Registrų centras kartu su Vidaus reikalų ministerija ir savivaldybėmis inicijavo socialinį projektą, kurio tikslas - sumažinti šalyje esančių netikslių gyvenamosios vietos adresų skaičių. Šie duomenys kaupiami Registrų centro tvarkomame Gyventojų registre, iš kurio duomenys teikiami įvairioms valstybės ir savivaldybių įstaigoms, kitiems ūkio subjektams.
„Susiduriame su iššūkiu užtikrinti teisingų ir aktualių duomenų perdavimą kitoms institucijoms, kurioms ši informacija yra būtina kasdienių funkcijų vykdymui. Kadangi už duomenų apie gyvenamosios vietos adresą pateikimą atsakingi patys gyventojai, šis iššūkis tampa sunkiai įveikiamas vien tik Registrų centro pastangomis. Dėl to spręsdami šį klausimą surėmėme pečius su Vidaus reikalų ministerija ir savivaldybėmis ir siekiame kuo plačiau paskleisti žinią apie tai, kodėl svarbu turėti tikslius gyvenamosios vietos duomenis“, - sako Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.
Anot jo, tai, kad Gyventojų registre esantys deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys yra netikslūs, sukelia problemų ne tik patiems gyventojams, bet ir institucijoms, kurios užtrunka ieškodamos asmenų gyvenamosios vietos, o kai kuriais atvejais pašto ir siuntų pristatymas tampa neįmanomas.
Šie asmenys taip pat rizikuoja nesulaukti svarbios informacijos, pavyzdžiui, susijusios su pensijų mokėjimu, pensininko pažymėjimu, Valstybinės mokesčių inspekcijos, antstolių ar teismų pranešimų. Be to, kyla grėsmė šiems asmenims laiku nesulaukti medikų ar ugniagesių, kurie, vykdami į nelaimės vietą, dėl netikslaus adreso sugaiš brangų laiką.
Kaip atsiranda netikslus gyvenamosios vietos adresas?
Deklaruotas gyvenamosios vietos adresas gali būti netikslus dėl keleto priežasčių, pavyzdžiui, pastatų ir (ar) patalpų numeriai yra suteikti pirmą kartą, NT objekto adresas nėra registruotas Adresų registre ar Nekilnojamojo turto registre, nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai.
Pagal nustatytus reikalavimus asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas turi atitikti visas adresą sudarančias sudedamąsias dalis - turi būti nurodytas patalpos numeris pastate ar pastato numeris gatvėje ar gyvenamojoje vietovėje. Pavyzdžiui, jeigu objektas yra savivaldybės centre, turi būti nurodytas miestas, gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jei yra), buto numeris (jei yra) (pvz., Kaunas, Savanorių pr. 120 K5-12). Jeigu objektas yra ne savivaldybės centre, turi būti nurodyta savivaldybė, miestas (miestelis) arba seniūnija ir kaimas, gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jei yra), buto numeris (jei yra) (pvz. Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Senųjų Būdų k., Trakų pl. 10).
Be to, adresas turi būti įregistruotas Adresų registre - pasitikrinti, ar adresas įregistruotas registre, galima atlikus viešą ir nemokamą paiešką, arba pasinaudojus REGIA žemėlapyje esančia adresų paieška. Jei pastatui ar patalpai, kurioje norima deklaruoti savo gyvenamąją vietą, nėra suteiktas adresas, asmuo turėtų kreiptis į savivaldybę ar seniūniją su prašymu suteikti adresą. Jei adresas yra suteiktas, tačiau neįregistruotas Adresų registre, taip pat reikėtų kreiptis į savivaldybę ar seniūniją, kad ši pateiktų duomenis Adresų registrui.
Kiekvienas asmuo turi teisę susipažinti su savo tvarkomais duomenimis, o Gyventojų registre esantį deklaruotą gyvenamosios vietos adresą galima sužinoti atvykus į deklaravimo įstaigą - seniūniją ar savivaldybę (ten, kur seniūnijų nėra), taip pat elektroniniu būdu prisijungus prie Registrų centro savitarnos sistemos.
Daugiausiai netikslių adresų galima rasti didmiesčiuose, kur, natūralu, savo gyvenamąją vietą yra deklaravę daugiau asmenų. Dažniausiai didmiesčiuose pasitaikanti netikslaus adreso priežastis - objektas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Pavyzdžiui, dvi šeimos gyvena pastate, kuris fiziškai padalintas į dvi patalpas - 1-ą ir 2-ą butus. Tačiau Nekilnojamojo turto registre objektas yra įregistruotas kaip viena patalpa, tad turi vieną adresą (be butų numeracijos). Atitinkamai šios informacijos nėra Adresų registre, tad ir deklaruoti savo gyvenamosios vietos viename iš butų negalima.
Nemaža dalis netikslių adresų istoriškai yra likę kaimo vietovėse, kuriose, laikui bėgant pirmą kartą buvo suteikti gatvių pavadinimai ir namų numeriai. Tačiau ilgą laiką tokiose vietovėse gyvenantys asmenys savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę nurodydami tik kaimo ar miestelio pavadinimą, o suteikus kaimo gatvėms pavadinimus ir numerius namams, šie asmenys nesikreipė į seniūniją ar savivaldybę dėl adreso patikslinimo.
Registrų centro duomenimis, šiuo metu šalyje yra daugiau kaip 170 tūkst. asmenų, kurių deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra netikslus.
Netikslių adresų pasiskirstymas savivaldybėse
Šiuo metu daugiausiai netikslių deklaruotos gyvenamosios vietos adresų yra:
- Kauno miesto (21,5 tūkst.)
- Vilniaus rajono (13 tūkst.)
- Vilniaus miesto (12,6 tūkst.)
- Klaipėdos rajono (5,5 tūkst.)
- Kauno rajono (5 tūkst.) savivaldybėse.
Jų taip pat nemažai yra Alytaus, Šakių, Panevėžio, Širvintų, Kaišiadorių, Lazdijų ir Švenčionių rajonų savivaldybėse.
Mažiausiu kiekiu netikslių adresų šiuo metu gali pasigirti mažosios savivaldybės: Visagino, Neringos, Birštono, Palangos ir Druskininkų, taip pat Šiaulių bei Alytaus miestų savivaldybės.
Sužinoti, kokiu adresu asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą galima atvykus į seniūniją ar prisijungus prie Registrų centro savitarnos.
Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti atskirų savivaldybių interneto svetainėse, kuriose jau netrukus turėtų atsirasti ir nuorodos į minėtą tikrinimo aplikaciją.
Adreso paieška internetu
Ieškant patinkančio sklypo savo namo statybai ir važinėjant po įvairias vietas, kartais atrandame sklypus, kurie mums patinka, tačiau jų nerasime skelbimų portaluose. Žemės sklypo savininką taip pat galima norėti atrasti ir dėl kitų priežasčių. Norint sužinoti, kam priklauso žemės sklypas ir/ar jame augantis miškas, galite pasinaudoti Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastru ir registru.
Norint tai padaryti, reikės trijų įrankių: Regia.lt, Registrų centro portalo ir Google.
Regia.lt - pirmasis žingsnis
Suradus patinkantį sklypą, pirmiausia reikia sužinoti jo tikslų adresą. Tam į pagalbą ateina regionų geoinformacinės aplinkos portalas Regia.lt. Jame ne tik surasite adresus, bet ir galite pamatyti komunikacijas šalia sklypo - ar šalia praeina dujos, elektra, vanduo, kokios artimiausios susisiekimo paslaugos.
Turėdami informaciją apie tikslų sklypo adresą, galime pradėti ieškoti savininko.
Registrų centras: informacija apie nekilnojamąjį turtą
Registrų centre galima gauti informaciją apie nekilnojamo turto savininką. Pirmiausia, jums reikės sužinoti tikslų dominančio nekilnojamojo turto adresą. Tą padaryti galite keliais skirtingais būdais. Vienas paprasčiausių - pasinaudoti Regia.lt, kur rasite daug detalios informacijos apie jus dominantį sklypą.
Žinodami tikslų nekilnojamojo turto adresą, galite pasinaudoti jau minėtų Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastru ir registru. Tam tikslui turėsite prisijungti prie Registrų centro portalo savitarnos sistemos vienu iš leistinų ir jums priimtinų būdų. Prisijungę rasite Nekilnojamo turto ir registrą ir kadastrą.
Galiausiai jums reikės pasirinkti norimo dokumento tipą (išrašą). Šiuo atveju tai - Nekilnojamojo turto registro išrašas pagal nurodytą turto adresą.
Išrašo išdavimo prašymą taip pat galite pateikti paštu, elektroniniu paštu ar atvykus į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį. Kiekvienu atveju reikalavimai tinkamam prašymo pateikimui skiriasi, todėl būtina atsižvelgti į tam keliamus reikalavimus.
Išrašo gavimas yra mokama paslauga, kurios kaina priklauso nuo skubos, kuria išrašą norite gauti.
Tačiau reikia turėti omenyje, kad gautame išraše nerasite savininko kontaktinių duomenų: Registrų centras fizinių asmenų kontaktinių duomenų (telefono numerio ar elektrinio pašto adreso) nekaupia ir neteikia. Be to, tokiu būdu užsakytas išrašas bus nuasmenintas, kuriame nebus ir savininko duomenų.
Kad gauti savininko duomenis, būtina įrodyti (pvz. pateikti atitinkamus dokumentus), kad duomenų gavėjo interesas yra viršesnis už turto savininko (duomenų subjekto) interesą. Tai reiškia, kad norint sužinoti kam priklauso miškas ar žemės sklypas, neužteks viso labo pateikti dokumentais nepagrįstą interesą miško ar sklypo pirkimui.
Unikalaus Nekilnojamojo Turto Numerio Paieška
Unikalų nekilnojamojo turto numerį nemokamai galite rasti VĮ „Registrų centras“ interneto svetainėje, suvedę nekilnojamojo turto duomenis: savivaldybę, vietovę, gatvės pavadinimą, namo ar buto numerį.
Geoportal.lt - erdvinių duomenų šaltinis
Šiandieninėje Lietuvoje, siekiant efektyviai tvarkyti žemės ūkio veiklą, svarbu turėti prieigą prie patikimos informacijos apie laukus. Vienas iš būdų tai padaryti - laukų paieška pagal kadastro numerius, naudojantis įvairiais erdvinių duomenų šaltiniais ir paslaugomis.
Nuo šiol geoportal.lt naudotojai gali nemokamai peržiūrėti VĮ „Registrų Centro" duomenis: Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis ir Administracinės ribos ir adresai.
Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio el. paslauga apima šiuos duomenis: LR teritorijos kadastro vietovių ribas, sklypų ribas, inžinerinius įrenginius, o administracinių ribų ir adresų peržiūros paslauga - LR teritorijos seniūnijų, savivaldybių ir apskričių administracines ribas bei gyvenamųjų vietovių ribas, gatvių ašines linijas ir adresų taškus.
Žemėlapius pasieksite geoportal.lt žemėlapių naršyklėje ir/ar duomenų paieškos puslapyje.
Kiti Erdvinių Duomenų Šaltiniai
Lietuvoje veikia ir kitos institucijos, teikiančios erdvinius duomenis, kurie gali būti naudingi atliekant laukų paiešką:
- Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM teikia erdvinius duomenis „Natura 2000“ miško vietovių, kuriose iš anksto identifikuoti miškų ūkio veiklos apribojimai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m.
- Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) sukūrė Lietuvos Respublikos teritorijos apskaitytų valstybinės žemės plotų erdvinių duomenų rinkinį (VŽA_DRLT), kuris skirtas informacijai apie valstybinę žemę tvarkyti, saugoti, analizuoti, apskaityti.
Daugiabučių namų savininkų bendrijų pavyzdžiai Vilniuje:
- 533-oji daugiabučių namų savininkų bendrija "VINGRIAI" - Vilnius, Vingrių g.
- 541-oji daugiabučių namų savininkų bendrija - Vilnius, Pamėnkalnio g.
- 565-oji daugiabučių namų savininkų bendrija - Vilnius, Kalvarijų g.
- 576-oji daugiabučių namų savininkų bendrija - Vilnius, Braškių g.
- 585-oji daugiabučių namų savininkų bendrija - Vilnius, Bitininkų g.
- 586-oji daugiabučių namų savininkų bendrija - Vilnius, Žėručio g.
- 60-oji daugiabučių namų savininkų bendrija - Vilnius, S. Stanevičiaus g.
- 601-oji daugiabučių namų savininkų bendrija - Vilnius, Kareivių g.
- 645-oji daugiabučių namų Gedimino pr. 3A ir Ž. Liauksmino g. 5 savininkų bendrija - Vilniaus m.
- 654-oji daugiabučių namų savininkų bendrija - Vilnius, Kaminkelio g.
- 71-oji daugiabučių namų savininkų bendrija - Vilnius, I. Kanto al.
- 72-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija - Vilnius, V. Pietario g.
- 722-oji daugiabučių namų savininkų bendrija "PYLIMO 25 KIEMAS" - Vilnius, Pylimo g.
- 75-oji daugiabučių namų savininkų bendrija - Vilnius, Virginijaus Druskio g.
- 750-oji daugiabučių namų savininkų bendrija - Vilnius, Fabijoniškių g.
- 777-oji daugiabučių namų savininkų bendrija - Vilnius, Gabijos g.
- 785-oji daugiabučių namų savininkų bendrija "NAUGARDAS" - Vilnius, Naugarduko g.
- 801-oji daugiabučių namų savininkų bendrija - Vilnius, Laisvės pr.
- 816-oji daugiabučių namų savininkų bendrija "VISVALDA" - Vilnius, S. Konarskio g.
- 838-oji daugiabučių namų savininkų bendrija "BŪSTAS" - Vilnius, Virginijaus Druskio g.
- 846-oji daugiabučių namų savininkų bendrija - Vilnius, Rugių g.
- 85-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija - Vilnius, Žirgo g.
- 881-oji daugiabučių namų savininkų bendrija "Tymo namai" - Vilnius, Maironio g.
- 949-oji daugiabučių namų savininkų bendrija - Vilnius, Vingrių g.
- 96-oji daugiabučių namų savininkų bendrija - Vilnius, Vydūno g.
tags: #daugiabuciu #namu #esanciu #adresu