Elektroninė prekyba sparčiai plinta visame pasaulyje, pritraukdama vis didesnį vartotojų dėmesį. Naujausi technologiniai pasiekimai bei vartotojų elgsenos pokyčiai formuoja naujas tendencijas, kurios turi įtakos verslui visame pasaulyje.
Pagrindinės Elektroninės Prekybos Tendencijos
Viena iš pagrindinių naujausių tendencijų elektroninės prekybos sektoriuje yra mobili prekyba. Vis daugiau vartotojų renkasi pirkinius atlikti naudodamiesi savo mobiliaisiais įrenginiais, tokiais kaip telefonai ar planšetiniai kompiuteriai. Kitas svarbus aspektas - socialinė prekyba. Be to, didelį poveikį elektroninės prekybos sektoriui daro dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis. Šios technologijos leidžia efektyviau personalizuoti pasiūlą, siūlant vartotojams individualizuotus produktus ir pasiūlą. Galiausiai, svarbu paminėti augantį vartotojų poreikį tvariam vystymuisi bei etiškam prekybos procesui.
Dirbtinio Intelekto (DI) Įrankių Svarba E. Komercijoje
DI įrankių svarba e. komercijoje smarkiai auga. Prieš porą metų, kai DI manija Lietuvoje tik prasidėjo, buvome linkę pašiepti generatyvinio DI pokalbių robotų atsakymus, keistas frazes ir nesuderintus linksnius. Šiandien įvairios pokalbių programos daro vis mažiau kalbos klaidų ir rašo ne prasčiau negu vidutinis vartotojas. Todėl verslas generatyvinio DI įrankiams patiki vis daugiau turinio kūrimo ir tobulinimo užduočių: parengti prekių ir kategorijų aprašymus, kurti straipsnius ir patarimus, sudaryti įvairius sąrašus, skirtus konkrečiai auditorijai. Dar didesnę kūrybos galią rinkodaros specialistams suteikia vaizdo ir garso turinį generuojantys DI įrankiai, galintys santykinai pigiai ir greitai parengti rinkodaros medžiagą. Todėl kitąmet klientų aptarnavimo robotai taps dar populiaresni, juos naudos ne tik didžiosios įmonės.
Pokalbių robotai perims vis daugiau konsultavimo funkcijų ir galės ne tik nukreipti klientus į dažniausiai užduodamų klausimų skiltis, bet ir atšaukti ar papildyti užsakymus.
Valstybių Sienos - Vis Mažesnė Kliūtis
Akivaizdu, kad pirkėjams internetas padeda susekti geriausias kainas. Nors neseniai SEB banko atliktos apklausos metu išaiškėjo, kad geriausios kainos internete ieško retas, tačiau geriausia kaina yra pagrindinis kriterijus pasirenkant interneto parduotuvę. Net 70 proc. interneto vartotojų ieško informacijos apie prekes ir dažniausiai atkreipia dėmesį į kainų skirtumus e. parduotuvėse. Tačiau Lietuvoje veikiantiems e. komercijos verslams gali kilti naujų iššūkių. Net du trečdaliai lietuvių teigia, kad perka užsienio e. prekyvietėse („Temu“, „Aliexpress“, „Shein“ ir pan.). Pristatymo galimybės gerėja, didelių valstybių, tokių kaip Vokietija ar Lenkija, rinkose prekių kainos vilioja vis labiau. Kita vertus, dėl šios priežasties augs tarpininkų ir pristatymo paslaugų plėtra - atsiras dar daugiau įmonių, už nedidelį mokestį galinčių pristatyti prekes iš užsienio pardavėjų, tiesiogiai nesiunčiančių savo prekių į Lietuvą.
Taigi lankstesnės siuntimo ir pristatymo galimybės Lietuvos prekybininkams atvers užsienio, pirmiausia - Latvijos ir Estijos, rinkas. Tad verslo plėtra ir konkurencingumas priklausys nuo gebėjimo bendradarbiauti su logistikos įmonėmis. Ne mažiau įtakos sėkmei turės ir gebėjimas valdyti reklamą. Būti pastebėtam internete darosi vis sunkiau. Nors atrodo, kad internetas yra begalinis, verslui tenka gana stipriai konkuruoti dėl klientų. Situacija tampa dar sudėtingesnė, kai vis daugiau klientų nori personalizuotų pasiūlymų, o griežtėjantis reguliavimas riboja reklamos pardavėjų galimybes profiliuoti vartotojus. Taigi, stabilias rinkodaros sąnaudas norinčios išlaikyti įmonės turės nuolat ieškoti naujų būdų, kaip efektyviai pasiekti tikslinę auditoriją.
Pritraukus pirkėją, teks labiau pasistengti jį išlaikyti ir branginti, nes naujų klientų pritraukimas vis labiau brangsta - tiek Lietuvoje, tiek Kinijoje. Kalbant apie Kinijos prekybininkus, jiems Europos rinka ir toliau išlieka labai patraukli, todėl prekių srautas nenutrūks - tai jaus ir Lietuva. Aktyvi reklama internete, greitesnis pristatymas ir kiti klientų pasitenkinimą didinantys sprendimai ir toliau stipriai stums Kinijos e. komercijos platformas į priekį. Ne veltui prognozuojama, kad 2025 metais e. komercijos pajamos pasauliniu mastu sieks apie 5,8 trilijono eurų, o per ateinančius trejus metus išaugs iki 7,6 trilijono eurų.
Būti žingsniu priekyje: naujos ES taisyklės
Prognozės įkvepia, tačiau pagreičio siekiantys verslai turės atsižvelgti ir į reguliacinės aplinkos pokyčius. Pavyzdžiui, 2025 m. birželį Europos Sąjungoje įsigalios Europos prieinamumo aktas (EAA), taikomas e. komercijos svetainėms, turinčioms bent 10 darbuotojų ir metinę apyvartą arba balansą, siekiantį 2 milijonus eurų ar daugiau. Šios svetainės privalės atitikti „Web Content Accessibility Guidelines“ (WCAG) AA lygio reikalavimus, kurie greičiausiai reikš, jog svetainės turi būti pritaikytos visiems vartotojams, įskaitant žmones su negalia. Pavyzdžiui, e. parduotuvės ir svetainės turės užtikrinti, kad jų turinys būtų prieinamas naudojant ekrano skaitytuvus ir būtų lengvai naršomas klaviatūra.
Šių metų spalį įsigaliojusi Europos Sąjungos tinklų ir informacinių sistemų (TIS2) (angl. Network and Information Security Directive 2, NIS2) direktyva verslui priminė kibernetinio saugumo reikšmę. Vertinant 2025 metų iššūkius, sukčiavimas ir kibernetinės atakos taps dar sudėtingesnės. Piktadariai irgi tyrinėja ir taiko DI galimybes. Taigi, tobulėjantis DI leis sukčiams lengviau kopijuoti ir kurti netikras parduotuves ar laiškus, todėl vartotojai ir verslai turės būti ypač budrūs.
Nuo 2024 metų gruodžio 13 d. visi produktai, įvežami į ES rinką, privalės atitikti naujojo Bendrojo gaminių saugos reglamento (BGSR) reikalavimus. Viena didžiausių atsakomybių krinta ant virtualių prekyviečių atstovų pečių. Nuo gruodžio jos privalės užtikrinti, kad į rinką nepatektų bendrų saugumo nuostatų neatitinkančių produktų.
Saugumas ir Patogumas - Prioritetai
Nors lietuviškose e. parduotuvėse populiariausias atsiskaitymo būdas jau ilgą laiką išlieka mokėjimo inicijavimo paslauga, tendencijos rodo, kad kitąmet pagausės klientų, kurie pirmenybę teikia atsiskaitymui kortele. Šis atsiskaitymo būdas saugesnis ir suteikia įvairių funkcijų, pavyzdžiui, galimybę už pirkinius atsiskaityti skaitmenine pinigine „Apple Wallet“, „Google Wallet“ ar kt.
Taip pat ir toliau augs išmaniųjų įrenginių naudojimas. Mobilioji komercija (m. komercija) įjungs aukštesnę pavarą, kai vis daugiau žmonių drabužius, kosmetiką, bilietus ir kt. pirks savo išmaniaisiais telefonais. Beje, 2025 metais „iPhone’as“ taps pilnamečiu - telefonui sukaks 18 metų. Žiūrint iš vartotojų perspektyvos, į suaugusiųjų pasaulį žengia gyventojų karta, gimusi, kai pasaulis jau naudojo šiuolaikinį išmanųjį telefoną. Kita vertus, po e. parduotuves vis aktyviau naršo žmonės, interneto naršykle išmokę naudotis praėjusiame tūkstantmetyje. Tai rodo, kad auditorijos, jų patirtys ir poreikiai yra labai skirtingi. Prekybininkai turės atrasti būdų, kaip atliepti skirtingus lūkesčius.
Technologijos keičiasi sparčiau nei bet kada anksčiau, o jų raida daro tiesioginę įtaką mokslui, verslui ir kasdieniam gyvenimui. Tarptautinė konsultacijų įmonė „McKinsey & Company“ naujausioje technologijų apžvalgoje teigia, jog dirbtinis intelektas (DI) yra vienas ryškiausių veiksnių, skatinančių pokyčius moksle. Autonominės sistemos, nuo robotų iki skaitmeninių agentų - šios sistemos sparčiai pereina iš bandymų stadijos į realų taikymą. Žmogaus ir mašinos bendravimas tampa vis natūralesnis. Dirbtinis intelektas (DI) vis geriau supranta žmogaus ketinimus.
Dirbtinio intelekto plėtra sparčiai vyksta dvejomis kryptimis. Skirtinguose sektoriuose technologijos vystosi nevienodai, tačiau jas vienija bendras bruožas: visose srityse atsiranda sprendimų, kurie prieš kelerius metus atrodė neįmanomi. Medicinos technologijos (angl. „MedTech“) - viena dinamiškiausių inovacijų krypčių, kur pokyčius lemia poreikis kuo tiksliau diagnozuoti ligas ir greičiau skirti tinkamą gydymą. Daugėja išmaniųjų įrenginių, kurie realiuoju metu keičiasi duomenimis tarpusavyje. Tai atveria naujas galimybes automatizavimui bei personalizuotoms paslaugoms.
Technologijos, kurios dar neseniai atrodė priklausančios mokslinei fantastikai, pavyzdžiui, savaime atsistatantys paviršiai, lengvos ir tvirtos struktūros ar medžiagos, jaučiančios aplinkos veiksnius, šiandien jau yra realybė. Pramogų sektorius: prognozės rodo, kad interaktyvių renginių bei DI kurto turinio kiekis tik didės. Tai reiškia, kad vartotojai vis dažniau ne tik pasyviai stebi turinį, bet ir patys tampa jo dalimi.
Lietuvos sukurti išradimai apima platų spektrą technologijų - nuo pažangių medžiagų iki atsinaujinančios energetikos bei DI taikymo. Šie pavyzdžiai aiškiai parodo, kokį potencialą turi Lietuvos mokslas - o šį kelią pradėti gali kiekvienas. Studijos universitete suteikia ne tik teorinių žinių, bet ir realią galimybę įsitraukti į mokslo veiklą jau nuo pirmųjų kursų. 2026-aisiais technologijų raidą labiausiai lems dirbtinis intelektas ir spartėjanti automatizacija. Tuo pat metu ryškiai tobulėja žmogaus ir mašinos sąveika: technologijos tampa natūralesnės, plečiasi jų naudojimo sritys.
Lietuvos Inovacijos
Lietuvoje sukurtos inovacijos:
- Sunkų ūminį pankreatitą diagnozuoti padedanti dirbtinio intelekto sistema, pripažinta net JAV.
- Sistema, kuri gali padėti išsaugoti regėjimą, sergant diabetine retinopatija.
- Naujas vandenilio gamybos metodas, kuris leidžia iš atliekų išgauti naudingą kurą ir kartu išsprendžia ilgalaikę dujinimo proceso problemą - dervų susidarymą.
- Naujas celiuliozės sukūrimo metodas.
- Unikalus nanolazeris, kuris gali būti pritaikomas ankstyvoje medicinos diagnostikoje, duomenų perdavime ir saugumo technologijose.
- Metodika, kurios pagalba sukuriama unikali labai aukšto apsaugos lygio holograma.
- Komplekso sudaryto iš dviejų to paties tipo - donorinių - medžiagų švytėjimas. Viena iš svarbiausių šio darbo taikymo sričių - organiniai šviesos diodai (OLED).
- Saulės elementai, galinčius veikti net kelis šimtus valandų aukštoje temperatūroje, pasiekiant vieną geriausių rezultatų tarp tokio tipo prietaisų. Jų efektyvumas prilygsta silicio saulės elementams.
- Inovatyvus sprendimas - pirolizė, kurios būdu suskaidomos vėjo turbinų sparnų kompozicinės medžiagos.
Konferencijos pranešimuose ir diskusijose dalijamasi žiniomis, kurios tarsi turėtų tapti atsparumo ir saugumo rinkiniu verslams, norintiems būti žingsniu priekyje.
2024 Metų Pasiekimai ir Stabilizavimosi Ženklai Verslui
2024 m. pažymėti atokvėpio laikotarpiu ir pozityviais ženklais verslui. Po kelių pastarųjų ekonomiškai įtemptų metų Lietuvoje buvo pastebimi stabilizavimosi bei atsigavimo ženklai. Pirmą kartą per paskutiniuosius metus verslai daugiau skolinosi veiklos plėtrai, steigėsi naujos įmonės. Ženkliai sumažėjo infliacija. Didelį vaidmenį ekonomikos stabilizavimo laikotarpiu vaidino ir tebevaidina smulkus ir vidutinis verslas (SVV). Pastarasis Lietuvoje užima 99 proc. visų šalies įmonių, o jose dirba apie 75 proc. visų šalies dirbančiųjų.
- Net 89 proc. naujai registruotų įmonių veikė pelningai po pirmųjų veiklos metų.
- Lietuva yra viena iš lyderių Europoje ir pagal naujai įsteigtų įmonių skaičių (daugiau nei 15 tūkst. naujų įmonių).
- Fiksuotas ir vienas teigiamiausių ES naujų įmonių ir bankrotų santykis.
- Pasauliniame skaitmeninio konkurencingumo indekse Lietuva 2024 m. pakilo per 6 vietas.
A. Šveikausko teigimu, šis simbolinis pasiekimas leidžia Lietuvai atkreipti ne tik Europos, bet ir viso pasaulio dėmesį į save. Ne paslaptis, kad Lietuva kasmet yra viena iš patraukliausių valstybių užsienio investicijoms. Dėl patogios geografinės lokacijos, išvystytų telekomunikacijų ir aukšto lygio teisinės bazės, Lietuva yra patraukli užsienio investuotojams. Tai patvirtina ir faktas, kad Lietuvos startuolių ir SVV ekosistema sparčiai auga, įrodo šuolis pasauliniame indekse. 2024 m. buvo vieni iš rekordinių SVV paramos požiūriu. Energetikos ministerija skyrė 62 mln. eurų paramą saulės elektrinių įrengimui labai mažoms ir vidutinėms įmonėms, siekiant skatinti tvarų verslo vystymą. Taip pat buvo finansuojami skaitmenizacijos projektai ir inovatyvių technologijų įdiegimas.
Pernai beveik 70 proc. 2024 m. pateikta Europos SVV metinė ataskaita rodo, kad 2023 m. SVV Lietuvoje įdarbino net 4 proc. daugiau žmonių nei 2022 m. Tai yra trečias rezultatas tarp visų ES šalių. 2024 m. pirmąjį pusmetį įdarbinimas išaugo 2,1 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. Lietuvos darbo rinkoje augimas ypač pastebimas technologijų, sveikatos apsaugos, ir paslaugų sektoriuose. Tuo metu technologijų sektorius fiksavo rekordinį daugiau nei 4 proc. augimą, o sveikatos apsaugos sektorius išaugo beveik 4 proc.
2024 m. eksportas augo apie 12 proc., o smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės prisidėjo net 40 proc. prie viso eksporto augimo. Didžiausia plėtra buvo stebima technologijų ir biotechnologijų sektoriuose. Verta pažymėti, kad šie Lietuvos verslo ekosistemos pasiekimai apžvelgti remiantis 2024 m. paskelbtais Lietuvos ir Europos įstaigų paskelbtomis ataskaitomis, tyrimais ir indeksais.
Nauji Išradimai ir Technologijos
Nepaisant ekonomikos nuosmukio, 2023 m. bus diegiamos laukinės naujovės ir išradimai toliau mus pasieks. Praėjusiais metais buvo išpūstas dėmesys VR, dirbtiniam intelektui ir metaverse verslui, o šiemet, atrodo, daugiau dėmesio skiriama realaus gyvenimo vertiems įrankiams, esantiems realiame pasaulyje.
Elektromobilių pardavimai sulauks didžiulio augimo 2023 metais. Net ir nepaisant infliacijos ir elektros kainų, energijos krizės tai yra sfera, kuri plečiasi. Kompanija „Tesla“ pasiekė beveik 25 milijardų pelno lubas elektromobilių pardavimuose. Ir visa tai padarė nenaudojant marketingo metodų.
„Dodge“ pristato „Ram 1500 Revolution“ - baterijomis varomos elektrinės transporto priemonės koncepciją. Keturvietė vairuojama ir skraidoma transporto priemonė „ASKA A5“ šiais metais gal ir neišvažiuos į kelius ar nepakils į dangų, tačiau jos visiškai veikianti elektrinė vertikalaus pakilimo ir nusileidimo koncepcija yra arčiau realybės, nei galima įsivaizduoti.
2023 metais išvysime televizorius su geresnėmis belaidžio ryšio galimybėmis, lengviau naudojamomis vidinėmis sąsajomis ir naują gamintoją su unikaliu belaidžiu dideliu ekranu. Pradedančioji televizorių bendrovė „Displace“ planuoja lengvą 55 colių akumuliatoriumi maitinamą belaidį televizorių, kuris prilimpa prie paviršiaus be jokios montavimo įrangos. Gamintojai aprašo, kad šis 20 kilogramų sveriantis televizorius naudos patentuotą vakuuminio siurbimo technologiją ir jį bus galima sujungti į milžinišką kelių panelių televizoriaus ekraną.
17 svarbiausių naujų technologijų tendencijų, kurios apibrėš 2026 m.
Matome išmanesnius būdus, kaip namų technologijos gali daryti įtaką sveikatai ir gerovei. Geresnės su sveikata susijusios technologijos tiksliai bendradarbiauja tarpusavyje ir suteikia daugiau reikšmingos informacijos, kurią jūs ir jūsų gydytojas galėsite panaudoti, kad išliktumėte sveiki. Technologijos padeda susitvarkyti su įvairiomis problemomis ir gyvenimo įvykiais neišeinant iš namų. Tačiau daugelis šių sveikatos stebėjimo prietaisų gali būti susiję su pavojumi, kad jūsų jautri ir asmeninė sveikatos informacija gali patekti į netinkamas rankas.
Protokolas, vadinamas „Matter“, skirtas tokiai išmaniųjų prietaisų komunikacijai, tampa realybe. Organizacija „Connectivity Standards Alliance“, siekianti standartizuoti sąveiką, kad viskas sklandžiai veiktų kartu, teigia, kad taip pat siekia padidinti išmaniųjų prietaisų saugumą patvirtinant įgaliojimus blokų grandinės technologija. Galiausiai namų įrenginių, kuriems reikia mažiau saugios debesijos, perkėlimas į vietoje valdomus prijungtus įrenginius iš tikrųjų gali padėti veiksmingiau apsaugoti jūsų asmeninius duomenis.
Keisti ir Traukiantys Dėmesį Išradimai
Šių metų vartotojų elektronikos parodoje debiutavo daugybė moderniausių technologijų, ir žmonės jau dabar dėl jų kraustosi iš proto.
- Paukščių bičiulis: Į dirbtinio intelekto valdomą kolibrių lesyklėlę įmontuota kamera, kuri gali fiksuoti daugiau kaip 350 skirtingų kolibrių rūšių nuotraukas ir vaizdo įrašus.
- „Withings“ šlapimo detektorius: Pirmasis namuose naudojamas automatinis šlapimo analizatorius, kuris higieniškai įrengtas jūsų klozete, kasdien gali atskleisti svarbią informaciją apie jūsų šlapimo sveikatą.
- „Yukai Engineering“ kvėpuojanti pagalvė: Pagalvę laikant jaučiama, kad ji kvėpuoja. Ji tai daro lėtai ir subtiliai plėsdamasi ir susitraukdama, kai ją laikote, o tai padeda išmokyti jūsų kūną daryti tą patį, nes kūnas mimikuoja kvėpavimo ritmą ir nurimsta.
- „Glüxkind“ savaeigis vežimėlis: Laisvų rankų motorizuotas vežimėlis su įmontuotais jutikliais, kurie gali aptikti artėjančias kliūtis ir užtikrinti kūdikio saugumą.
„OVR Technology“ sukūrė visiškai naują rinkinį, kuris skleidžia kvapus, kai esate metaverse pasaulyje, todėl virtualiosios realybės patirtis tampa daug turiningesnė. Naudojant naują OVR dėvimą kvapų technologiją „ION 3“, jūsų skaitmeninė patirtis gali būti kaip niekada įtraukianti, emocinga ir veiksminga. Ji sukurta taip, kad kopijuotų žmogaus kvapo pojūtį, susiejant kvapą su tuo, ką žmogus matys VR pasaulyje, pavyzdžiui, sukuriant ant žemės matomos gėlės kvapą.
Startuolių Ekosistema
Šiuo metu pasaulyje skaičiuojama apie 150 mln. startuolių, o kiekvienais metais jų įsteigiama apie 50 mln. Pastaraisiais metais Rytų ir Vidurio Europa, ypač Baltijos šalys, vis dažniau sulaukia pasaulinio dėmesio kaip vienos iš šios srities lyderių. Apytikriais skaičiavimais, per pastarąjį dešimtmetį Vidurio ir Rytų Europos pradedančiųjų įmonių vertė išaugo net 19 kartų. O šiame regione atsirado 34 vadinamieji vienaragiai, arba neseniai veikti pradėjusios įmonės, kurių rinkos vertė siekia iki milijardo JAV dolerių.
90 proc. pradedančiųjų įmonių žlunga per pirmuosius metus. „Būtent startuoliai skatina inovacijas ir pažangą visose ekonomikos srityse, ieškodami problemų sprendimų ar atrasdami naujus darbo būdus. Šios įmonės taip pat spartina tradicinių pramonės šakų skaitmeninę transformaciją ir sukuria palankią aplinką talentams ugdyti, taigi, ir galimybėms įsidarbinti“, - sako Alfredo Giannattasio, „Microsoft“ daugiašalio* padalinio rinkodaros ir operacijų vadovas. Vis dėlto paskaičiuota, kad dėl veiklos nenuspėjamumo ir didelio neapibrėžtumo daugiau kaip 90 proc. veikti pradėjusių įmonių iš verslo pasitraukia per pirmuosius metus.
Baltijos Šalių Startuolių Pavyzdžiai
- Lietuva („isLucid“): Susitikimų transkripcija „Microsoft Teams“ sistemoje.
- Estija („CostPocket“): Teksto atpažinimo programa, kuri per kelias sekundes gali labai tiksliai suskaitmeninti popierinius dokumentus.
- Latvija („RoboEatz“): Komerciniam naudojimui skirta visiškai autonominė robotizuota virtuvės sistema, kuri gamina ir patiekia įvairius patiekalus.
Kitų Šalių Startuolių Pavyzdžiai
- Vengrija („EDUardo Business Simulation“): „Microsoft“ technologijomis pagrįsta verslo modeliavimo platforma.
- Ukraina („Elai.io“): Dirbtinį intelektą (DI) pasitelkęs startuolis, leidžiantis vartotojams, naudojant tekstą, kurti unikalų vaizdo įrašų turinį ir pritaikytus DI vaizdo įrašus, kuriuose dalyvauja tikri žmonės.
- Kazachstanas („Uniqa“): Leidžia naudoti DI kasdieniame gyvenime. Renka ir analizuoja duomenis iš realių pokalbių, o tada juos pateikia specialiose „Power BI“ ataskaitose, kurios padeda priimti efektyvesnius valdymo sprendimus.
Sėkmingai veikiančių naujų įmonių taip pat gausu ir Adrijos jūros regione. „Make IT Easy“ yra Kroatijos technologijų startuolis, kurio debesų kompiuterijos sprendimas „MobilityONE“ pagrįstas idėja, jog kasdienį darbo užduočių ir biudžeto valdymą galima pagerinti sukūrus vieningą prieigą prie įmonės transporto parko. „CircuitMess“ - tai Kroatijos pradedančioji įmonė, jau gerai žinoma kaip techninės įrangos bendrovė, kurianti ir gaminanti įtraukius mokomuosius elektroninius prietaisus: pvz., STEM mokymosi žaislus, kurių jau galima įsigyti JAV parduotuvėse. Serbijos pradedančiosios įmonės „B2Bee“ sukurtoje platformoje sujungtos kelios integruotos programos. Šios bendrovės strategija - patenkinti didmenininkų poreikius visuose pardavimo kanaluose nuo prekių priėmimo iki jų pristatymo. O pirmaujančiomis šiame regione laikomos dvi Kroatijos įmonės „Infobip“ ir „Rimac“, kurios iš naujai įsteigtų verslų tapo vienaragiais (įmonėmis, kurių vertė viršija 1 mlrd. JAV dolerių) atitinkamai 2020 ir 2022 m.
Naujausi „Microsoft“ tyrimai rodo, kad skaitmeniniu požiūriu pažengusios šalys yra ekologiškesnės, turtingesnės, inovatyvesnės ir konkurencingesnės.