtas gyventojų iniciatyva, atsakingas už renovaciją tampa bendrijos pirmininkas, gyventojų jungtinę veiklą atstovaujantis fizinis asmuo arba namą administruojančios įmonės įgaliotasis.
Norint pradėti renovacijos procesą pirmiausia turi būti sušauktas daugiabučio gyventojų susirinkimas. Susirinkime organizatorius apžvelgia esamą namo situaciją, renovacijos priemones ir finansavimo sąlygas, o gyventojai išdėsto savo pageidavimus. Kuo jų daugiau susirenka į susirinkimą, tuo mažiau klausimų ir neaiškumų kyla jau įgyvendinant atnaujinimą. Šio susirinkimo metu arba po jo 55 proc. butų savininkų turi pritarti savo gyvenamojo namo renovacijai. Tik tuomet administratorius gali imtis kito etapo - būsto atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo.
Renovacijos projekto administratorius konkurso būdu atrenka įmonę, kuri parengia pirminį daugiabučio namo modernizavimo investicijų plano variantą. Investicijų plane numatomos namo atnaujinimo priemonės ir jų kaina. Investicijų planas turi būti pristatytas butų savininkams ir koreguojamas pagal išreikštas pastabas. Kad susirinkimai būtų naudingi, gyventojai turi būti jau šiek tiek susipažinę su daugiabučių modernizavimo galimybėmis. Todėl administratorius, likus dviem savaitėms iki viešo renovacijos klausimų aptarimo, kiekvienam buto savininkui pateikia investicijų planą susipažinimui. Kartu nurodomi ir asmenų, galinčių suteikti papildomos informacijos, pakonsultuoti ir atsakyti į kilusius klausimus, duomenys.
Pagal gyventojų pageidavimus sudarytas planas tvirtinimas gyventojų susirinkime arba balsuojant raštu. Planas laikomas priimtu, jei jam pritaria 55 proc. būstų savininkų. Šio susirinkimo metu būtina priimti sprendimą dėl lėšų skolinimosi. Tiesa, investicijų planas yra orientacinis: vėliau, priklausomai nuo konkurse dalyvaujančių rangovų pateiktų pasiūlymų, kainos perkant paslaugas gali mažėti.
Patvirtinus investicijų planą gyventojų susirinkime, investicijų planas kartu su protokolu ir kitais dokumentais teikiamas BETA.
APVA archyvo nuotr./Daugiabučių renovacija Lietuvoje
Daugiabučių Atnaujinimo Programos Sąlygos ir Finansavimas
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje gali dalyvauti tik trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai, kuriuose gali būti prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kt. paskirties patalpų. Daugiabutis turi būti pastatytas pagal statybos techninius normatyvus, galiojusius iki 1993 metų. Pastato modernizavimui turi pritarti ne mažiau kaip 51 proc. namo butų ir kitų patalpų savininkų.
Pagal Aplinkos ministerijos kvietime numatytus kriterijus vykdomiems projektams valstybė 100 proc. apmokės arba kompensuos projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, o nepasiturintiems gyventojams (socialiai remtiniems?) gyventojams visos tenkančios išlaidos bus visiškai padengiamos. Iš viso Aplinkos ministerijos kvietimo metu numatoma Daugiabučių namų atnaujinimo programai skirti 150 mln. eurų, o energinį efektyvumą didinančioms priemonėms skiriama finansavimo dalis sudarys 50 mln.
Finansavimo sąlygos
| Išlaidos | Kompensacija |
|---|---|
| Projekto parengimas, įgyvendinimo administravimas ir statybos techninė priežiūra | 100% |
| Investicijos energinio efektyvumo didinimo priemonėms | 30% |
| Papildoma parama (atskiras šilumos punktas, balansiniai ventiliai ir pan.) | 10% |
| Atsinaujinančios energijos įrenginiai | 30% |
Renovacijos proceso etapai
Namo administratorius organizuoja informacinio pobūdžio susitikimą su namo gyventojais. Susitikime pristatoma visa renovacijos programa, smulkiai aptariami visi ją sudarantys etapai, kompensacijos, paraiškos ir terminai. Atsakoma į gyventojams kilusius klausimus. Vyksta gyventojų balsavimas raštu. Balsavimo biuleteniai yra įmetami į kiekvieno gyventojo pašto dėžutę, juose būsto savininkai gali balsuoti ir pamatyti aiškiai nurodytus tolimesnius proceso etapus.
Viešųjų pirkimų erdvėje CPO perkamas investicinio plano rengėjas, kuris paruoš konkretaus objekto investicinį planą. Investicinis planas pristatomas gyventojams ir pateikiamas jų korekcijoms. Gyventojai išsako savo pastebėjimus, jie gali balsuoti dėl investicinio plano korektūros. Namo administratorius paruošia visus kitus reikiamus dokumentus ir galutinę informaciją pateikiama Būsto energijos taupymo agentūrai - BETA.
Reikalingas kreditoriaus patvirtinimas dėl kredito gavimo. CPO sistemoje perkamas techninis darbo projektas. Atestuoti projektuotojai pagal investicinį planą parengia techninį darbo projektą. Perkamos ekspertizės įmonių paslaugos, peržiūrimas parengtas projektas, pasirašomas aktas, kad viskas atitinka visus numatytus normatyvus.
Rengiamas gyventojų susirinkimas, pristatomas konkretus objekto projektas. Gaunamas statybos leidimas ir CPO sistemoje yra perkamas projekto rangovas bei techninis prižiūrėtojas. Prasideda rangos darbai. Tai vidutiniškai trunka nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
Aktuojami atlikti darbai, namas pristatomas valstybinei statybos inspekcijai. Gavus galutinius patvirtinimo aktus pradedama tvarkyti gyventojų paramos ir banko kreditas. Vėl teikiamas prašymas BETA, tikrinami ir tvirtinami reikalingi sertifikatai, nurodantys, kad po atliktos renovacijos namas atitinka numatytą energetinio efektyvumo klasę.
BETA atlieka svarstymą, trunkantį apie mėnesį, ir atsiunčia paramos nutarimą. Paramos sutikimas siunčiamas bankui. Organizuojamas susirinkimas, kurio metu paaiškinama kreditų mokėjimų tvarka, grafikai ir visa kita aktuali informacija.
Iššūkiai ir problemos
„Plungės būsto“ direktorius Eugenijus Palubinskas įvardijo, su kokiais sunkumais tenka susidurti įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Bene sudėtingiausias, daug žmogiškųjų išteklių reikalaujantis darbas - suburti namo gyventojus, sukviesti juos į susirinkimus, kuriuose sprendžiami namo atnaujinimo (modernizavimo) klausimai. Nesant pakankamam dalyvių skaičiui, susirinkimą tenka organizuoti iš naujo, dėl to prarandama daug laiko. Pastaruoju metu investicijų planus tenka keisti ir dėl padidėjusių statybos įkainių. Daugiabučių modernizavimo procesui reikia ne tik daug laiko, bet ir atitinkamas žinias turinčių darbuotojų.
Statybininkų trūkumas
Šiauliuose prie beveik 18-os daugiabučių galėjo stovėti renovacijos pastoliai. Tiek daugiabučių atrinkta pirmajame renovacijos, kurią kuruoja Aplinkos ministerija, etape. Tačiau iki šiol nėra darbininkų, kurie galėtų šiuos darbus atlikti. Skelbti du viešieji rangos darbų konkursai neįvyko, šiuo metu paskelbtas trečiasis.
Pasak Šiaulių vicemero Juro Andriukaičio, problema dėl statybų bendrovių yra, tačiau ir patys gyventojai nėra linkę naudotis valstybės teikiamomis nuolaidomis. Ministerija ragina bendroves registruotis sistemoje ir dalyvauti pirkimuose. Tačiau ir gyventojai nėra aktyvūs. Galbūt buvo sukelti per dideli lūkesčiai, žmonės tikėjosi dar didesnių nuolaidų. Valstybė kompensuoja iki 40 proc. sumos.
Aplinkos ministerija trečiadienį išplatino pranešimą spaudai, kad statybų bendrovių susidomėjimo netrūksta. Šiuo metu pasirašytų sutarčių dėl daugiau kaip 450 daugiabučių atnaujinimo įgyvendinime dalyvauja apie 100 rangos bendrovių, nurodoma pranešime. Daugiabučių programos lyderės - tiek didžiosios šalies statybų rinkos dalyvės, tiek ir mažesnės regionų bendrovės.
„Turimi duomenys leidžia teigti, jog šalies statybų bendrovės aktyviai įsitraukia į renovacijos programą. Kartu tai paneigia kai kurių statybinių bendrovių teiginius apie numatytas per mažas rangos darbų kainas ar sudėtingą statybos darbų įgyvendinimą dėl nuolatinės komunikacijos su gyventojais“, - pranešime cituojama aplinkos viceministrė D.
Tvaraus miesto modelis
Daugiabučių modernizacijos architektūros gairėse nagrinėjama chaotiško daugiabučių namų atnaujinimo problematika ir labiausiai Vilniuje paplitusių pastatų ypatybės, pateikiami konkretūs siūlymai kaip ateityje atnaujinti senos statybos pastatus. Architektūros ir daugiabučių modernizacijos profesionalai, primena, kad renovacija mažina anglies dioksido ir kitų teršalų emisijas. Jau daugiau kaip 15 metų Lietuvoje vykstantys daugiabučių renovacijos procesai - daugybės valstybės institucijų siekis didinti būstų energinį efektyvumą ir tokiu būdu ne tik sumažinti gyventojų šildymo sąskaitas, bet ir prisidėti prie tiesioginių klimato kaitos padarinių mažinimo.
Daugiau nei 60 proc. Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose, o dauguma iš šių pastatų - morališkai ir fiziškai pasenę, nerenovuoti ir neefektyviai šildomi būstai. Aktyvesnis daugiabučių renovacijos procesas Lietuvoje prasidėjo 2005 m. pagal patvirtintą Būsto strategiją ir daugiabučių namų modernizavimo mechanizmą. Tuo tarpu Lietuvos ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos duomenys rodo, kad iki 2050 m. turi būti atnaujinta 74 proc. daugiabučių namų, t.y. daugiau kaip 30 tūkst. iš 40 tūkst.
tags: #daugiabuciu #namu #atnaujinimo #modernizavimo #teikiama #nauda