Daugiabučių namų balkonų įrengimo reikalavimai Lietuvoje

Balkonai yra svarbi daugiabučių namų dalis, kurią vertina Lietuvos gyventojai. Renkantis naują būstą, balkoną kaip vieną svarbiausių kriterijų nurodo beveik pusė (47 proc.) Lietuvos gyventojų. Kadangi balkonai yra itin vertinama būsto dalis, NT vystytojai stengiasi kuo geriau atliepti šį klientų lūkestį ir tik išskirtiniais atvejais siūlo butų be balkonų ar terasų.

Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad privačia erdve laikomi balkonai, dažniausiai, nėra gyventojų nuosavybė. Aptarkime, kokie reikalavimai keliami balkonų įrengimui daugiabučiuose namuose, kokios taisyklės galioja ir kas yra bendrojo naudojimo objektai.

Balkonų įstiklinimo reikalavimai

Pažvelkite į bet kurį Lietuvos miestą - daugiabučiai pastaruoju metu keičiasi. Vieni balkonai blizga naujomis stiklo konstrukcijomis, kiti dar tebestovi atviri vėjams ir lietui. Balkonų stiklinimas tapo tikru reiškiniu, nors ne visi žino, kad šis procesas turi savo taisykles ir apribojimus.

Dažniausiai žmonės nusprendžia stiklinti balkonus dėl kelių paprastų priežasčių:

• Norisi papildomų kvadratinių metrų.
• Šiluma ir komfortas - stiklintas balkonas tampa buferine zona, kuri padeda išlaikyti šilumą bute.
• Estetika - senas, apgriuvęs balkonas tikrai negerina pastato išvaizdos.
• Galimybė džiauti skalbinius ir laikyti daiktus nepriklausomai nuo oro sąlygų.

Biurokratijos labirintai: kas leidžia, kas draudžia?

Pirmiausia reikia suprasti, kad balkonas nėra visiškai jūsų asmeninė nuosavybė, nors ir yra prie jūsų buto. Tai bendro naudojimo objekto dalis, todėl sprendimai dėl jo turi būti derinami su kitais namo gyventojais.

Pagal Lietuvos įstatymus, jei norite stiklinti balkoną, pirmiausia reikia gauti daugiabučio gyventojų sutikimą. Paprastai tam reikia surengti bendrą susirinkimą ir surinkti ne mažiau kaip 2/3 visų butų savininkų balsų „už”. Tačiau praktikoje situacija būna įvairesnė - jei name jau yra įstiklintų balkonų ir tai neprieštarauja pastato techniniam projektui, procedūra gali būti paprastesnė.

Svarbu žinoti, kad jei jūsų namas yra kultūros paveldo objektas ar stovi senamiestyje, taisyklės tampa dar griežtesnės. Tokiais atvejais reikės gauti leidimą iš Kultūros paveldo departamento, o tai gali užtrukti ir pareikalauti papildomų dokumentų. Kartais tokiuose namuose stiklinimas apskritai gali būti uždraustas, kad nebūtų pakeista pastato autentiška išvaizda.

Techniniai niuansai

Balkonų stiklinimas nėra tik stiklo įdėjimas į rėmus - tai konstrukcija, kuri turi atitikti statybos normas ir nekelti pavojaus nei jums, nei aplinkiniams.

Pirmas dalykas - balkonų laikančioji konstrukcija. Ne kiekvienas balkonas gali atlaikyti papildomą stiklinimo konstrukcijos svorį. Senesniuose pastatuose, ypač statytuose sovietmečiu, balkonų plokštės jau gali būti nusidėvėjusios. Prieš stiklinant būtina atlikti techninę apžiūrą ir įsitikinti, kad konstrukcija išlaikys. Kartais prieš stiklinimą reikia sustiprinti balkoną, o tai - papildomi darbai ir išlaidos.

Antras svarbus momentas - stiklinimo tipas. Rinkoje yra keletas populiarių variantų:

• Šaltasis stiklinimas (paprastai aliuminio rėmai su vienu stiklo sluoksniu).
• Šiltasis stiklinimas (PVC rėmai su stiklo paketais).
• Besrėmis stiklinimas.

Kiekvienas turi savo pliusų ir minusų. Šaltasis stiklinimas pigesnis, bet nesulaiko šalčio - balkonas lieka šaltas. Šiltasis brangiau kainuoja, bet leidžia balkoną naudoti beveik kaip papildomą kambarį. Besrėmis stiklinimas atrodo moderniai, bet kainuoja dar daugiau ir turi savo technines ypatybes.

Trečias aspektas - ventiliacija. Stiklintas balkonas tampa uždaresne erdve, todėl būtina užtikrinti normalią oro cirkuliaciją. Priešingu atveju gali kauptis drėgmė, atsirasti pelėsiai, o langai nuolat rasos. Profesionalūs meistrai tai žino ir įrengia specialias ventiliacijos angas ar langelius.

Kaimynų faktorius

Galite turėti pinigų, norą ir net techninę galimybę stiklinti balkoną, bet jei kaimynai prieštarauja - procesas gali strigti ilgam laikui. O kaimynai prieštarauti gali dėl įvairiausių priežasčių.

Dažniausias argumentas - estetika. Jei vienas balkonas bus įstiklintas kitaip nei kiti, namas gali atrodyti kaip marginys. Todėl daugelyje namų gyventojai susitaria dėl bendro stiklinimo stiliaus - vienodų rėmų spalvos, stiklo tipo ir konstrukcijos. Tai padeda išlaikyti pastato vientisą išvaizdą.

Kitas galimas prieštaravimo šaltinis - techninės kaimynų baimės. Pavyzdžiui, jei stiklinate balkoną viršutiniame aukšte, žemiau gyvenantys gali bijoti, kad konstrukcija nesugriūtų jiems ant galvos. Arba atvirkščiai - jei stiklinate apačioje, viršuje gyvenantys gali nerimauti dėl papildomos apkrovos pamatams. Nors šie baiminimaisi dažnai nepagrįsti, juos reikia išklausyti ir pateikti techninių garantijų.

Yra ir tokių situacijų, kai kaimynai tiesiog nesutinka iš principo arba reikalauja kompensacijos už sutikimą. Tai jau pilka zona, bet praktikoje pasitaiko. Geriausia strategija - bendravimas ir kompromisų ieškojimas. Kartais pakanka pakviesti kaimynus kavos, parodyti projektą ir paaiškinti, kad viskas bus daroma profesionaliai ir nekels jiems jokių nepatogumų.

Dokumentų krūva

Jei manote, kad gavę kaimynų sutikimą galite iškart pradėti darbus, turime jus nuvilti. Dokumentų dar reikės nemažai. Ir čia geriau viską padaryti teisingai, nes priešingu atveju galite sulaukti baudų ar net reikalavimo viską nugriauti.

Pirmiausia reikia parengti balkonų stiklinimo projektą. Tai nėra paprastas brėžinys ant servetėlės - tai techninis dokumentas, kurį turi parengti kvalifikuotas specialistas. Projekte turi būti nurodytos visos konstrukcijos detalės, skaičiavimai, medžiagos. Šis projektas vėliau bus reikalingas gaunant leidimus.

Toliau - statybos leidimas. Nors balkonų stiklinimas nėra laikomas didele statyba, tai vis tiek yra pastato rekonstrukcija, todėl reikia gauti savivaldybės leidimą. Tam pateikiamas projektas, kaimynų sutikimas, pastato techninio stovio įvertinimas ir kiti dokumentai. Procedūra gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo savivaldybės darbo tempo ir dokumentų komplektiškumo.

Svarbu nepamiršti ir apie rangovo pasirinkimą. Nors tai ne dokumentas, bet sutartis su rangovais yra labai svarbi. Pasirinkite įmonę, kuri turi licencijas, draudimą ir gerą reputaciją. Patikrinkite ankstesnius jų darbus, paskaitykite atsiliepimus. Pigiausia ne visada reiškia geriausią - blogai atlikti darbai gali kainuoti dar brangiau, kai reikės viską taisyti.

Pinigų klausimas

Balkonų stiklinimo kaina priklauso nuo tiek daug veiksnių, kad tiksliai pasakyti skaičių neįmanoma. Bet galima nurodyti apytikres ribas ir tai, nuo ko priklauso galutinė suma.

• Paprasčiausias šaltasis stiklinimas gali kainuoti nuo 150 iki 300 eurų už kvadratinį metrą.
• Šiltasis stiklinimas su PVC rėmais ir stiklo paketais kainuoja brangiau - nuo 250 iki 500 eurų už kvadratinį metrą.

Prie šių kainų dar reikia pridėti papildomus kaštus: projektavimą (50-200 eurų), leidimų gavimą (priklausomai nuo savivaldybės), galimą balkonų konstrukcijos sustiprinimą (jei reikia), apdailos darbus. Taip pat verta įskaičiuoti rezervą nenumatytiems atvejams - praktika rodo, kad beveik visada atsiranda kažkas, ko nebuvo planuota.

Klaidų analizė

Per daugelį metų balkonų stiklinimo praktikos žmonės padarė beveik visas įmanomas klaidas. Gera žinia ta, kad iš svetimų klaidų galima pasimokyti ir jų nepakartoti.

1. Darbų pradėjimas be leidimų. Savivaldybės kontrolieriai gali atvykti, ir tada teks mokėti baudas, o blogiausiu atveju - griauti viską, ką padarėte.
2. Pigiausio pasiūlymo pasirinkimas. Prastos kokybės medžiagos, nepatyrę meistrai, trūkstamos garantijos gali baigtis tuo, kad po metų konstrukcija pradės byrėti.
3. Nepasitikrinimas balkonų konstrukcijos būklės. Jei balkonų plokštė jau yra susilpnėjusi, įtrūkusi ar koroduojanti, stiklinimas tik pagreitins jos griūtį.
4. Ventiliacijos ignoravimas. Uždaras, sandariai įstiklintas balkonas be normalios ventiliacijos tampa drėgmės spąstais.

Balkonų renovacija

Prieš kelis dešimtmečius įrengti balkonai/lodžijos nebuvo paruošti ypatingoms eksploatacijos sąlygoms, t.y. nebuvo apsaugoti nuo vandens įsigėrimo, nebuvo tinkamai paruošta pastato sujungimo su sienomis siūlė ir kt. Dėl šių priežasčių lietaus vanduo skverbiasi į pastato laikančiąsias konstrukcijas ir mažina jų mechaninį atsparumą bei gadina butų patalpų apdailą (drėgmės dėmės, pelėsiai ir kt.).

Atnaujinant armuotą g/b plokštę, atliekančią gembės funkciją, būtina pašalinti visą suirusį, netvirtą betoną, kuris visiškai neapsaugo armatūros nuo korozijos. Nudaužius tokį betoną, patikrinama armatūros būklė ir, jei reikia, ji sustiprinama papildomais strypais. Atlikus betonavimo darbus, renovuotos plokštės kraštai apskardinami cinkuota skarda. Ant gelžbetoninės plokštės viršaus įrengiama polimerbituminė arba EPDM hidroizoliacija bei drenažinis sluoksnis (korys su geotekstile), kuris be drenavimo funkcijos, taip pat pasižymi termoizoliacinėmis savybėmis ir sumažina šalčio tiltelį į butų patalpas (šalčio tilteliai susidaro balkono plokštės ir sienos sandūros zonoje dėl šiluminės izoliacijos nutraukimo).

Šio tipo balkonai kelia didžiausią grėsmę, kadangi dėl agresyvių atmosferos veiksnių laikančiosios sijos praranda techninį stabilumą ir neatlieka savo funkcijos. Įrengus laikančiąsias sijas, pašalinamas visas išorės poveikio pažeistas betonas ir atliekami betonavimo ir apskardinimo darbai. Betoninės plokštės viršuje įrengiama polimerbituminė arba EPDM hidroizoliacija bei drenažinis sluoksnis. Šio tipo balkonų renovacija/rekonstrukcija yra gan sudėtinga, todėl į pagalbą reikėtų pasitelkti atestuotus konstruktorius, kad jie atliktų reikiamus skaičiavimus ir parengtų balkono rekonstrukcijos projektą.

Daugelis rangovų drastiškai ardo balkono plokštę ir keičia laikančiąsias sijas, tačiau yra buvę atvejų, kai naujai išlieta balkono plokštė su laikančiomis sijomis persikreipia ir tampa dar pavojingesnė nei prieš rekonstrukciją. Taip atsitinka dėl to, kad laikančiosios sijos būna blogai/nepatikimai inkaruotos. Naujas gembines sijas inkaruoti galima pastato sienoje arba perdenginyje. Dažniausiai sijos inkaruojamos perdenginyje, tačiau būna atvejų, kai dėl pastato nusidėvėjimo, o konkrečiau - dėl perdenginių mechaninio atsparumo sumažėjimo (pvz.: kai perdenginiai mediniai), juose sijų inkaruoti nerekomenduotina.

Balkonų renovacijos kainos

Paklaustas, ar brangi balkono renovacija, G.Jatulis pripažino, kad tai priklausytų nuo individualios situacijos, tačiau orientacinė kaina svyruotų apie 5-6 tūkst. Lt.

Įmonės, kurių specializacija renovuoti balkonus, skelbia, kad balkono remontas atkuriant pado kraštų formą ir gelžbetonines atramines sijas, apskardinant kraštus, įrengiant hidroizoliaciją ir naujas grindis kainuoja nuo 5,5 tūkst. eurų. Jei namas yra paveldo vertybė arba yra saugomoje kultūros paveldo zonoje, darbai gali dar pabrangti, nes reikalaujama išsaugoti autentiškas puošybos detales, gali reikėti specialaus projekto.

Balkonų naudojimo taisyklės

Nors balkonai laikomi privačia erdve, jie nėra gyventojų nuosavybė, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių.

Balkonuose negalima rengti vakarėlių, nederėtų kepti kepsnių, o nuo šių metų pradžios - ir rūkyti, jei tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas. Taip pat nerekomenduojama balkonuose kaupti ar laikyti daiktų (nenaudojamų baldų, vaikų žaislų, likusių statybinių medžiagų, automobilių padangų ir kt.), kurie gali darkyti gyvenamojo namo estetinę išvaizdą.

Taip pat, puošiant balkoną augalais labai svarbu žiūrėti, kad juos laistant ar tręšiant vanduo ar kiti skysčiai netekėtų ant kaimynų balkonų, langų, namo sienų ar kitų pastato elementų. Pasak jo, kuriant poilsio zoną balkone taip pat svarbu atminti, kad per turėklus negalima dulkinti patalynės, pledų, staltiesių ir drabužių ir kitų daiktų, - tai gali nepatikti kaimynams, o jiems pasiskundus gali grėsti bauda.

Grilio naudojimas balkone

Suprantama, kad įkūrus jaukią poilsio zoną balkone, čia norėsime praleisti kuo daugiau laiko - galbūt net pietauti ar surengti mini grilio vakarėlį draugams. Tačiau, pasak G. Grubinsko, balkonuose, lodžijose, erkeriuose, terasose ir ant pastatų stogų draudžiama naudoti kietojo kuro (anglimis ar malkomis kūrenamas) kepsnines, šašlykines ir rūkyklas. Tad jei šiltą šeštadienio vakarą sugalvosite balkone išsikepti mėsos ar daržovių ant žarijų nedidukėje anglimis kūrenamoje stalo kepsninėje, galite visai pelnytai sulaukti baudos.

Tačiau pastaruoju metu vis labiau populiarėja elektriniai stalo griliai juose keptas maistas taip pat įgauna malonų dūmo kvapą, naudotis jais saugu ir paprasta. Kaip teigia Aurimas Gudžiauskas, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas, elektrinį grilių galima naudoti ir balkone - pagal priešgaisrinės saugos taisykles tai nėra draudžiama.

„Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse nėra numatytas draudimas balkonuose naudoti ir dujinius grilius, tačiau atkreipiame dėmesį, kad pagal Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisykles, gyvenamosios paskirties daugiabučių ir visuomeninės paskirties pastatų, kuriuose įrengiami dujų balionų įrenginiai, aukštingumas gali būti iki 2 aukštų imtinai. Taigi, atsižvelgiant į šiuos reikalavimus, dujiniai griliai galėtų būti naudojami ne aukštesnių kaip 2 aukštų pastatų balkonuose. Primename, kad gyventojai privalo atsargiai elgtis su dujiniais prietaisais ir juos naudoti tik griežtai laikantis gamintojo instrukcijų. Draudžiama palikti be priežiūros įjungtus neautomatinius dujinius prietaisus. Dujų balionų įrenginiai turi turėti apsaugos vožtuvą suveikiantį gaisro atveju ir būti su apsaugoti nuo mechaninio pažeidimo ir didesnio kaip 45 °C įšilimo“, - teigiama Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininko atsakyme.

Taip pat, svarbu - netrikdyti kaimynų. Jei bent vienas daugiabučio namo gyventojas yra išreiškęs prieštaravimą dėl rūkymo to namo balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams taip pat rūkyti draudžiama. Tačiau išgerti taurę vyno ar kito alkoholio balkone nedraudžiama, jei tai nepažeidžia kaimynų interesų.

Leisdami laiką balkone, ypač vakare su draugų kompanija, nepamirškite, kad čia, kaip ir butuose ar viešosiose vietose, galioja tam tikri draudimai, užtikrinantys triukšmo prevenciją. Už viešosios rimties trikdymą numatyta administracinė atsakomybė: šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais gyvenamosiose vietose vakare (nuo 19 val. iki 22 val.) ir naktį (nuo 22 val. iki 7 val.), kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Balkonai kaip bendrojo naudojimo objektai

Pagal galiojantį Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymą, bendrojo naudojimo objektai apima:

• Pastato bendrąsias inžinerines sistemas (mechaninę, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kitą įrangą).
• Pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius.
• Vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus.
• Pagrindines pastato konstrukcijas (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos.

Taigi, balkonai yra bendroji namo nuosavybė, kaip ir siena, nes balkonai laikomi fasado elementais. Dėl to, jei daugiabučio namo balkono būklė avarinė, namo valdytojas, kuris yra atsakingas už techninę būklę, gali nesiklausęs savininkų pritarimo nedelsiant imtis remonto darbų.

Svarbu: Renovuojant namą, būtina atkreipti dėmesį į balkonų būklę ir numatyti lėšas jų remontui ar stiprinimui. Gyventojai turėtų būti perspėti apie galimas grėsmes ir patys spręsti, ar investuoti į saugumą, ar taupyti.

Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

Savavališkas balkonų stiklinimas

Savavališkas balkonų stiklinimas yra negera praktika ir tai reikia drausti. Balkono įstiklinimas yra ne tik bendrosios architektūrinės pastato išraiškos darkymas, bet ir gali būti traktuojamas kaip nelegali statyba, nes įstiklinto balkono plotas turėtų būti įtraukiamas į pastato bendrą plotą. Dažnu atveju NT vystytojas turi iš anksto paruoštą ir su architektu suderintą projektą, kuriame numatyta, kaip turėtų atrodyti įstiklintas balkonas.

Balkonuose savarankiškai negalima gręžti jokių skylių, nes gali būti pažeistos pastato konstrukcijos, betonas, mūras, monolitas ar armatūra ir dėl to pradėti skylinėti viso namo sienos. Teisiniuose reglamentuose nurodoma, kad įstiklinti balkonai ir lodžijos yra įskaitomi į gyvenamosios patalpos pagalbinį nenaudingąjį plotą.

Svarbu: Savavališkas balkonų stiklinimas yra draudžiamas ir gali būti laikomas nelegalia statyba. Prieš stiklinant būtina gauti leidimą ir laikytis nustatytų reikalavimų.

Architekto patarimai projektuojant balkonus

Architektas Gintaras Čaikauskas atskleidžia, į ką svarbu atkreipti dėmesį, projektuojant balkonus Lietuvoje: stipraus vėjo gūsiai, krituliai, vėsokas klimatas, taip pat konstrukcijų šalčio tiltai - visuomet tenka gerai suprasti ir rimtai įvertinti mūsų krašto klimato specifiką, sugalvoti atitinkamus architektūrinius sprendimus, leidžiančius pajusti visavertį atvirų erdvių komfortą jas naudojant.

Nors projektavimo metodikose rekomenduojama terasos orientacija - pietūs ir pietvakariai, patirtis rodo, jog visi variantai turi savo pliusus ir minusus. Kita vertus, tai priklauso ir nuo žmonių gyvenimo būdo. Vieni mėgsta pusryčiauti terasoje šviečiant ryto saulei, kiti terasoje renkasi vakarop, ruošia pietus ar vakarienę, taigi jiems aktualesnis popiečio apšvietimas. Pietų saulė vasarą būna gana karšta, taigi - šešėlis tampa itin pageidautinas. Šių problemų galima išvengti, kai terasa būna su stogu arba tiesiog nusukta nuo saulės judėjimo rato.

tags: #daugiabuciu #namu #balkonai