Daugiabučių namų bendrijos Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais, pradedant įstatymų spragomis ir baigiant gyventojų pasyvumu. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria bendrijos, ir galimi sprendimo būdai.
Naujas įstatymas - grėsmė bendrijoms?
Bendrijų pirmininkai, susipažinę su parengtu dokumentu, irgi stvėrėsi už galvos. Jų teigimu, įstatymas surašytas taip, kad jam įsigaliojus Lietuvoje būtų išnaikintos visos daugiabučių namų bendrijos, o namų priežiūra pereitų į savivaldybių valdomas įmonių rankas. Tačiau gal toks ir yra įstatymo rengėjų planas?
Daugiabučių valdymą reglamentuojantį įstatymą Seime dar spalio 16 dieną registravo Seimo nariai valstiečiai Lauras Stacevičius ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Bet neoficialiai kalbama, kad labiausiai prie įstatymo projekto prisidėjo Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vyresnysis patarėjas Ramūnas Šveikauskas, kuris šį projektą bando buldozeriu prastumti ne savo, o tautos išrinktųjų rankomis.
Atsakomybė asmeniniu turtu
Šiaulių daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentė Virginija Remeikienė praėjusią savaitę viešai nuogąstavo, kad įstatyme yra nemažai nuostatų, kurių įgyvendinimas fiziškai neįmanomas. Pavyzdžiui, pagal naująjį įstatymą visus remonto darbus daugiabučių savininkams reikėtų pirkti tik per Centrinę perkančiąją organizaciją. V.Remeikienė įsitikinusi - dėl to ne tik užtruks pirkimų procesas, bet ir gerokai pabrangs tvarkymo sąnaudos.
Tuo metu visuotinis gyventojų susirinkimas, kuris dabar šaukiamas vieną kartą per metus, priėmus įstatymą turėtų būti organizuojamas net keturis kartus ir kiekvienąsyk būtų tvirtinamos ketvirtinės ataskaitos. To nepadarius išlaidų nebūtų galima priskaityti savininkams, todėl jas iš savo asmeninių lėšų turėtų padengti bendrijos pirmininkas. V.Remeikienė sakė, kad tokiomis sąlygomis niekas nenorės stoti prie bendrijos valdymo vairo, nes atsirastų prievolė už įvykdytus darbus atsakyti asmeniniu turtu.
„Jeigu įstatymas bus priimtas, niekas iš viso nenorės steigti bendrijų, o dėl biurokratinių procedūrų jos valdymas taps sudėtingas, lėtas ir brangus. Be to, gali būti ir taip, kad apskritai nebeliks kam prižiūrėti daugiabučių. Juk pagal naują tvarką vos už keletą skundų savivaldybės galėtų bausti ir nušalinti nuo darbo administratorius bei bendrijų pirmininkus. Tai jau visiška nesąmonė ir absurdas“, - kalbėjo V.Remeikienė.
Juozas Antanaitis: įstatymas parengtas ne geresniam būsto valdymui, o jo sunaikinimui
Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis įsitikinęs, kad įstatymą rengę asmenys, matyt, gyvena individualiuose namuose ir nesiorientuoja, kaip vyksta daugiabučių namų priežiūros procesas. Jo teigimu, šis įstatymas parengtas ne geresniam būsto valdymui, o jo sunaikinimui.
„Niekas nenorės rūpintis daugiabučiais - nei pirmininkai, nei privačios administravimo įmonės. Koks, atsiprašau, kvailys norės būti bendrijos pirmininku, kai jis rizikuos atsakyti savo asmeniniu turtu, o administratoriai - netekti licencijos dėl kelių gyventojų skundų. Šį įstatymą kūrė apie daugiabučių valdymą nieko neišmanantys žmonės ir, pasinaudoję vieno Seimo nario patiklumu, dabar stumia jį buldozeriu“, - sakė J.Antanaitis.
Būsto rūmų prezidentui įtarimą kelia ir skubotas įstatymo parengimas svarstymui. Mat įstatymą registravo ne Vyriausybė, o du Seimo nariai. J.Antanaitis mano, kad tokiu būdu siekiama paprasčiausiai išvengti ministrų kabineto išvados teikimo. Be to, įstatymo projektas Seimui teikiamas praėjus vos dviem savaitėms nuo registravimo.
Rusiškas modelis
Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro prezidentas Giedrius Komka įsitikinęs, jog naujasis įstatymas sukurtas ne kokybiškesnei namų priežiūrai, o tam, kad daugiabučių valdymas pereitų į savivaldybių įmonių kontrolę. Todėl toks įstatymas jam primena rusišką pastatų priežiūros modelį.
„Ką reiškia trys pažeidimai? Tai, kad po jų bendrija gali būti panaikinta, o daugiabučio namo valdymas perduodamas savivaldybės valdomai įmonei. Tik kam to reikia? Ar mes tikrai norime gyventi pagal rusišką modelį, kai namo savininkai neturi sprendimo ir pasirinkimo teisės? Aiškiai sakau - įstatymo projektas niekaip neatstovauja vartotojų interesams“, - teigė G.Komka.
Jis pastebėjo, kad dabar gyventojų skundus nagrinėja bendrijų valdybos. Priėmus naują įstatymą jos bus panaikintos, tad visi skundai keliaus į savivaldybę. Pavyzdžiui, Vilniuje šiuo metu gyventojų skundus nagrinėja 5 darbuotojai.
„Panaikinus valdybas, šie darbuotojai per metus turės ištirti 20 tūkst. skundų. Dabar jie sugeba išnagrinėti viso labo penktadalį nusiskundimų. Vadinasi, plėsis biurokratinis aparatas, pareikalausiantis daugiau mokesčių mokėtojų pinigų, nes reikės įdarbinti penkiskart daugiau žmonių. Be to, tik savivaldybė spręs, kurias bendrijas naikinti, kuriuos administratorius pašalinti. Tai ne tik apribos butų savininkų teises, bet ir sukurs prielaidas korupcijai. Bet juk gyventojai, o ne valdžia turi spręsti, kaip jiems tvarkytis savo namuose. Man toks bukai stumiamas įstatymas asocijuojasi su Rusija“, - neslėpė G.Komka.
Būsto modernizavimas: geriausia užsienio patirtis
J. Antanaitis nuolat lygina situaciją Lietuvoje su kitų šalių patirtimi. Būsto rūmai kasmet organizuoja pažintines išvykas į pasirinktas šalis - pasidalinti savo patirtimi, parsivežti idėjų iš svetur.
Kaip pavyzdį J. Antanaitis pateikia Olandiją, kur kvartalai modernizuojami iš esmės, gyventojams laikinai persikeliant į viešbučius, o pinigai sutartiems darbams kaupiami bendrame biudžete. Taigi taip, kalbu apie kvartalinę renovaciją, kuri į pradėtą Lietuvoje nepanaši.
Renovuotų namų savininkai skundžiasi tai per aukštais balkonais, tai per aukštais slenksčiais, nepatogiu įėjimu į namą ir pan. Jeigu mes įgyvendintume universalaus dizaino idėją, tai būtų nuostabiausias dalykas. Modernizuojant namą, būtinai turi būti padaryti pandusai neįgaliesiems, tačiau susiduriame su ta problema, kad žmonės pradeda piktintis, jog už savo pinigus įrenginės tai, kuo naudosis tik neįgalieji.
Reikėtų politikams, savivaldybių darbuotojams susėsti ir pagalvoti, iš kur gauti lėšų, kad ir namas, ir aplinka būtų pritaikyti visokiems žmonėms, visokiems mūsų poreikiams. Tik čia jau reikia gebėjimo matyti daugiau negu vieną žingsnį į priekį.
Seimo kontrolierių veikla
Pastaruoju metu Seimo kontrolierius užplūdo pasipiktinusių žmonių skundai dėl daugiabučių namų bendrijų ir jų pirmininkų veiklos. Pernai skundų buvo beveik trigubai daugiau nei užpernai, trečdalį skundų sudarė vilniečių kreipimaisi.
Dažnai butų savininkai nėra informuojami apie planuojamus atlikti daugiabučio namo remonto darbus arba paslaugas, jų apimtis, kainas, papildomus darbus ir t.t. Neretai pasitaiko, kad pirmininkai nesiteikia gyventojams teikti informacijos apie savo veiklą, kyla ginčų dėl mokesčių pagrįstumo, netgi pasitaiko lėšų naudojimo ne pagal paskirtį atvejų.
Pasak jo, žmonės dėl bendrijų ir jų pirmininkų veiklos neretai kreipiasi į Seimo kontrolierius, tačiau šių sprendimai tėra rekomendacinio pobūdžio. O savivaldybių tikrintojai turi teisę skirti baudas. Tačiau prie tikrintojų eiliniam žmogeliui prisikasti neįmanoma, nes reikia kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorę. Pastaroji yra tiek užimta, kad tikrai nepriims kiekvieno žmogaus.
Savivaldybių įtaka rinkai
J.Antanaitis teigė, kad Būsto rūmai įžvelgia šiame sprendime „kabliukų“, esą tokiu būdu bandoma sužlugdyti šia veikla užsiimančias bendroves, ypač mažąsias, o jų iš viso yra apie 40.
Paklausti apie motyvus, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė stengiasi sudaryti sąlygas savo įmonei imtis šios veiklos, J.Antanaitis paminėjo galbūt siekį įdarbinti savus - partijų atstovus.
Santykiai su valstybinėmis institucijomis
Lietuvos būsto rūmų prezidentas J. Antanaitis, pristatydamas trejų metų Tarybos veiklos ataskaitą, atkreipė dėmesį, kad pasikeitus valdžios struktūroms, reikia iš naujo kreipti savo galios bei įtakos svertus. Tačiau galiausiai, nepaisant visų sunkumų, darbą pavyksta vykdyti sklandžiai tiek su valstybinėmis institucijomis, tiek tarpusavyje, rūmų narių viduje.
Pasak prezidento, Lietuvos būsto rūmai gerus santykius išlaikė su Valstybine kainų ir energetikos kontrolinės komisija bei Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Džiugina ir darbas su savivaldybėmis: „Santykiuose su savivaldybėmis vienybė yra: kreipiasi, klausia patarimo dėl žmonių, dėl priimtų sprendimų ir kaip pasielgti vienu ar kitu atveju.“
Bendradarbiavimas ir švietimas
Šiuo metu Lietuvos būsto rūmuose sėkmingai bendradarbiauja visų keturių kategorijų būsto valdytojai: daugiabučių namų savininkų bendrijos, veikiančios per jas atstovaujančias bendrijų asociacijas, butų ūkiai (savivaldybėms pavaldūs valdytojai), administratorius (privatūs valdytojai) ir jungtinės veiklos dalyviai.
J. Antanaičio teigimu, džiugina tai, kad visi Lietuvos būsto rūmų veikloje dalyvaujantys būsto valdytojai vieningai supranta esminį savo veiklos tikslą - dirbti vartotojų, t.y. būstų savininkų naudai bei užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimą.
Vienas pavyzdžių - kad geriausi daugiabučių pirmininkai tie, kurie neima atlygio, tačiau ir nieko nedaro. „Labai svarbi mūsų sritis yra mokymas ir švietimas. Žmonės ateina skųstis ne todėl, kad blogai dirbam, o todėl, kad nenori mokėti - jiems trūksta informacijos. Dar blogiau, kad mes patys nesišviečiame. Juk reikia vadybininkus mokyti. Didelės bendrovės gali tą daryti, o ką daryti mažoms?
Dr. Vytautas Jonaitis teigia, kad pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų (DNSB) įstatymą, kaip yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, būti bendrijos nariu neprivalu. Tačiau tik DNSB nariai gali priimti sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir priežiūros.
tags: #daugiabuciu #namu #bendrijos #antanaitizs